- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- A-525-929-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Svajonių sapnas“ skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 3K08/137 (toliau – ir Nutarimas).
Remdamasis aplinkybe, jog Nutarime nurodyta, kad jis priimtas pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 18-4-S-658 ir kitą pateiktą medžiagą, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad policijos pareigūnai pažeidimą nustatė 2008 m. balandžio 18 d., todėl atsakovas praleido Įstatyme nustatytą ekonominės sankcijos skyrimo terminą (27 str. 2 d.). Be to, Įstatymas nenumato galimybės surašyti Faktų fiksavimo aktą (2008-05-21 aktas). Vadovaudamasis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, faktu, jog Nutarime nurodoma, kad pažeidimą nustatė policijos komisariatas, padarė išvadą, kad būtent tik policijos komisariatas galėjo surašyti įmonei pažeidimo protokolą. Įstatymas nepaveda Tarnybai surašyti tikrinimo protokolus pagal kitų institucijų nustatytus pažeidimus. Atsakovas, viršydamas savo kompetenciją, padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus, nes nesilaikė Įstatyme imperatyviai nustatyto 1 mėnesio termino, surašė Įstatyme nenumatytos formos dokumentą, nesurašė nustatyto turinio administracinio teisės pažeidimo protokolo. Teigė, jog neaišku, kokius faktus atsakovas fiksavo praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo pažeidimo padarymo, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors papildomus veiksmus ar surinkęs papildomus įrodymus dėl bendrovei inkriminuojamo pažeidimo. Įvertinęs Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas tabako gaminių pardavėjams nesuteikė teisės kiekvienu atveju reikalauti asmens amžių įrodančių dokumentų, o toks reikalavimas galimas tik tuo atveju, jeigu pardavėjui kyla abejonių dėl pirkėjo amžiaus. Nagrinėjamu atveju pardavėjai abejonių nekilo. Atsižvelgė į Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir pabrėžė, kad šiuo atveju Nutarime apie pareiškėjo kaltę dėl padaryto pažeidimo neužsiminta.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 25 – 27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti galioti.
Nurodė, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2008 m. balandžio 18 d. prekybos kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavėja L. Š. pardavė vieną pakelį cigarečių „L&M" nepilnamečiui A. O. (A. O.), gim. (duomenys neskelbtini). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-326/2007), pažymėjo, kad pažeidimo nustatymo diena gali būti pripažinta diena, kai atitinkama institucija galėjo ir turėjo suvokti, kad padarytas atitinkamas Įstatymo pažeidimas. Tarnyba 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 18-4-S-658 gavo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7 policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados medžiagą dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Atsiųstame rašte nebuvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta, todėl Tarnyba raštu kreipėsi į policijos komisariatą, prašydama patikslinti pažeidimo padarymo vietą. Iš policijos komisariato 2008 m. gegužės 19 d. gautas raštas Nr. 18-4-S-784, kuriame nurodyta konkreti pažeidimo padarymo vieta. Tarnyba, remdamasi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7 policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados medžiaga su priedais, papildomu raštu bei 2008 m. gegužės 21 d. Faktų fiksavimo aktu, 2008 m. gegužės 23 d. surašė protokolą Nr. 139, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas. Nuo tokio protokolo surašymo dienos skaičiuojamas pareiškėjo nurodytas 1 mėnesio terminas. Be to, pareiškėjo nurodomas 2008 m. gegužės 21 d. Faktų fiksavimo aktas yra tik vienas iš duomenų rinkimą patvirtinančių dokumentų, o ne procesinis dokumentas. Atsižvelgdamas į Įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad policija pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK) yra kompetentinga bausti fizinius asmenis, bet pagal Įstatymą neįgaliota patraukti atsakomybėn juridinių asmenų už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Todėl Tarnyba įvertina policijos pateiktą medžiagą ir, esant pakankamiems įrodymams, nustato Įstatymo pažeidimo faktą juridinio asmens atžvilgiu. Pareiškėjo teiginiai, kad tik policija turėjo surašyti įmonei pažeidimo protokolą, neatitinka nagrinėjimo metu galiojančių Įstatymo ir ATPK redakcijų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A143-771/2008), nurodė, kad nebuvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, o Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies taikymo prasme būtent Tarnyba yra kompetentinga surašyti pažeidimo protokolą. Įvertinęs Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, pabrėžė, jog pareiškėjo, kaip mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijos turėtojo atžvilgiu, užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A15-39/2005), nurodė, kad į subjektyviąją pažeidimo pusę, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 88 – 90) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Tarnyba, 2008 m. balandžio 22 d. gavusi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados pranešimą apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, 2008 m. gegužės 23 d. surašė protokolą Nr. 139 dėl to, kad 2008 m. balandžio 18 d., apie 7 val. 45 min., UAB „Svajonių sapnas“ prekybos kioske, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbusi pardavėja L. Š. pardavė vieną pakelį cigarečių „L&M“ nepilnamečiui A. O. Protokole nurodyta, kad pažeistas Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, atsakomybė už tai numatyta Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje. Įvertinusi pateiktus dokumentus, Nutarimu Tarnyba nutarė skirti pareiškėjui 7 500 Lt baudą. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, veika pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai, ekonominė sankcija pagal Įstatymo 26 straipsnio 7 dalį paskirta teisėtai ir pagrįstai, aplinkybė, kad nustatytu laiku pareiškėjo pardavėja pardavė vieną pakelį cigarečių „L&M“ nepilnamečiui, pateiktu skundu iš esmės nėra ginčijama, ją, bei aplinkybę, kad L. Š. veikoje yra ATPK 185² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, patvirtina 2008 m. balandžio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2008 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. N270694/366718 administracinio teisės pažeidimo byloje, kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga, teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. O., D. B. ir A. T. parodymai, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados 2008 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. N270694/366718 skirti L. Š. 500 Lt baudą ir konfiskuoti pakelį cigarečių „L&M“, nustatytos aplinkybės. Pažymėjo, kad atsakovo 2008 m. gegužės 23 d. surašytas protokolas Nr. 139 savo turiniu atitinka ATPK reikalavimus tokiam procesiniam dokumentui, atsakovo teisė surašyti tokį procesinį dokumentą byloje dėl ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus taikymo numatyta Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Teismas, remdamasis Įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-326/2007), nurodė, kad Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies taikymo prasme pažeidimo nustatymo diena gali būti pripažinta diena, kai atitinkama (kompetentinga) institucija galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Įstatymo pažeidimas, t.y. pažeidimo nustatymo dienos konstatavimui yra reikšmingas ir objektyvus faktorius – teismo atliktas šiuo klausimu institucijos turimos informacijos įvertinimas pagal minėtus vertinimo kriterijus. Įvertinęs tai, kad 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados raštą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nuorašus atsakovas, kaip matyti iš žymos, gavo 2008 m. gegužės 7 d., tinkamam pažeidimo kvalifikavimui atsakovas turėjo išreikalauti papildomus duomenis, padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad protokole nurodytas pažeidimas atsakovo galėjo būti nustatytas anksčiau nei 2008 m. gegužės 5 d., atitinkamai – kad ekonominė sankcija paskirta vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 94 – 96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nustatytos neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartimi, dėl tokios nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra paduotas apeliacinis skundas. Tokie teismo veiksmai vertintini kaip grubus procesinės teisės pažeidimas, teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės apeliacinį skundą dėl L. Š. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.
2. Teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, t.y. dėl pareiškėjo kaltės nustatymo. Teismas nesiaiškino bendrovės kaltės, nenurodė, kokie įrodymai ją patvirtina, o tik preziumavo L. Š. padarytą administracinį teisės pažeidimą.
3. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo, o tai galėjo sąlygoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103 – 105) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas neteisėtas ir neteisingas, nes buvo remtasi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartimi. Nurodo, jog nemato priežasčių, dėl kurių turėtų būti nevertinami ir atmetami teismo posėdžio metu, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, išklausyti liudytojų parodymai bei nustatytos aplinkybės ir laukiama, kol bus išspręsta fizinio asmens administracinio teisės pažeidimo byla. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis vien minėta neįsiteisėjusia nutartimi. Kartu nesutinka su argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
2. Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepasisakė dėl jo kaltės, kadangi skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepasisakė dėl Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo, o tai galėjo sąlygoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi konstatuota, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo padarytą Įstatymo pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tarnyba skundžiamu Nutarimu, konstatavo, jog, pareiškėjo atstovei nepareikalavus asmens pateikti jo amžių liudijantį dokumentą ir pardavus tabako gaminius nepilnamečiam asmeniui, pareiškėjas padarė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Pareiškėjui skirta 7 500 Lt bauda.
Aplinkybė, kad pareiškėjo atstovė L. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 185² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. pardavė tabako gaminius prekybos ir viešojo maitinimo įmonėje, nesilaikant įstatymuose nustatytų apribojimų (pardavė tabako gaminius asmeniui iki 18 metų), patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (byla Nr. N502-1571/2009). Minėta nutartimi konstatuota, jog 2008 m. balandžio 18 d., apie 7.45 val., L. Š., dirbdama pardavėja pareiškėjo prekybiniame kioske, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepilnamečiui A. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), pardavė pakelį cigarečių „L&M”. Tokia teismo nutartis yra įsigaliojusi, neskundžiama, todėl joje nustatytos aplinkybės taikytinos ir nagrinėjamu atveju.
Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą ir jam skirtą ekonominę sankciją, pažymėjo, jog pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, pareiškėjo atstovei nekilus įtarimų, kad tabako gaminius perkantis asmuo yra nepilnametis, ji neprivalėjo prašyti tokį asmenį pateikti jai amžių liudijantį dokumentą. Nurodė, kad Įstatymas nenustato pareigos visais atvejais reikalauti tokių dokumentų.
Pažeidimo padarymo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Nustatyta, jog tuo atveju, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką minėtos teisės normos paskirtis – užtikrinti joje nustatyto draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Todėl įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių pardavėjas (bylos Nr. A143-771/2008; N502-1571/2009).
Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl A. O. jaunatviškos išvaizdos, todėl būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodinėti, jog nekilo abejonių dėl to, kad minėtas asmuo yra jaunesnis nei 18 metų. Tokie įrodymai nebuvo pateikti, tai patvirtina ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A143-109/2009), bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus), tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t.y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams (pareiškėjo darbuotojai) ir pagal kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą), nelaikytina principo non bis in idem (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodyta administracinių teismų praktika, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai Nutarimu konstatuotas Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimas.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio Įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nurodytų institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę šio Įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 2 punktu, už Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą baudas skiria Tarnyba. Todėl nagrinėjamu atveju protokolą surašius Tarnybai, darytina išvada, jog Įstatymo nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.
Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įgaliotos institucijos bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Vadovaujantis administracinių teismų praktika (bylos Nr. A11-326/2007, A442-702/2008), termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), kad padarytas pažeidimas, bet ir turimos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. Todėl nagrinėjamu atveju Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo to laiko, kai pats atsakovas galėjo (turėjo) įvertinti gautą informaciją pagal aukščiau nurodytus kriterijus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato 7-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Viršuliškių policijos nuovados raštą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nuorašus atsakovas gavo 2008 m. gegužės 7 d. Tinkamam pažeidimo kvalifikavimui Tarnyba turėjo išreikalauti papildomus duomenis, dalis kurių buvo gauti 2008 m. gegužės 12 d. (b.l. 37). Skundžiamas Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2008 m. birželio 5 d., todėl nepagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, jog buvo praleistas Įstatymo nustatytas terminas ekonominės sankcijos skyrimui.
Be to, nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjo argumentai, susiję su 2008 m. gegužės 21 d. faktų fiksavimo aktu, kadangi toks dokumentas vertintinas tik kaip vienas iš įrodymų byloje, o ne kaip procesinis dokumentas. Konstatuotina, jog Tarnyba nepadarė esminių procesinių pažeidimų, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda. Už šio draudimo pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.
Nagrinėjamu atveju Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas toje pačioje prekybos vietoje per trejus metus pakartotinai padarė Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skyrė pareiškėjui 7 500 Lt baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog minėto dydžio bauda paskirta pagrįstai, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino bylos faktines aplinkybes, nepadarė esminių procesinių pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.