Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-897-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-22
Bylos Nr.
2A-897-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Vakario transportas“
Atsakovas
UAB „SEB VB Lizingas“
Trečiasis asmuo
E. Urbonavičiaus
Advokatai
Tadeuš Gudzinski
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Erika VilimienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakario transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-907-599/2008 pagal ieškovo UAB „Vakario transportas“ ieškinį atsakovui UAB „SEB VB Lizingas“, trečiajam asmeniui E. Urbonavičiaus firmai „Renovila“ dėl įmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vakario transportas“ 2005-09-16 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 33696,84 Lt įmokų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį. Nurodė, kad 2004-05-05 su atsakovu sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-050043-01, kuria atsakovas įsipareigojo nupirkti ir perduoti ieškovui vilkiką SCANIA R124, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 184849,31 Lt sumą. Ieškovas pagal minėtą sutartį 2004-05-10 sumokėjo atsakovui 1757,95 Lt administracinį mokestį bei 27501,55 Lt pradinę įmoką, o taip pat 2004-07-12 sumokėjo atsakovui 4443,34 Lt sumą, viso ieškovas pervedė atsakovui 33696,84 Lt sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. minėto vilkiko ieškovui neperdavė, nors dalį pinigų ieškovas jau buvo sumokėjęs atsakovui. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus. Vėliau atsakovo darbuotojai pareiškė, kad neva ieškovas vilkiką yra gavęs ir perėmęs pagal 2004-05-20 priėmimo – perdavimo aktą. Iš tikrųjų ieškovas minėto akto neturėjo, vilkiko taip pat negavo. Ieškovas 2005-03-23 raštu kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo. 2005-04-11 gautame atsakovo atsakyme buvo nurodyta, jog atsakovas su E. Urbonavičiaus firma „Renovila“ buvo sudarę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP 2004-050043, bei, kad 2004-05-20 vilkikas buvo perduotas naudotis ieškovui pagal aktą. Vilkiko perdavimo akto originalo, kuriame būtų ieškovo parašai, atsakovas nepateikė ir jo neturėjo (LR CK 1.136 str. – 1.138 str., 6.237 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SEB VB Lizingas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neginčijo, kad buvo gavęs iš ieškovo ieškinyje nurodytą sumą. Šios lėšos, gautos pagal finansinio lizingo sutartį buvo sumokėtos pagrįstai, kadangi 2004-05-13 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas nupirko vilkiką, kurį ieškovui perdavė tiesiogiai tretysis asmuo. Vilkiko priėmimo – perdavimo aktas iš ieškovo buvo gautas faksu, tuomet pasirašytas turto pardavėjo, bei, esant šių parašams, atsakovo. Civiliniame kodekse nurodyta, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ir kitokiais telekomunikacijų įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Atitinkamai šį klausimą sprendžia ir sutarties formą reglamentuojančios normos. Šiuo atveju, ieškovas lizinguojamą automobilį priėmė, faksu pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktą. Nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nekilo jokių abejonių, kad ieškovo parašas priėmimo – perdavimo akte buvo autentiškas, visiškai sutampantis su kituose dokumentuose turimais originaliais ieškovo parašais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra Kauno mieste registruota ir veikianti įmonė, o kitos priėmimo – perdavimo akte nurodytos šalys yra Vilniaus mieste veikiančios įmonės, toks sandorio sudarymo būdas, kaip pasirašymas ir apsikeitimas faksu, buvo visai logiškas ir pagrįstas. Faktą, kad ieškovas finansinio lizingo sutartyje nurodytą automobilį gavo ir juo naudojosi, patvirtino ir paties ieškovo 2004-07-12 atlikta įmoka už naudojimąsi automobiliu (CK 1.73 str., 6.38 str., 6.192 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad kitoje civilinėje byloje buvo nustatyti faktai, kad vilkikas niekam nebuvo perduotas. Atsakovas triplike nurodė, kad šioje byloje yra svarbu, ar Kauno apygardos teismo civilinėje byloje yra nustatyta 2004-05-20 akto galia.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-06-03 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2004-05-05 Finansinio lizingo sutartį atsakovas įsipareigojo nupirkti ir perduoti ieškovui valdyti bei naudotis vilkiką SCANIA R124, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 184849,31 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad mokėjimo nurodymais 2004-05-10 Nr. 77, 2004-05-12 Nr. 80, 2005-05-14 Nr. 83 bei 2004-07-12 Nr. 97 ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 33696,84 Lt sumą. Teismas konstatavo, kad 2004-05-13 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas iš trečiojo asmens įsigijo vilkiką SCANIA R124. Teismas nustatė, kad 2004-05-20 atsakovui faksu buvo perduotas vilkiko priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas ieškovo ir trečiojo asmens. Teismas konstatavo, kad 2004-10-14 pranešimu Nr. 02-1231 buvo nurodyta, kad ieškovui iki 2004-10-21 nepadengus susidariusio įsiskolinimo, atsakovas vienašališkai nutraukia Finansinio lizingo sutartį. Teismas, atsižvelgęs į 2008-04-21 pažymą, konstatavo, kad vilkikas buvo atsiimtas iš ieškovo, nutraukus minėtą sutartį.

Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-554-527/2006 pagal ieškovo UAB „SEB VB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Gendera“ ir UAB „Antima ir Ko“ dėl vilkiko SCANIA R124 2004-09-08 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys VĮ „Regitra“, E. Urbonavičiaus firma „Renovila“ ir UAB „Vakario transportas“. Kauno apygardos teismas 2006-10-31 sprendimu ieškovo UAB „SEB VB lizingas“ ieškinį patenkino bei pripažino negaliojančia 2004-09-08 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Gendera“ ir UAB „Antima ir Ko“, bei grąžino ieškovui vilkiką SCANIA R124. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog ieškovas UAB „SEB VB lizingas“, 2004-05-05 su trečiuoju asmeniu UAB „Vakario transportas“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties pagrindu, 2004-05-13 įsigijo iš trečiojo asmens E. Urbonavičiaus firmos „Renovila“ vilkiką. Teismas, nesant byloje pateikto pareiškimo apie tai, kad šis įrodymas buvo suklastotas, šį nenuginčytą aktą, perduotą telekomunikacijų galiniais įrenginiais, pripažino tinkamu rašytiniu įrodymu ir jį vertino visumoje su visais kitais į bylą pateiktais įrodymais. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007-05-29 nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2006-10-31 sprendimą nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-23 nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2006-10-31 sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-29 nutartį nepakeistus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškininiai reikalavimai yra nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas konstatavo, kad iš bylose esančių rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad atsakovas įvykdė visas 2004-05-05 Finansinio lizingo sutartyje numatytas prievoles, t. y. iš trečiojo asmens įsigijo ir 2004-05-20 priėmimo – perdavimo aktu perdavė ieškovui naudotis bei valdyti vilkiką. Teismas pažymėjo, kad minėtas priėmimo – perdavimo aktas yra nenuginčytas, galiojantis ir buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis tiek ieškovo, tiek atsakovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad minėtas aktas buvo suklastotas, šalys tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikė. Teismas, konstatavęs, kad Finansinio lizingo sutartis tarp šalių buvo nutraukta dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, vadovaudamasis minėtos sutarties 18.6.2 p. nuostatomis, įmokų ieškovui negrąžino (CK 6.237 str., CPK 176 str. – 179 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vakario transportas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti: priteisti 33696,84 Lt sumokėtų įmokų, 6 proc. metinių palūkanų ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 1011 Lt žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, 1011 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos faktines aplinkybes ir vertindamas joje esančius įrodymus, nesivadovavo procesinės teisės normomis, jas pažeidė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 str. 1 d. 2 p. ir 279 str. 4 d. Nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad byloje esanti 2004-05-20 priėmimo – perdavimo akto, perduoto faksimiliniu ryšiu, kopija, kurią teismas vertino kaip tinkamą rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovas įsigytą iš trečiojo asmens vilkiką perdavė ieškovui naudotis ir valdyti, ir kad šiuo aktu kaip nenuginčytu, galiojančiu, patvirtinamas tiek ieškovo, tiek atsakovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-05-29 nutartimi pašalino iš Kauno apygardos teismo 2006-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 motyvus, kurių pagrindu buvo konstatuota, jog byloje esanti 2004-05-20 priėmimo – perdavimo akto faksimilinė kopija patvirtino vilkiko SCANIA R124 perdavimą UAB „Vakario transportas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-01-31 nutartyje konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-29 nutartyje esanti išvada, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog lizingo objektas (vilkikas), kurį lizingo davėjas UAB „SEB VB lizingas“ įsigijo iš pardavėjo E. Urbonavičiaus firmos „Renovila“, surašant 2004-05-20 perdavimo – priėmimo aktą realiai nebuvo ir negalėjo būti perduotas lizingo gavėjui UAB „Vakario transportas“, buvo teisiškai pagrįsta, ir kaip aplinkybė, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006, turėjo prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 str., 185 str. ir 270 str., kadangi neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-29 nutartimi nustatytus faktus kitoje civilinėje byloje, konstatuodamas, jog 2004-05-20 priėmimo – perdavimo aktas buvo tinkamas rašytinis įrodymas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SEB VB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas per daug plečiamai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-23 nutarties motyvus ir padarė nepagrįstas išvadas. Minėtoje nutartyje buvo tik pašalintas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas dėl tinkamo daikto perdavimo ir buvo konstatuota, kad UAB „SEB VB lizingas“ nevisiškai tinkamai vykdė savo įsipareigojimus perduoti daiktą UAB „Vakario transportas“, nes 2004-05-20 automobilio naudotis neperdavė. Aplinkybė, kad atsakovas pilnateisiu automobilio savininku tapo 2004-06-30, kai UAB „Renovila“ įsigijo ginčo automobilį, ir pats ieškovas akte jau buvo pareiškęs apie faktinį automobilio turėjimą, buvo galima daryti išvadą, kad ieškovui nuo 2004-06-30 nebeliko jokių kliūčių naudotis vilkiku, todėl atsakovas savo pareigą įvykdė, nors ir ne tą dieną, kuri yra nurodyta akte. Minėtą aplinkybę patvirtino ir ieškovo 2004-07-12 atlikta įmoka už naudojimąsi automobiliu. Ieškovo teiginiai, jog šis mokėjimas buvo klaida, nebuvo įrodyti. Aplinkybė, kad ieškovas, sumokėjęs šią įmoką, ją pareikalavo grąžinti tik 2005-03-23, t.y. tuomet, kai atsakovas jau prieš pusmetį buvo išsiuntęs ieškovui raštą dėl lizingo sutarties nutraukimo, tik patvirtino faktą, kad ieškovas iki lizingo sutarties nutraukimo dienos 2004-10-22 galėjo netrukdomai naudotis automobiliu. Ieškovas, nors ir teigė, jog turto, kaip lizingo gavėjas, negavo, nepasinaudojo finansinio lizingo sutartyje numatyta jo, kaip lizingo gavėjo, teise nutraukti sutartį 18.2.2 pagrindu, pardavėjui nepateikus turto, nors tokią galimybę turėjo 5 mėnesius.

Tretysis asmuo E. Urbonavičiaus firma „Renovila“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ar atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Li­zin­go (fi­nan­si­nės nuo­mos) su­tar­tį „lydinčios“ pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties vyk­dy­mo spe­ci­fi­ka yra ta, kad li­zin­go da­vė­jo įgy­tas tur­tas per­duo­da­mas ne pir­kė­jui, o tie­sio­giai li­zin­go ga­vė­jui, ku­ris, ne­bū­da­mas su­tar­ties ša­lis, tu­ri tei­sę par­da­vė­jui reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl ne­tin­ka­mo tur­to per­da­vi­mo. Li­zin­go da­vė­jui, kaip daik­to pir­kė­jui ir jo sa­vi­nin­kui, iš­lie­ka pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad įgy­tas tur­tas bus tin­ka­mai per­duo­tas val­dy­ti ir nau­do­ti ver­slo tiks­lams (CK 6.567 straips­nio 1 da­lis). Jei to­kia prie­vo­lė tin­ka­mai ne­vyk­do­ma dėl ap­lin­ky­bių, už ku­rias at­sa­ko li­zin­go da­vė­jas, – li­zin­go ga­vė­jas tu­ri tei­sę nu­trauk­ti li­zin­go su­tar­tį, rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti nuos­to­lius ar nau­do­tis tei­se su­stab­dy­ti pe­ri­odi­nių įmo­kų mo­kė­ji­mą (CK 6.570 straips­nio 2 ir 3 da­lys).

Ka­dan­gi li­zin­gas yra vie­na iš nuo­mos san­ty­kių rū­šių, kai daik­tas su­tar­ties lai­ko­tar­piu val­do­mas ir nau­do­ja­mas ne sa­vi­nin­ko, o nuo­mi­nin­ko, kaip val­dy­to­jo, tai tin­ka­mas daik­to per­da­vi­mas yra są­ly­ga tin­ka­mai įvyk­dy­ti prieš­prie­ši­nes prie­vo­les. Prie­vo­lės per­duo­ti daik­tą tin­ka­mas įvyk­dy­mas li­zin­go san­ty­kiuo­se reiš­kia, kad li­zin­go ga­vė­jas ga­li ne­kliu­do­mai nau­do­ti iš­nuo­mo­tą ir jau per­duo­tą tur­tą ver­slo tiks­lams.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos faktines aplinkybes ir vertindamas joje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-05-29 nutartimi pašalino iš Kauno apygardos teismo 2006-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 motyvus, kad 2004-05-20 priėmimo – perdavimo akto faksimilinė kopija patvirtino vilkiko SCANIA R124 perdavimą UAB „Vakario transportas“, nes pateiktoje akto faksimilinėje kopijoje lizingo gavėjo parašas ir spaudas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prievolė perduoti akte nurodytą daiktą lizingo gavėjui buvo įvykdyta tinkamai. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pašalino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nesukuria prejudicinio fakto nagrinėjamai bylai.

Nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nu­sta­ty­ta, kad lizingo gavėjas, manydamas, kad lizingo davėjas netinkamai įvykdė prievolę perduoti akte nurodytą daiktą lizingo gavėjui, nepasinaudojo tei­se nu­trauk­ti li­zin­go su­tar­tį (lizingo sutarties 18.2.2 p.), neparei­ka­lavo at­ly­gin­ti nuos­to­lius bei nepasinaudojo tei­se su­stab­dy­ti pe­ri­odi­nių įmo­kų mo­kė­ji­mą. Tai sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad lizingo gavėjas lizingo sutartyje nurodytą automobilį gavo ir juo naudojosi, nes šią aplinkybę patvirtino ir paties lizingo gavėjo (ieškovo) 2004-07-12 atlikta įmoka (1 t., b.l. 24) už naudojimąsi automobiliu. Šiuo atveju lizingo sutartį nutraukė lizingo davėjas nuo 2004-10-22 (1 t., b.l. 77), atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2004-07-25 iki 2004-09-25 lizingo gavėjas neatliko eilinių mėnesinių mokėjimų. Lizingo gavėjas neginčijo šios sutarties nutraukimo pagrindo, todėl pagal šalių sudarytos lizingo sutarties 18.6.2 p. visi iki sutarties nutraukimo lizingo davėjui sumokėti mokėjimai lizingo gavėjui negrąžinami. Teisėjų kolegija remiasi tarp šalių sudarytos lizingo sutarties nuostatomis, nes jos nėra nuginčytos ar pakeistos įstatymų nustatyta tvarka, ir šalims turi įstatymo galią.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas pareiškimas pagal CPK 184 str. dėl 2004-05-20 priėmimo – perdavimo akto faksimilinės kopijos suklastojimo. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nenuginčytas galiniais telekomunikacijų įrenginiais perduotas aktas yra tinkamas įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumą byloje įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 str., 185 str. ir 270 str., nes pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.4 str., 6.189 str., 6.2193 str., 6.200 str., 6.567 str., 6.574 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 95 str., 177 str. - 179 str., 184 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 80 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis