Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo / atleidimo nuo bausmės ar kitokio teisinės padėties palengvinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistosios S. K. prašymas atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu, peržiūrėti jos atžvilgiu priimtą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę / atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jos teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios S. K. prašymas tenkinamas.

5. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

6. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

7. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu baudžiamoji byla iškelta dėl veikos, padarytos iki 2023 m. birželio 1 d., tačiau pagal šiame įstatyme išdėstytą atitinkamą BK straipsnį ši veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ši byla nutraukiama remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

8. S. K. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 140 409,78 Eur.

9. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad „Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija išdėstyta taip: „Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Taigi šiuo metu galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įrašytos naujos alternatyvios veikos, alternatyvūs padariniai – didelė žala, šis nusikaltimas jau yra priskiriamas nebe nesunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kad naujausioji įstatymo redakcija sunkina nuteistosios teisinę padėtį, jos padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, į BK 222 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., neperkvalifikuotina.

10. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad: „Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų“. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad: „Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nors tiek pagal senąją BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, tiek pagal naują BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją S. K. pasisavintas turtas yra didelės vertės, t. y. veikos kvalifikacija nesikeičia, tačiau naujoji įstatymo redakcija yra švelnesnė – joje numatytos alternatyvios bausmės, be to, laisvės atėmimo bausmė sumažinta nuo 10 iki 6 metų. Todėl nuteistosios S. K. nusikalstama veika dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d.), į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir jai už šio nusikaltimo padarymą iš naujo skirtina bausmė.

11. Pažymima, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

12. Skiriant S. K. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d.), atsižvelgiama į tai kad jos padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, S. K. nusikalstamas elgesys tęsėsi ilgą laiką – nusikalstami veiksmai pasisavinant svetimą turtą tęsėsi ne vienus metus, pastarosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad S. K. anksčiau neteista, yra pensininkė, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinus visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžiama, kad S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis už sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimas 2 metams.

13. Perkvalifikavus vieną nuteistosios S. K. padarytą nusikalstamą veiką, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už abu nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (pakeistos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu), ir S. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

14. Kita Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis, įskaitant ir nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

perkvalifikuoti nuteistosios S. K. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir jai paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (pakeistos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu), ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.