Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagrįstai ir visiškai tenkintinas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, kuri butų ir kitų patalpų savininkams nustato pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad vadovaujantis 2014-07-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-580 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, UAB „Kretingos būstas“ buvo įpareigotas vykdyti gyvenamųjų namų, butų, kitų patalpų, įtrauktų į administruojamų objektų sąrašą, patvirtintą minėtu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Ieškovės administravimo ir komunalinių bei techninės eksploatacijos priežiūros paslaugų teikimo objektų sąraše yra nurodytos ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei kiekvieną mėnesį yra teikiamos sąskaitos už suteiktas ieškovės paslaugas su informacija apie priskaičiuotus mokesčius už atskiras paslaugas, tarifus, skolos likutį taip pat pateikiama informacija apie atliktus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Atsakovė šias sąskaitas dalinai apmoka, tai patvirtina teismui pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas ir apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-03-31. Dėl objekto, kuriam buvo teikiamos administravimo paslaugos, už kurias neatsiskaičius, už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-03-31 susidarė 487,92 Eur įsiskolinimas. 2017 m. rugpjūčio mėn. 8 d. Statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, namo apžiūros metu buvo nustatyta, kad rūsio perdangos medinės sijos stipriai pažeistos puvėsio, sijų galai prie mūrinės sienos stipriai išpuvę, sumažėjęs sijų diametras, sumažėjęs sijų projektinis stiprumas. Statinio apžiūros akte konstatuota, kad yra avarinės būklės požymių ir rekomenduojami darbai defektams pašalinti - pakeisti puvėsio pažeistas medines sijas naujomis (8 vnt.). Akivaizdu, kad rūsio perdangos medinės sijos neatitiko privalomųjų reikalavimų, buvo avarinės būklės, todėl buvo būtina atlikti privalomuosius darbus. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų susirinkimo 2017-08-02 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 17.15 val. įvyko susirinkimas, kurio metu dėl medinės perdengimo sijų avarinės būklės buvo nutarta organizuoti remonto darbų pirkimą konkurso būdu. Iš ištraukos iš laikraščio duomenų nustatyta, kad buvo paskelbtas konkursas rangovo parinkimo. Rangovas UAB „Pastatų meistrai“ 2017-09-14 pateikė pasiūlymą dėl remonto darbų atlikimo. 2017 m. rugsėjo 15 tarp administratoriaus „Kretingos būstas“ ir UAB „Pastatų meistrai“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos lokalinės sąmatos duomenimis nustatyta, kad remonto darbų ir medžiagų kaina 6807,86 Eur. Iš ataskaitos ir protokolo duomenų nustatyta, kad buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), medinio perdengimo sijų (8 vnt.) pakeitimo darbai. 2017-10-20 skelbimo daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad gyventojai buvo informuoti apie 2017-11-02 iki 2017-12-15 vykusius medinių sijų pakeitimo remonto darbus. Iš 2017-12-14- atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atlikta darbų už 3906,96 Eur. 2017-11-06 užsakymo ir darbų priėmimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „Pastatų meistrai“ darbus pridavė, o UAB „Kretingos būstas“ darbus priėmė. Iš pateiktų duomenų matyti darbų ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, kiekiai, kainos, sunaudotos medžiagos bei galutinė atliktų darbų bendra vertė su PVM. Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) su detalizacija duomenų matyti, kad pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų suma 3906,96 Eur.

Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius, prižiūrėdamas bendrą daiktą, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektros energiją, dujas, atliekančiomis remonto darbus ar teikiančiomis kitokias paslaugas, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Administratorius, atlikdamas bendro daikto administravimo veiksmus, teikia paslaugas jo savininkams, nes daikto nereikia prižiūrėti kiekvienam bendraturčiui. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Kretingos rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" Nr. T2-51 yra nustatyti maksimalių bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifų koeficientai, kuriais vadovaujantis apskaičiuojami administravimo mokesčiai.

Dėl skolos dydžio apskaičiavimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar daugiabučio gyvenamojo namo negyvenamosios patalpos savininkė, nesinaudojanti rūsio patalpomis, už kurių perdangos medinių sijų pakeitimo darbus turi proporcingai apmokėti. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar rūsio patalpomis naudojasi (turi galimybę naudotis), visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, rūsys priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

CK nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (4.82 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. detalizuoja aukščiau pateiktą LR CK nuostatą, nurodant, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtini 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado] konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir remonto išlaidas kyla nepriklausomai nuo to, kurioje namo dalyje šie nuosavybės objektai yra, ir ar konkretus savininkas tiesiogiai jais naudojasi. Ši taisyklė išvestina iš CK nuostatų ir patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui, bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio. kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės kolegijos sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2016).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą, kaip minėta, grindžiamos proporcingumo principu - buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui ( CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudingu plotu. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalį (tuometinę 5 dalį) yra nurodžiusi, jog atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Pažymėtina, byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių susirinkimu būtų nuspręsta keisti apmokestinamą bendrą butų ir kitų patalpų plotą. Ieškovė nurodė kad atlikti remonto darbai buvo suskaičiuoti bendrą atliktų darbų sumą dalijant iš visų apmokestintų bendro butų/patalpų ploto, gaunant tarifą, kuris dauginamas iš buto ar kitų savininkui priklausančių patalpų bendro ploto. Apmokestinamą bendrą butų ir kitų patalpų plotą sudaro 341,77 kv. m. Apmokestinant už bendrojo naudojimo objektų remonto darbus taikyta formulė: bendra atliktų darbų suma dalinama iš visų apmokestintų bendro butų/patalpų ploto, gaunant tarifą, kuris yra dauginamas iš savininkui priklausančio bendro buto/patalpų ploto. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (parduotuvės) bendras plotas sudaro 41,60 kv. m. Galutinė atliktų darbų kaina sudarė 3906,96 Eur su PVM. Atsakovei už atliktus darbus priskaičiuota 475,55 Eur su PVM. Apskaičiavimas: 3906,96:341,77=11,4315, pagal šį tarifą apskaičiuota atsakovės skola, kuri sudaro 11,4315x41,60=475,55 Eur. Pažymėtina, kad taikant analogišką formulę mokesčiai paskirstyti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Vadovaujantis išdėstytu nustatyta, kad mokesčiai yra tinkamai paskaičiuoti namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar ieškovė teisingai skaičiuoja atsakovei priklausančias mokėti sumas už remontą, kadangi, kaip nurodė atsakovė, darydama paskaičiavimus ieškovė neteisingai nurodo bendrą namo plotą, t. y. mažesnį nei nurodytas VĮ Registrų centro išraše. Tačiau pati atsakovė į bylą pateikė Registro centro išrašus (b. l. 1 t. 32-46), iš kurių matyti, kad Kretingos m., (duomenys neskelbtini) butų ir negyvenamųjų patalpų bendras plotas yra 340,28 kv. m. (28,31+28,27+98,43+41,60+25,51+40,51+12,68+64,97). Bylos duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2018-05-04 pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.1KL ir nekilnojamojo turto registre įregistruota pastaba, kad po buto (bendras plotas 64,97 kv. m.) paprasto remonto, kuris užfiksuotas 2017-07-25 kadastrinių duomenų matavimo metu, įteisinimo bendrasavininkių susitarimas dėl dalių perskaičiavimo nepakeistas. Teismas skaičiuodamas pagal atsakovės pateiktą bendrą plotą, nustatę, kad jos mokėtina suma yra 477,85 Eur, tai yra net 2,27 Eur didesnė.

Atsakovė yra 41,60 kv. m. negyvenamosios patalpos - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė, ji pagal CK 4.72 straipsnį yra gyvenamojo namo bendraturtė, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė. Daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis), disponavimą bendruoju turtu galima įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises-balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis); bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.2. punkte nustatyta, kad už namo techninę priežiūrą pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis nuostatų (toliau - Nuostatai) 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika. Nuostatai įtvirtina, kad administratorius apskaičiuoja IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už suteiktas paslaugas ir nuostatų 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims (4.10. punktas). Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. 2017-12-01 dienai atsakovės likutis sudarė 5,53 Eur, per gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota už ieškovės suteiktas paslaugas 480,99 Eur, atsakovė sumokėjo 5,44 Eur, todėl skolos likutis 2017-12-31 dienai sudaro 481,08 Eur (5,53 Eur+480,99 Eur-5,44 Eur=481,08 Eur). Tokiu pačiu principu ieškovė pateikė skaičiavimus apie kiekvieną mėnesį: 2018 m. sausio mėn.: 481,08 Eur (likutis 2018-01-01 dienai) + 5,44 Eur (priskaitymas) = 486,52 Eur (likutis 2018-01-31 dienai); 2018 m. vasario mėn.: 486,52 Eur+5,44 Eur-10,88 Eur=481,08 Eur; 2018 m. kovo mėn.: 481,08 Eur+5,44 Eur-5,44 Eur =481,08 Eur; 2018 m. balandžio mėn.: 481,08 Eur+5,44 Eur -5,44 Eur=481,08 Eur; 2018 m. gegužės mėn.: 481,08 Eur +5,44 Eur-5,44 Eur=481,08 Eur; 2018 m. birželio mėn.: 481,08 Eur+5,44 Eur -5,44 Eur =481,08 Eur; 2018 m. liepos mėn.: 481,08 Eur+5,45 Eur-5,44 Eur =481,08 Eur; 2018 m. rugpjūčio mėn.: 481,08 Eur +5,45 Eur =486,52 Eur; 2018 m. rugsėjo mėn.: 486,52 Eur +5,44 Eur-10,89 Eur=481,07 Eur; 2018 m. spalio mėn.: 481,07 Eur +5,44 Eur -5,44 Eur =481,07 Eur;2018 m. lapkričio mėn.: 481,07 Eur +5,45 Eur -5,44 Eur=481,07 Eur; 2018 m. gruodžio mėn.: 481,07 Eur +5,45 Eur-5,44 Eur =481,07 Eur; 2019 m. sausio mėn.: 481,07 Eur +23,16 Eur -5,40 Eur =498,82 Eur; 2019 m. vasario mėn.: 498,82 Eur +5,45 Eur =504,26 Eur; 2019 m. kovo mėn.: 504,26 Eur +5,45 Eur -10,90 Eur =498,80 Eur; 2019 m. balandžio 1 dienai: 498,80 Eur -10,88 Eur=487,92 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus atsakovei priskaičiuotus mokesčius bei jos atliktus mokėjimus, nustatyta, kad prašoma priteisti skola yra teisinga ir pagrįsta.

Vienas iš atsakovės, nesutikimo su ieškiniu argumentų buvo tai, kad ji, kaip patalpų savininkė nebuvo informuota apie namo defektavimo atlikimą, ji savo valios dėl bendrasavininkių susirinkimo ir jame sprendžiamų klausimų neišreiškė. Be to atsakovė argumentuoja, kad jeigu atlikti namo remonto darbai priskiriami kapitaliniam remontui, tai ieškovė turėjo pateikti parengtą techninį projektą bei statybos leidimą atlikti statybos remonto darbus. Taip pat nurodė, kad tam tikri darbai nesusiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu.

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 įtvirtina, kad statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nustatytų laikančiųjų konstrukcijų avarinės būklės požymių, gadinamos pastato konstrukcijos ir kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, ieškovas privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, todėl nedelsiant buvo organizuojami sijų pakeitimo darbai. Nuostatai įtvirtina, kad administratorius organizuoja ir vykdo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų prikimus (4.6. punktas). Pažymėtina, kad patalpų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir apskųsti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Patalpų savininkai taip pat turi teisę ginčyti ir tam tikrų darbų priklausymą privalomiesiems statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Atsakovė į teismą dėl namo savininkų sprendimų, kurių pagrindu buvo atlikti tam tikri remonto darbai pripažinimo negaliojančiais ir dėl tam tikrų darbų priskyrimo privalomiesiems nepagrįstumo nesikreipė, priešinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka šioje byloje nereiškė. Teismas pažymi, kad nesant suformuluoto reikalavimo pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus neteisėtais, ir nenuginčijus ieškovo atliktų privalomųjų darbų konstatuotina, kad savininkų priimtų sprendimų ir atliktų privalomųjų darbų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad sprendimai yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovei. Atsakovė buvo nurodžiusi dėl galimo kitų namo (duomenys neskelbtini) savininkų įtraukimo į bylą, tačiau

teismas daro išvadą, kad ginčas yra kilęs tik tarp ieškovės ir atsakovės, šio tarpusavio ginčo išsprendimas negali įtakoti kitų savininkų nei teisių, nei pareigų. CPK 7 str. įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad iki šios bylos iškėlimo ji nebuvo gavusi iš ieškovės jokios informacijos, susijusios su jai priklausančiais mokėti mokesčiais ieškovės nurodytais laikotarpiais, todėl procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo tripliko pateikimo dienos, kai ieškovė pateikė atsakovės prašomus dokumentus, pagrindžiančius skolos susidarymą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas neneigė, kad atsakovė yra gavusi atitinkamas sąskaitas iš ieškovės ir jis buvo nuvykęs ir turėjo galimybę pas ieškovę susipažinti su visais su skolos susidarymu susijusiais dokumentais. Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ne kartą buvo informuota apie skolą. Be to pateiktose apmokėjimui sąskaitose yra nurodyta, kad neapmokėjus mokestiniuose pranešimuose nurodytos sumos vadovaujantis LCK 6.210 straipsniu nuo laiku neapmokėtos sumos bus skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos. Kadangi atsakovė iki ieškinio teismui padavimo dienos su ieškove neatsiskaitė, atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis CK 4.82 str., 4.84 str., 4.238 str., 6.38 str., iš atsakovės priteistina 487,92 Eur skola ieškovės naudai.

Atsakovė delsia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra tenkintini, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 15,00 Eur (žyminis mokestis) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 93 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. K.. a. k. (duomenys neskelbtini) 487,92 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir 92 ct) skolą, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kretingos būstas”, į. k. 300531826, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.