Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 37) Kauno TI nurodė, kad įstaigos darbuotojai patvirtino, jog pareiškėjas E. S. žodžiu buvo kreipęsis į juos dėl neveikiančio www.e.teismas.lt puslapio, tačiau tikslaus kreipimosi laiko nurodyti negali. Kauno TI nekaupia ir nesistemina duomenų prie kokių riboto interneto prieigos internetinių puslapių jungiasi suimtieji ir nuteistieji. Pažymėjo, kad Kauno TI atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją dėl neveikiančio www.e.teismas.lt puslapio, nedelsiant ėmėsi spręsti nurodytą problemą ir keitė programavimo struktūrą ugniasienėje. Minėta problema atsirado, nes www.e.teismas.lt portalas buvo programiškai iškeltas iš tiesioginės nuorodos bei paleistas veikti per saugų tinklą Cloudflare.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė dėl apribotos galimybės naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-07-25.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-07-25 negalėjo prisijunti prie internetinės svetainės www.e.teismas.lt, kadangi ši svetainė nebuvo įtraukta į suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga metu prieinamų interneto svetainių sąrašą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis numato, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą licenzuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005-10-sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975-02-21 sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Akcentuotina, kad EŽTT laikosi pozicijos, jog Konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017-01-17 sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 21575/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019). Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, nuteistojo teisė ieškoti, gauti informaciją, tame tarpe ir internetu, turi būti suteikiama su tam tikromis išlygomis, jog ši informacija būtų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iš tam tiktų nustatytų šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų.

BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu. Vis dėlto, LVAT 2007-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad BVK 96 straipsnyje (ginčo laikotarpiu galiojusioje BVK redakcijoje) numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir panašiai. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įdiegta riboto interneto prieiga.

Interneto svetainių sąrašas, prie kurių Kauno TI galima prisijungti, yra patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Kauno TI tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2020-03-31 įsakymu Nr. 1-74, 5 priede. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga metu prieinamų (leidžiamų) internetinių svetainių sąrašo (b. l. 22-24) 74 punkte nurodytas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas www.e.teismas.lt. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, jog internetinė svetainė www.e.teismas.lt, nebuvo įtraukta į leidžiamų naudotis svetainių sąrašą, atmetami.

Pareiškėjas teigė, kad negalėjo prisijungti prie internetinės svetainės www.e.teismas.lt, dėl prisijungimo sutrikimų žodžiu reiškė pretenzijas Kauno TI darbuotojams, tačiau į jas nebuvo reaguojama.

Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 37) nurodė, kad pareiškėjas žodžiu buvo kreipęsis į Kauno TI darbuotojus dėl neveikiančios www.e.teismas.lt svetainės, tačiau tikslaus kreipimosi laiko nurodyti negali. Pažymėjo, kad Kauno TI atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją dėl neveikiančios interneto svetainės, nedelsiant ėmėsi spręsti nurodytą problemą ir keitė programavimo struktūrą ugniasienėje. Minėta problema atsirado, nes www.e.teismas.lt portalas buvo programiškai iškeltas iš tiesioginės nuorodos bei paleistas veikti per saugų tinklą Cloudflare.

Nors pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ginčo laikotarpiu neveikė internetinė svetainė, konkrečiai nenurodė, kada jis negalėjo ja pasinaudoti, tačiau iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Kauno TI buvo fiksuota svetainės www.e.teismas.lt sutrikimų, kai minėta svetainė buvo iškelta iš tiesioginės nuorodos. Nustatytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė naudotis internetine svetaine www.e.teismas.lt.

Pareiškėjas teigė, kad dėl apribotos teisės naudotis interneto svetaine negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams, susipažinti su dokumentine medžiaga, atlikti procesinius veiksmus, todėl sprendimai bylose buvo priimti ne pareiškėjo naudai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas jam kilusių padarinių nesiejo su konkrečiomis bylomis, nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė teismams siųsti ar gauti.

Vertindamas galimai kilusią neturtinę žalą dėl byloje nustatytos apribotos galimybės pareiškėjui naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-07-25, teismas sutinka, kad pareiškėjo teisės suvaržymas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nedidelių nepatogumų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti reikšmingą neturtinę žalą: kančias, sveikatos sutrikimus, dvasinį skausmą.

Byloje nėra jokių duomenų, apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių, nenustatyta, kad dėl to būtų nukentėjusi jo psichinė ar fizinė sveikata, tačiau teismas sutinka, kad tam tikrų nedidelių nepatogumų jam galėjo kilti.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Kauno TI pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.