Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K., veikiančio pagal atsakovų G. G., A. G., E. J., V. V., G. K., E. S. P., S. P., A. P., V. G., H. G., V. B., V. B., V. B., R. P., A. J., G. P., L. P., Z. T., V. B., L. K., S. K., R. S., S. P. pavedimą ir trečiojo asmens Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams G. G., A. G., E. J., V. V., G. K., E. S. P., S. P., A. P., V. G., H. G., V. B., V. B., V. B., R. P., A. K., A. J., G. P., L. P., Z. T., V. B., L. K., S. K., R. S., S. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. J., Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrijai, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašė priteisti iš atsakovų: G. G. ir A. G. – solidariai 58,41 Eur; E. J. – 41,71 Eur; V. V. – 84,70 Eur; V. V. – 58,35 Eur; G. K. – 41,54 Eur; E. S. P. – 74,37 Eur; S. P. ir A. P. – solidariai 84,69 Eur; V. G. ir H. G. – solidariai 57,26 Eur; V. B. ir V. B. – solidariai 20,68 Eur; V. B. – 20,68 Eur; R. P. – 73,69 Eur; A. K. – 83,68 Eur; A. J. – 56,89 Eur; G. P. ir L. P. – solidariai 73,43 Eur; Z. T. – 84,40 Eur; V. B. – 112,53 Eur; L. K. ir S. K. – solidariai 86,65 Eur; R. S. – 80,24 Eur; S. P. – 83,95 Eur.Vėliau, patikslino ieškinį ir atsisakė ieškinio dalies dėl 84,70 Eur sumos atsakovės V. V. atžvilgiu, nes atsakovė reikalavimo sumą sumokėjo. Taip pat nurodė, kad buto Nr. 3 plotas – 77,18 kv. m, todėl reikalavimo suma iš L. J. sudarytų 85,58 Eur, tačiau kadangi butas Nr. 3 buvo apdraustas ieškovės, ieškovė į draudėją teisės į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka neturi. Bendraturtės G. M. draudikas sumokėjo jos 41,10 Eur (buto Nr. 14 plotas – 37,07 kv. m) dydžio žalos dalį, todėl bendra reikalavimo suma yra 1‘277,86 Eur. Taip pat prašė priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis bei 203,26 Eur už ieškinio parengimą.Nurodė, kad ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) 2015-12-08 draudėjai L. J. išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. PZULT 2060644, kuris patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2015-12-13 iki 2016-12-12 apdraustas jos butas, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio draustas butas Nr. 3 2016-01-14 buvo užlietas. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 1‘404,54 Eur draudimo išmoką. Reikalavimą dėl buto užliejimo, žalos dydžio ir atlyginimo grindžia tokiais įrodymais: turto apžiūros 2016-02-11 aktu su priedu, nuostolio ir draudimo išmokos 2016-01-04 apskaičiavimu, 2016-03-14 pranešimu dėl žalos atlyginimo, 2016-03-17 mokėjimo nurodymu, 2016-07-21 priemokos skaičiavimu, 2016-02-24 patikrinimo aktu, 2016-05-06 pažyma, 2016-05-02 PVM sąskaita – faktūra J16 Nr. 216, PVM sąskaita – faktūra 2016-07-19 FIDE Nr. 0000110, išrašu iš internetinių tinklapių, 2016-07-21 pranešimas dėl žalos atlyginimo ir 2016-07-22 mokėjimo nurodymu.Ieškovės nuomone, dėl padarytos žalos yra atsakingi namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai. Atsakomybės pagal prievolę, susijusią su bendrais daiktais, namo kanalizacijos vamzdyno nepriežiūra, dėl kurios padaryta žala draudėjui, apimtis priklauso nuo bendraturčių dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Bendras visų patalpų naudingasis plotas name – 1266,71 kv. m., todėl subrogacijos teise žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš namo patalpų savininkų proporcingai pagal priklausančių patalpų plotą name.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, o taip pat turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) prašė priteisti iš atsakovų, kurie yra (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų, 1‘193,16 Eur žalos atlyginimą proporcingai pagal jiems priklausančių patalpų plotą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia šiais įrodymais: 2016-02-11 turto apžiūros aktu su priedu, 2016-01-04 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu, 2016-03-14 pranešimu dėl žalos atlyginimo, 2016-03-17 mokėjimo nurodymu, 2016-07-21 priemokos skaičiavimu, 2016-02-24 patikrinimo aktu, 2016-05-06 pažyma, 2016-05-02 PVM sąskaita – faktūra J16 Nr. 216, 2016-07-19 PVM sąskaita – faktūra FIDE Nr. 0000110, išrašu iš internetinių tinklapių, 2016-07-21 pranešimu dėl žalos atlyginimo, 2016-07-22 mokėjimo nurodymu.Atsakovai ir trečiasis asmuo Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrija su reikalavimais nesutiko ir tvirtina, kad dėl buto Nr. 3 apliejimo jų kaltės nėra ir ieškovės pateikti dokumentai neįrodo reikalavimo pagrįstumo. Jokia avarinė tarnyba į namą 2016 m. sausio 13-15 dienomis kviesta nebuvo, fakto, jog būtų užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis, nėra ir nebuvo. Atsakovų nuomone, butas galimai buvo užlietas dėl pačios L. J. kaltės, nes neturėdama namo bendrijos sutikimo ir tinkamo projekto, neteisėtai atliko buto rekonstrukcijos darbus.Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus laiko pagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 14 d. buvo užlietas butas Nr. 3, esantis (duomenys neskelbtini) name ir priklausantis trečiajam asmeniui L. J., kuri laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB „Gjensidige“). Turto apžiūros aktą draudimo bendrovė surašė 2016 m. vasario 11 d., įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui išmokėjo 1‘404,51 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 8,10-22).Ieškovė teigia, kad L. J. butas buvo užlietas dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakingi (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkai, nes tinkamai neprižiūrėjo namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno. Atsakovai, nesutikdami su reikalavimais, pateikė AB „Panevėžio būtų ūkis“ 2017 m. sausio 25 d. raštą, patvirtinantį, jog avarinė tarnyba 2016 m. sausio 13-15 dienomis į namą (duomenys neskelbtini) kviesta nebuvo ir šio namo priežiūros bendrovė nevykdo, antstolio S. R. 2017 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog buvo „<...> atliktas kanalizacijos bendro naudojimo stovo (ketinio vamzdžio) pakeitimas plastikiniu vamzdžiu“.Ieškinys pareikštas regreso tvarka, nes ieškovė, veikdama kaip draudikė, išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6. 1015 straipsnio 1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6. 1015 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju dėl užliejimo, yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovų veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovų veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad žalą trečiojo asmens L. J. butui padaręs vandens užliejimas įvyko dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio.Apeliacinio teismo nuomone, ieškovė neįrodė atsakovų atsakomybės sąlygos – kaltės ir tuo pačiu reikalavimo pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu, t. y. 2016 m. sausio 14 d., buto savininkė L. J. buvo išvykusi, jos butą prižiūrėjo motina L. P., kuriai apie tai, jog iš l. J. buto į rūsį sunkiasi vanduo, pranešė namo pirmininkė V. V.. Nors į butą atvykusi L. P. ir teigė, kad avarijos padariniams šalinti buvo kviečiama Būtų ūkio avarinė tarnyba, duomenų apie tai, kad 2016 m. sausio 13-14 dienomis į (duomenys neskelbtini) namą buvo kviečiamos kokios nors avarinės tarnybos, kad buvo šalinami bet kokios avarijos padariniai, byloje nėra.Kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta avarijos priežastis, t. y., kad butas buvo užlietas dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, ieškovė neatskleidė. Ieškovės 2016 m. vasario 23 d. paklausyme Namo bendrijos pirmininkui (2 t., b. l. 39) nurodyta tokia informacija: „Įvykio data: 2016.01.14. <...> įvykio aplinkybės: užsikimšus ar trūkus bendro naudojimo kanalizacijos stovui aplietas butas“. Atsakydama į šį paklausymą bendrijos pirmininkė nurodė, kad įvykio kaltininkas nenustatytas (2 t., b. l. 40). Atsakymo tekstas: <...> įvykio data: 2016.01.14. Įvykio priežastis užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos stovas, kolegijos vertinimu, yra tik ieškovės paklausymo atkartojimas ir negali būti pakankamu pagrindu išvadai, kad įvykio priežastimi buvo būtent užsikimšęs bendro naudojimo kanalizacijos stovas. Byloje nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė neginčijamai nustatė, jog butas buvo užlietas dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio (stovo).Kaip minėta, liudytojos L. P. nurodytų aplinkybių apie tai, kad buvo kviesta avarinė tarnyba šalinti avarijos padarinių taip pat nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, AB „Panevėžio būtų ūkis“ 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo, jog avarinė tarnyba 2016 m. sausio 13-15 dienomis į namą (duomenys neskelbtini) kviesta nebuvo ir šio namo priežiūros bendrovė nevykdo (2 t., b. l. 54). Pagrindo abejoti oficialių AB „Panevėžio būtų ūkis“ raštu nėra (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu liudytojos L. P. paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių. Liudytoja negalėjo nurodyti aplinkybių kaip buvo šalinami avarijos padariniai, neįvardijo konkrečių asmenų, kurie, jos tvirtinimu, atvyko šalinti avarijos padarinių. Abejotinos ir kitos aplinkybės, kurias nurodė liudytoja L. P., pvz. apie vandens kiekį bute, apie tai, kad draudimo bendrovės atstovas buvo atvykęs „kitą dieną“, t. y. po buto užliejimo vandeniu ir surašė aktą. Liudytojas B. Č. patvirtino, kad buvo aplietame bute, tačiau neigė, kad vandens buvo daug ir kad buto sienos nuo vandens buvo šlapios.Pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginio, kad žala L. J. butui buvo padaryta būtent po 2016 m. sausio 14 d. apliejimo. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 (toliau – Taisyklės) nuostatas apie draudžiamą įvykį Draudėjas privalo raštu informuoti Draudiką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai apie tą įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti, nurodydamas: kada ir kokiomis aplinkybėmis įvyko įvykis; kontaktinius duomenis asmenų, reiškiančių arba galinčių pareikšti pretenziją; kada (data) ir kokiomis (pavadinimas) kompetentingoms institucijoms pranešta apie įvykį; galimą žalos dydį (Taisyklių 93.2 punktas). Draudikas, gavės pranešimą apie draudžiamą įvykį per 3 darbo dienas, sutartu su Draudėju konkrečiu laiku, turi atvykti į įvykio vietą ir surašyti nustatytos formos turto sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuota draudžiamojo įvykio padaryta žala (Taisyklių 119.1 punktas, 2 t., b. l. 3-38).Kaip minėta, įvykis, kurį ieškovė pripažino draudiminiu, buvo 2016 m. sausio 14 d. Pranešimą apie įvykį užpildė A. S. 2016 m. vasario 11 d., o L. J. pranešimo raštu apie įvykį nepateikta. Turto apžiūros aktas surašytas taip pat 2016 m. vasario 11 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo buto „užliejimo“ (1 t., b. l. 9-10, 2 t., b. l. 126). Iš Turto apžiūros akto matyti, kad buvo <...> aplietos grindys buto patalpose 3-1, 3-6, 3-7. Nukentėjusiosios teigimu grindis reikės keisti visose patalpose, o taip pat įvertinti virtuvės spintelių išardymą ir surinkimą. Sugadinta 3-6 patalpos siena 1,5 m² ploto. Sugadinti daiktai: miegamojo lova, komoda, kėdė-pufas, dulkių siurblys. Apskaičiuojant nuostolius ir draudimo išmoką, ieškovė nurodė įvykio datą – 2016-01-04, o nuostoliai padaryti tik sofai-lovai, pufui, elektrinėms svarstyklėms, komodos daliai. Taip pat papildoma priemoka paskaičiuota už kilimo valymą, užuolaidas bei dulkių siurblį (1 t., b. l. 11, 14). Taigi, nors turto apžiūros akte ir nurodyta, jog sugadintos grindys ir sienos, ieškovė nuostolių nei už keičiamas grindis, nei už tvarkomas po užliejimo sienas, neapskaičiavo ir nemokėjo. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo L. J. keitė „sugadintas dėl apliejimo vandeniu“ grindis ir sienas. Jeigu tikėti liudytojos L. P. nurodytoms aplinkybėms, kad visas butas buvo apsemtas vandeniu apie 15-20 cm. aukščio, kad ji iš buto pašalino apie 15 kub. metrų vandens, tuomet kodėl nereikėjo keisti „sugadintų grindų ir tvarkyti sienų“. Ieškovė neatskleidė, ar trečiojo asmens L. J. bute buvo daugiau panašių įvykių, ar buvo butas užlietas iš viršaus ir pan.Esant tokioms prieštaringoms ieškovės nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms dėl 2016 m. sausio 14 d. įvykio fakto, jo metu sugadinto turto, nepateikus pagrįstų įrodymų apie vandens įsiliejimo priežastis, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad žala trečiojo asmens L. J. butui padaryta būtent 2016 m. sausio 14 d. įvykio metu, kad dėl to yra atsakovų kaltė ir kad tarp buto Nr. 3 savininkei atsiradusios žalos ir atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys.Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, kt.).Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei nesant visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, kolegija daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstai patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju nebeturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas, iš jos yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybei, atsakovams ir trečiajam asmeniui. Iš ieškovės priteistinos atsakovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos: 36 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 100 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir trečiojo asmens Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 200 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 100 Eur antstolio pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 133-135, 3 t., b. l. 13). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 37,20 Eur ir jos taip pat priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, 1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 1). Apeliaciniame skunde apeliantai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, kad apeliantai apeliacinės instancijos teisme turėjo kitų išlaidų, be jau išvardintų, nepateikta. Nesant įrodymų apie apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsakovams G. G., A. G., E. J., V. V., G. K., E. S. P., S. P., A. P., V. G., H. G., V. B., V. B., V. B., R. P., A. K., A. J., G. P., L. P., Z. T., V. B., L. K., S. K., R. S., S. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. J., Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrijai, atmesti.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, JAK 110057869, 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų Kniaudiškių g. 23-iojo namo savininkų bendrijai, JAK 148304448 ir 37,20 Eur (trisdešimt septynis eurus 20 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.