Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė

dalyvaujant ieškovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį atsakovėms R. J., A. G., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovės R. J. ir A. G. bei trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą nuspręsta nagrinėti atsakovėms ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė D. Š. ieškinio reikalavimą palaikė, ieškinį prašė tenkinti visiškai, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų šiai dienai neturi ir jų nepateiks, jų priteisti neprašo.

7. Atsakovės A. G. atstovas advokatas V. S. su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės (pardavėjos) R. J. ir A. G. 2001 m. lapkričio 14 d. su pirkėju P. I. R. rajono notarų biure sudarė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaina - 4000 Lt, iš kurių pirkėjas sumokėjo R. J. 2000 Lt ir A. G. 2000 Lt iki sutarties sudarymo. Pirkėjas P. I. atsakovėms už žemės sklypą sumokėjo visą sutartyje numatytą pinigų sumą - 4000 Lt. Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė pirkėjui į parduotą daiktą pereina pardavėjams perdavus daiktą ir surašius jo perdavimo – priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys, bei sutarties 8 punkte nurodyta, kad pardavėjai įsipareigoja parduotą daiktą perduoti pirkėjui sutarties sudarymo ir patvirtinimo dieną. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad anksčiau buvusių žemės sklypo savininkių R. J. ir A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypą išregistruotos 2001 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, tačiau P. I. daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos, žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas nepasirašytas. Pirkėjui P. I. mirus (mirties data (duomenys neskelbtini)), valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja VMI, priėmė mirusio P. I. palikimą paveldėjimo teise pagal įstatymą – 2013 m. spalio 16 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nesant nuosavybės teisių P. I. vardu įregistravimo, valstybė, atstovaujama VMI, negali įgyvendinti savo kaip turto savininko teises, susijusias su palikimo priėmimu (palikimo perėjimo valstybei (papildomo) liudijimo gavimu bei turto pardavimu).

9. Ieškovas prašo pripažinti, kad P. I. nuosavybės teisę į 5,3700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2001 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei šią sutartį įregistruoti teismo sprendimo pagrindu be perdavimo – priėmimo akto.

10. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

11. Remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.398 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, o 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2001 m. lapkričio 14 d., pirkėjas P. I. sumokėjo už šį žemės sklypą visą nustatytą pinigų sumą pardavėjoms, o atsakovės R. J. ir A. G. išregistravo savo nuosavybės teises į žemės sklypą 2001 m. lapkričio 14 d. prikimo - pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau R. J. ir A. G. nuosavybės teisių į žemės sklypą išregistravimas patvirtina, kad pirkėjas P. I. priėmė, o pardavėjos R. J. ir A. G. perdavė turtą. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra užregistruotas juridinis faktas, kad yra sudarytas perleidimo sandoris dėl šio žemės sklypo, kuris galioja nuo 2001 m. lapkričio 15 d., įgijėjas P. I.. Taigi šiuo atveju, darytina išvada, kad sklypą pirkėjas P. I. įgijo 2001 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, sklypas atsakovių (pardavėjų) buvo perduotas įgijėjui (pirkėjui), tačiau dėl nenustatytų priežasčių pirkėjui ir pardavėjoms vengiant pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, ieškovės prašymas dėl 2001 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo teismo sprendimo pagrindu be perdavimo-priėmimo akto tenkintinas.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovių priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, kadangi jų nėra. Atsakovei A. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, be to, atsakovės atliko visus būtinus veiksmus ginčo žemės sklypui parduoti ir ne dėl jų veiksmų buvo pareikštas ieškinys, dėl to iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis valstybei (26 Eur) (nuosavybės įgijimas pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimu yra turtinis ginčas ir žyminio mokesčio dydis apskaičiuotas nuo ginčijamo žemės sklypo įregistruoto viešame registre vertės) ir susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 23,79 Eur, nepriteistinos, atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 5,3700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2001 m. lapkričio 14 d, pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Įregistruoti 2001 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą Radviliškio rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo pagrindu be perdavimo – priėmimo akto.

Nepriteisti iš atsakovių žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.