Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. R., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 72,127,142). Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui.

Tačiau teismo posėdžio metu pareiškė, kad pavargo nuo bylinėjimosi, todėl ieškinį pripažįsta iš dalies, prašo sumažinti žalos atlyginimą, įvertinus jos amžių, gaunamas pajamas išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 4 d. įvyko eismo įvykis, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) metu, kurio automobilis susidūrė su dviratininke. Dėl eismo įvykio buvo apgadintas G. V. priklausantis automobilis AUDI A8 4.2 QUATTRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina administracinės bylos medžiaga (b.l. 74-118). Minėtas automobilis buvo apdraustas AB “Lietuvos draudimas” transporto priemonių savanorišku draudimu (KASKO) (b.l. 12-14). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos, ieškovas išmokėjo 2044,73 Lt žalos atlyginimą (b.l. 23). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. vasario 18 d. nutarimu dėl minėto eismo įvykio kalta pripažinta atsakovė S. R., kadangi ji vairuodama dviratį, šaligatviu, staiga nuo jo važiavo į kitą kelio pusę nenulipusi nuo dviračio, sudarė kliūtį važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Tokiu būdu pažeidė KET 9,66,130 p. Šis nutarimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2044,73 Lt žalos atlyginimą (b.l. 23).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). CK 6.1015 str. 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, sumokėjusiam išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi šiuo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, kuri sieja nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį.

Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Audatex kompiuterinė programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti (b.l. 17-21). Atsakovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo eigoje nurodė abejones, dėl nurodyto dydžio, tačiau konkrečių įrodymų kurie nuginčytų ieškovo pateiktus įrodymus nepateikė. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įvertinus tai pripažintina, kad ieškovas nuostolių dydį paskaičiavo tinkamai.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Nuostata, kad asmens turtui padarytą žalą privalu atlyginti visiškai, įtvirtinta ir CK 6.263 str. 2 d. Kartu CK 6.251 str. 1 d., įtvirtinančioje visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, taip pat numatyta galimybė įstatyme nustatyti šio principo išimtį. Tokia išimtis numatyta būtent CK 6.282 str. 3 d., kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 str. 3 d., sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 str. 3 d., būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ši teisės norma gali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo įrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (b.l. 28), senatvės pensininkė, vienintelės pajamos 205 Eur. senatvės pensija (b.l. 43-64). Serga (duomenys neskelbtini), būklė po persirgto miokardo infarkto (b.l 65-67). Dėl nedidelių pajamų jai suteikta 100 proc. valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba (b.l. 31). Pažymėtina, kad dėl minėto įvykio, kurio kaltininku pripažinta atsakovė, ji taip pat nukentėjo, teko kreiptis į gydytojus. Tuo tarpu ieškovas yra juridinis asmuo, įmonė, kurios veikla yra pelninga. Esant, nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad nagrinėjimu atveju yra pagrindas iš dalies sumažinti ieškovo prašomos priteisti 2044,73 Lt ( 592,19 Eur.) žalos dydį, taikant CK 6.282 str. 3 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sveikatos būklė (ligos) bei pajamos yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos žalos dydis mažintinas bei ieškovui iš atsakovės priteistinas 424,00 Eur (1463,98 Lt) žalos atlyginimas (CK 6.282 str. 3 d.).

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkintas reikalavimas dėl 424 Eur priteisimo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio. CPK 93 str. 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo minėto straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, kitoje dalyje jį atmetant, valstybinės teisinės pagalbos išlaidos suteiktos teikiant teisinę pagalbą atsakovei iš ieškovės nepriteistinos, kadangi ieškinys patenkintas iš dalies ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas.

Atsakovė prašo teismo vieneriems metams išdėstyti ieškovei priteistos sumos išmokėjimą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Iš į bylą pateiktų jau minėtų duomenų matyti, kad atsakovė yra 69 amžiaus senatvės pensininkė, nedarbinga dėl amžiaus ir sveikatos būklės. Atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, vaistus, kitos asmeninės išlaidos. Iš šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai iš karto atlyginti visos priteistos žalos, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas suteikti atsakovei lengvatinį terminą įvykdyti prievolę. Todėl 424,00 Eur priteisto žalos atlyginimo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti po 37,00 Eur ir metines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 – 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. R., keturis šimtus dvidešimt keturis eurus (424,00 Eur. ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dvidešimt eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti šio sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę S. R. mokėti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ kas mėnesį po 37 Eur, ir 5 procentų metines palūkanas nuo 424,00 Eur. sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.