Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 45).

2013 m. pareiškėjas pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 19,83 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 19,83 ha plotą, už kurį teikiama parama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. BR6-2264795 ir Vyriausiosios administracinių ginčų 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 3R-368(AG-316/01-2014) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo 19,52 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 19,65 ha plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 32–34).

Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad 2012 m. pareiškėjas ūkinių gyvūnų nelaikė, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. BR6-2163298 pritaikė 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 29–30).

2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo 19,83 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 19,83 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 26–28).

Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad 2013 m. pareiškėjas ūkinių gyvūnų nelaikė, ir tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. BR6-2163298 jam jau buvo pritaikyta sankcija, 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. BR6-2264795 pritaikė 100 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 23–24).

2014 m. rugsėjo 15 d. VAGK gautas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. BR6-2264795 (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 1). VAGK 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 3R-368(AG-316/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 38–39).

Ūkinių gyvūnų registro išrašai patvirtina, kad 2012 ir 2013 m. pareiškėjas ūkinių gyvūnų nelaikė (VAGK byla Nr. AG-316/01-2014, b. l. 25, 31). Pareiškėjas skunde iš esmės to neneigia.

Kompleksinės paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus teisinius santykius reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-05-31 iki 2013-09-06 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-12-16 iki 2013-08-11) (toliau – ir Aprašas).

Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus skyrimas yra reguliuojamas Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-05-01 iki 2014-04-12) (toliau – ir Metodika).

Aprašo 7 punktas nustato, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui.

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.).

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Pagal Aprašo 7 punktą pareiškėjas turėjo laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG (sutartinio gyvulio). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 metais pareiškėjas ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, nelaikė.

Metodikos 17.4 punktas nustato, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Aprašo 7 punkte nurodytas reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų Aprašo 7 punkte, ploto ir bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha. Nustatyta, kad 2013 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 14,67 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai plotas sudaro 19,83 ha. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. pareiškėjas gyvulių nelaikė, deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.

Vadinasi, kaip teisingai nurodo atsakovė, deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudarė daugiau nei 20 proc. (14,67 ha ganyklų – pievų plotas / 19,83 ha visas deklaruotas ir tinkamas paramai plotas x 100 proc. = 73,98 proc.) viso 2013 m. pareiškėjo paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto.

Pareiškėjas teigia, kad deklaruotuose pievų ir ganyklų plotuose ganėsi kitos ūkininkės gyvuliai, todėl pažeidimo jis nepadarė. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, kadangi Aprašo 7 punktas akivaizdžiai reikalauja, kad gyvuliai būtų laikomi ir registruojami Ūkinių gyvūnų registre, o nagrinėjamu atveju šių sąlygų pareiškėjas neišpildė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė, vadovaudamasi Metodikos 17.4 punktu, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog buvo padarytas tyčinis pažeidimas.

Metodikos 22 punkte nustatyta, kad, nustačius pakartotinį tyčinio reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Metodikos 2 punkte nustatyta, kad pakartotinis reikalavimo pažeidimas yra to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. BR6-2163298 pritaikė 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją už iš esmės identišką pažeidimą, vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovė teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Metodikos 2 ir 22 punktais pareiškėjui ginčijamu sprendimu skirdama sankciją – išmokos sumą sumažindama 100 proc. ir neskirdama paramos už kitus kalendorinius metus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. BR6-2264795 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo normas taikė teisingai, todėl 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 3R-368(AG-316/01-2014) yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.