- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 1N-16/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- Z. P.
- Kategorijos
- 2.12.4.2.13.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Z. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Z. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – Z. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams.
Z. P. nuteistas už tai, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – PAGD prie LR VRM) direktoriaus pavaduotoju, 2004 m. gruodžio 31 d. PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybės aprašymo II skyriaus 4 punkte įtvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus pareigas ir tokiu būdu būdamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybinės priešgaisrines priežiūros inspekcijos darbo koordinavimą ir kontroliavimą, iš esmės grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, konkretizuojant 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo vidaus tarnyboje principus, grubiai pažeisdamas 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindinį priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslą – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukščiau minėtų, įtvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatytą tiesioginę pareigą tinkamai organizuoti ir įgyvendinti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, grubiai pažeisdamas savo pareigybės aprašymo nuostatas, sulaužydamas duotą vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų XI skyriaus 21 straipsnyje įtvirtintu pagrindu būdamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigų vykdymu, 2005 m. liepos mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos (toliau tekste - VVPPI) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už objekto – prekybos ir pramogų centro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini), statybų priežiūrą, žodžiu nepagrįstai nurodė nuo 2005 m. liepos 18 d., šiam išeinant kasmetinių atostogų, dėl aukščiau minėto objekto statybos priežiūros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S.. Tęsdamas savo kryptingą veiklą, Z. P. 2005 m. rugpjūčio 11 d. iš savo tarnybinio kabineto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S., kuriam nurodė 2005 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.00 val., vykti į (duomenys neskelbtini) dalyvauti prekybos ir pramogų centro „B.“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe; L. S. atlikus įrengtų priešgaisrinės saugos priemonių patikrinimą ir dėl objekte nustatytų akivaizdžių priešgaisrinės saugos priemonių trūkumų atsisakius pasirašyti (duomenys neskelbtini) prekybos ir pramogų centro „B.“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00 val., L. S. kasmetinių atostogų metu, apie tai žinodamas, Z. P., iš savo tarnybinio kabineto (duomenys neskelbtini), paskambinęs pastarajam mobiliojo ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tyčia davė neteisėtą ir nepagrįstą nurodymą šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogų centro „B.“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors žinojo ir suvokė, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimai bei nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos praktinio įgyvendinimo metu. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), Z. P. iniciatyva nenustatytam asmeniui pristačius dokumentą, L. S., vykdydamas neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugpjūčio 12 d. datuotą prekybos ir pramogų centro „B.“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tęsdamas savo iš anksto suderintą, kryptingą nusikalstamą veiką, siekiant formaliai iš esmės įtvirtinti ir pripažinti besąlygišką prekybos ir pramogų centro „B.“ tinkamumą naudojimui, paprašytas savo seno draugo, AB „O.“, kuris buvo vienas iš objekto užsakovų, generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetinių atostogų metu, jų nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkcijų vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigūnui, tokiu būdu tyčia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsnį, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsnį, Z. P. 2005 m. rugsėjo 19 d., 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu tyčia nurodė pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti prekybos ir pramogų centro „B.“ priešgaisrinės saugos signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą, kuriuo patvirtinamas priešgaisrinės signalizacijos atitikimas priešgaisrinės saugos bei statybų techninių reglamentų reikalavimams, nors realiai žinojo, kad projekte numatytas automatinės adresinės gaisrinės signalizacijos jutiklių skaičius yra nepakankamas, be to, jų išsidėstymas neatitinka respublikinių statybos normų reikalavimų, taip pat yra ir kitų esminių, su tuo tiesiogiai susijusių priešgaisrinės saugos priemonių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, tą pačią dieną, t. y. 2005 m. rugsėjo 19 d., apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), vykdydamas akivaizdžiai tyčinį, neteisėtą ir nepagrįstą Z. P. nurodymą, pastarojo iniciatyva AB „O.“ atstovui, technikos direktoriui, J.H. T. pristačius dokumentą, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasirašė 2005 m. rugsėjo mėn. aktą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl priešgaisrinės signalizacijos pramogų ir prekybos centre „B.“ (duomenys neskelbtini), patalpose priėmimo eksploatacijai“. Tokiu būdu vykdant tyčinius, neteisėtus ir nepagrįstus Z. P. nurodymus, buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikinė statybos norma RSN 138-92 „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, Respublikinė statybos norma RSN 136-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros įrenginių įrengimo taisyklės bei Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, taip sukeliant, o nelaimės ar gaisro atveju neišvengiant, realios grėsmes visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Tokiu būdu Z.P., tyčia viršydamas savo įgaliojimus bei neteisėtai pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, tyčia duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoritetą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo Z. P. ir jo gynėjo R. Drakšo kasaciniai skundai atmesti.
Nuteistasis Z. P. 2010 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje.
Nuteistasis Z. P. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti paminėtą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė Z. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo, konstatuodamas, kad šis nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
Nuteistasis Z. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skunde nuteistasis neigia savo kaltę ir ginčija liudytojo L. S. parodymus. Pareiškėjas nurodo, kad liudytojai D. D., A. Ž., K. B., B. S., R. A. ir J. S. gali patvirtinti, jog liudytojo L. S. parodymai yra melagingi. Šios aplinkybės paaiškėjo tik 2010 m. rugpjūčio mėn., todėl nebuvo ir negalėjo būti žinomos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės atitinka BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodytus reikalavimus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms.
BPK nėra nurodyto reikalavimo, kad nuteistasis nurodytų priežastis, dėl kurių jis bylos nagrinėjimo metu nenurodė šių liudytojų, kaip galinčių patvirtinti ar paneigti reikšmingas bylos tyrimui aplinkybes.
Taip pat, nuteistasis ginčija teismo išvadą, kad liudytojų J. S., R. A. ir D. D. parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltę, nes liudytojų parodymai atitinka nuteistojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje.
Priešingai nei teigiama prokuratūros nutarime ir teismo nutartyje, šioje byloje jis (Z. P.) yra nuteistas remiantis išimtinai tik liudytojo L. S. parodymais. Liudytojas E. T. niekada nesakė, jog jam Z. P. darė kokį nors poveikį pasirašyti automatinės gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą.
Pareiškėjo nuomone, visų instancijų teismai pripažino liudytojo L. S. parodymus teisingais tik todėl, kad jiems nebuvo žinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nebuvo galima apklausti skunde nurodytų liudytojų.
Apeliacinio teismo posėdyje nuteistojo Z. P. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Z. P. skundas atmetamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateiktame pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismui apskųsdamas paminėtą Generalinio prokuroro nutarimą.
BPK 442 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis bei priimtą sprendimą neteisingu. Vilniaus apygardos teismas nutartyje išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir aptarė nuteistojo skundo argumentus bei motyvuotai juos atmetė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnes instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir nuteistojo argumentų atmetimo motyvais, todėl plačiau jų neaptarinėja.
Nuteistasis Z. P. mano, kad jo skunde nurodytos aplinkybės dėl liudytojų D. D., A. Ž., K.B., B. S., R. A. ir J. S. parodymų gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme, t. y. jis ginčija apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų išvadas dėl BPK 20 str. nuostatų taikymo. Tai reiškia, kad nuteistasis Z. P. ginčija įrodymų vertinimą.
BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra tokios, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kartu, teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 str. 1 d. 4 p., taip pat yra liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo ir tokiais parodymais pagrįstas nuosprendis, ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumas, neteisingas vertimas, jeigu nėra BK 235 str. numatytų požymių.
Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, liudytojų K. B., J. S. A. Ž. parodymai apie tai, kad liudytojas L. S. iš pradžių nepasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, jau buvo žinomi tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. Iš Generalinio prokuroro nutarimo seka, kad nuteistojo skunde nurodytų liudytojų J. S., R. A. ir D. D. parodymuose nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis, nes šie liudytojai tiesiogiai negirdėjo visų nuteistojo ir L. S. telefoninių pokalbių. Be to, pats nuteistasis Generaliniam prokurorui nurodė, kad liudytojams D. D. ir A. Ž. apie paminėtas aplinkybes nieko nėra žinoma. Taigi, tokias aplinkybes, kurias nuteistasis skunde nurodo šiuo metu, laikyti naujai paaiškėjusiomis ir įrodančiomis nuteistojo nekaltumą, nėra jokio pagrindo.
Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pagal BPK 20 str., įrodymų vertinimas priimant nuosprendį ar nutartį yra teismo kompetencija. Todėl nuteistojo ar kitų proceso dalyvių pateikta sava įrodymų vertinimo versija nėra nauja aplinkybė. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai netenkino nuteistojo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos teisiamajame posėdyje. Teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos išanalizavo ir įvertino visų bylos aplinkybių kontekste, nepažeisdamas BPK 20 str. nurodytų reikalavimų.
Nuteistasis yra neteisus arba sąmoningai klaidina teismą, skunde teigdamas, jog apkaltinamajame nuosprendyje jo kaltė grindžiama išimtinai tik liudytojo L. S. parodymais. Apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje paminėto liudytojo parodymus vertino baudžiamojoje byloje suriktų įrodymų visete. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą pagal nuteistojo Z. P. ir jo gynėjo R. Drakšo kasacinius skundus, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai įvykdė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl skundą dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjantis teismas neturi teisinių galių dar kartą iš naujo ar kitaip (kaip to nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų aplinkybių.
Taigi, nuteistojo Z. P. nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Z. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.