- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-575-2764-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., atstovaujamo advokato Laimono Straukos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus J. G. už tai, kad jis leido savo ūkyje, esančiame Maciuičių kaime, Klaipėdos rajone, pagalbiniais darbininkais už sutartą darbo užmokestį dirbti K. V. (2008 m. rugpjūčio pradžioje), V. A. (nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d.), R. K. (nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d.), nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio, 98 straipsnio ir 99 straipsnio nuostatas. Jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu J. G. pripažino kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė jam už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 4 000 Lt baudą, galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 12 000 Lt bauda. Teismas nurodė, kad nelegalaus darbo faktai įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nelegalaus darbo tyrimo aktais, K. V., Antano Šaltmerio, G. D., V. A. rašytiniais paaiškinimais, R. K. rašytiniu paaiškinimu ir jo parodymais. Teismas nematė pagrindo netikėti pirminiais K. V. ir V. A. rašytiniais paaiškinimais, duotais Inspekcijos pareigūnams. Pažymėjo, kad J. G., būdamas ūkininko ūkio savininku, turėjo vykdyti visas darbdavio pareigas, o duomenų, kad jis būtų įgaliojęs kitą asmenį atlikti šias pareigas, nėra. Anot teismo, D. K. ūkyje ėjo vadybininkės pareigas, vykdė J. G. nurodymus, jo pavedimu tvarkė dokumentaciją, bet nebuvo įgaliota pasirašinėti darbo sutarčių kaip darbdavė. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, J. G. turtinę padėtį, sveikatos būklę, taip pat į laikotarpį, kuriuo jo ūkyje nelegaliai dirbo protokole nurodyti asmenys, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimą bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė, kas šioje byloje turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, jog byloje apklaustas liudytojas R. K. nurodė, kad su juo darbo sutartį pasirašinėjo ir visus dokumentus tvarkė ne jis, o ūkio darbuotoja D. K.. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai neapklausti liudytojai V. A. ir K. V., o šių asmenų parodymai yra prieštaringi. Teismas, anot jo, neturėjo pagrindo vadovautis K. V. rašytiniu paaiškinimu, kurį užrašė Inspekcijos pareigūnas, nes šie paaiškinimai buvo gauti pasinaudojant Inspekcijos pareigūnės spaudimu, kadangi pareigūnės santykiai su juo yra konfliktiški. Tas pats, apelianto nuomone, yra pasakytina ir apie V. A. paaiškinimus. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas turėjo kritiškai įvertinti liudytojo G. D. parodymus. J. G. pažymi, kad skundžiamame nutarime išdėstytos išvados yra prielaidos, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas neišsamiai, nepilnai, nevisapusiškai vertino byloje esančius apelianto pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl byloje esančių pateiktų pranešimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, nevertino, kad apeliantas ilgą laiką buvo nedarbingas, nepagrįstai neapklausė liudytoju Antano Šaltmerio, nors šis ir nurodė, kad gali atvykti į teismo posėdį.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad J. G. yra tinkamas subjektas šioje administracinių teisės pažeidimų byloje. J. G., niekam neperdavęs savo pareigos sudaryti darbo sutartis, buvo pats asmeniškai atsakingas už tai, kad jos nebuvo sudarytos su darbuotojais, dėl kurių nelegalaus darbo fakto jis yra nubaustas. J. G., kaip darbdavys, neužtikrino, kad darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus jiems antrą sutarties egzempliorių ir išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą. Anot Inspekcijos, teismas liudytojų parodymus vertino teisingai. Pažymi, kad K. V. pranešimas, duotas ūkininkui J. G., turi būti laikomas J. G. gynybos taktika. Nurodo, kad Inspekcijos pareigūnė, surašiusi administracinių teisės pažeidimų protokolus, vykdė tarnybines pareigas ir jokių santykių su J. G. niekada nepalaikė, konfliktų niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatavo darbuotojo R. K. nelegalaus darbo J. G. priklausančiam ūkyje, esančiame Maciuičių kaime, Klaipėdos rajone, faktą. Pažeidimas įrodytas R. K. 2009 m. sausio 30 d. rašytiniu paaiškinimu (prijunta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 17), jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (prijunta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 67-68; b. l. 170-171, I tomas). Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. K. oficialiai ūkyje buvo įdarbintas 2008 m. lapkričio 5 d. (b. l. 11, 23, 26-30, 36, II tomas), tačiau minėtas asmuo nuosekliai aiškino, kad realiai dirbo tris dienas, nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 5 d., buvo sulygtas darbo užmokestis – 2 500 Lt per mėnesį, susitarta dėl darbo funkcijos – ūkio vairuotojas (vežė spintas iš Girulių, statybines atliekas, vežiojo darbininkus ir pieną). Matyti, kad darbas buvo organizuotas, nes vykdytos konkrečios darbdavio nurodytos užduotys. Minėtais rašytiniais paaiškinimais ir parodymais netikėti nėra pagrindo – jie pakankamai detalizuoti, sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Tarp R. K. ir J. G., kaip ūkio savininko, susiklosčiusių darbo teisinių santykinių buvimo faktą netiesiogiai patvirtinta ir vėlesnis oficialus šių santykių įforminimas. Šį įsitikinimą dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad 2008 m. lapkričio 5 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta tą pačią dieną, nurodant, kad R. K. nepasirodė darbe (b. l. 24, 25, 31, 32, II tomas). Vadovaujantis šiuo rašytiniu įrodymu, išeitų, kad R. K. iš viso ūkyje nebuvo, tačiau tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms – tą pačią dieną R. K. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, įsakymą dėl transporto priemonės paskyrimo ir kitus su įdarbinimu susijusius dokumentus (b. l. 26, 27, II tomas). Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šis asmuo yra suinteresuotas melagingai apkaltinti J. G.. Tokių faktų nenurodė ir pats apeliantas.
Administracinių teisės pažeidimų protokoluose kaltinimas J. G. pareikštas ir dėl K. V. bei V. A. nelegalaus darbo fakto. Nors nei vieno iš minėtų asmenų atvesdinti į pirmosios instancijos teismo posėdį ir apklausti nepavyko, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad tam buvo dedamos pakankamos pastangos (b. l. 156, 173, 179, II tomas), todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu procesinių normų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje įrodomąją galią turi pirminiai šių asmenų rašytiniai paaiškinimai. Jie pakankamai detalizuoti, išsamūs, neįtakoti laiko faktoriaus, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, kitų liudytojų parodymus, pateikti savo tarnybines pareigas vykdžiusiems Inspekcijos pareigūnams, nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios rodytų jų suinteresuotumą bylos baigtimi. K. V. pirminiame rašytiniame paaiškinime (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 7) nurodė, kad J. G. ūkyje dirbo tris mėnesius, pilstė pieną – tris valandas ryte ir tris valandas vakare, tikėjosi gauti 1200 Lt darbo užmokestį, tačiau jis mokamas nebuvo, rašytinė darbo sutartis nesudaryta. V. A. pirminiame rašytiniame paaiškinime (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 19-22) nurodė, kad darbą J. G. ūkyje susirado pagal skelbimą, dirbo nuo 2008 m. spalio vidurio iki lapkričio 17 d., nuo 5 iki 21 valandos, atliko įvairius ūkio darbus (melžė karves, valė šieną ir t. t.), tačiau pažadėto atlyginimo (apie 1500 Lt) J. G. nesumokėjo, kartu dirbo Kristina, kuri pilstė pieną. Pažymėtina, kad minėti rašytinai paaiškinimai tarpusavyje sutampa ir vienas kitą patvirtina. J. G. paaiškino, jog V. A. nėra matęs, jei ir dirbo – tai tik vieną dieną (b. l. 74, I tomas), tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – oficialiai V. A. įdarbintas ūkyje nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d. (b. l. 37-42, 44-46, I tomas), 2008 m. lapkričio 7 d. Inspekcijos patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad V. A. J. G. ūkyje tą dieną dirbo (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 5). K. V. nelegalus darbas taip pat tiesiogiai buvo fiksuotas Inspekcijos atlikto patikrinimo metu (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 5-6). Ši faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas R. K. (b. l. 170, I tomas), netiesiogiai – liudytoja D. K., paaiškindama, jog K. V. nieko nesugebėdavo padirbti, gyveno darbininkų name (b. l. 75-76, I tomas). Taip pat G. D., oficialiai J. G. ūkyje dirbęs darbuotojas, tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad K. V. dirbo J. G. ūkyje, išsamiai papasakojo, kokius konkrečiai darbus atliko (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-149-714, l. 11, 70-71). Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti šiais rašytiniai paaiškinimais ir parodymais, jie nuoseklūs, atitinka bylos faktines aplinkybes ir R. K. parodymus. Pažymėtina, kad byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, jog K. V. turėjo protinę negalią, nėra. Inspekcijos pareigūnams, apklausiant ją dėl nelegalaus darbo faktinių aplinkybių, jokių įtarimų nekilo, tokių abejonių neišreiškė ir kartu su ja dirbę asmenys – R. K. ir G. D.. Tai, kad 2008 m. liepos 31 d. (b. l. 55, I tomas) buvo pasirašyta panaudos sutartis, niekaip nepaneigia K. V. nelegalaus darbo fakto. Be to, minėta sutartis buvo pateikta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas kelia pagrįstų abejonių šio įrodymu patikimumu. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, įvertinus juos visų bylos aplinkybių visumoje, neabejotinai yra įrodytas K. V. bei V. A. nelegalaus darbo faktas bei paneigta J. G. pateikta įvykio versija, kuri yra jo gynybinė pozicija ir atmetama kaip siekis išvengti administracinės teisinės atsakomybės.
Apeliantas teigia, kad jis yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Nurodo, kad asmenų įdarbinimu rūpinosi D. K.. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
J. G. yra ūkininkas, todėl savo darbdavio teises ir pareigas gali įgyvendinti pats (DK 14 str.), tačiau tai neatima iš jo teisės įgalioti ir kitus asmenis veikti jo vardu. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Duomenų, kad J. G. minėta teise būtų pasinaudojęs, t. y. tinkamai įgaliojęs kitą asmenį pasirašyti darbo sutartis, nėra. Iš pateikto 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo (b. l. 56, I tomas) matyti, kad D. K. buvo paskirta atsakinga ne už darbuotojų įdarbinimą, o už darbo sutarčių atitikimo teisiniams aktams kontrolę, už teisingą dokumentų pildymą, darbo pažymėjimo išdavimo tvarkos užtikrinimą. Tai, kad J. G. darbdavio funkcijas įgyvendino pats, įrodyta faktinėmis aplinkybėmis – visose byloje esančiose darbo sutartyse, su jais susijusiuose dokumentuose yra paties J. G., o ne jo nurodytos darbuotojos D. K., parašas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad J. G. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytoju Antano Šaltmerio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad J. G. atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu buvo tiriami visi byloje esantys įrodymai, tačiau papildomų prašymų nepateikė, jokių pastabų nepareiškė. Taip pat apeliantas nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes gali nurodyti minėtas asmuo. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo klausimas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui neiškilo, jokių abejonių dėl J. G. kaltės nekilo ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.