Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1553-1155/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-10
Bylos Nr.
1-1553-1155/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33870-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
M. L.
Advokatai
Remigijaus Katinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1553-1155/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33870-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,nukentėjusiajai M. L.,vertėjai Evelinai Kulik,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – žmonos M. L. atžvilgiu, t. y. tyčia abiem rankomis sugriebdamas nukentėjusiąją už kaklo, priremdamas ją prie sienos, dėl ko nukentėjusioji galva atsitrenkė į koridoriaus sieną, bei smaugdamas ją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvoje, veide, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą kakle, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Paaiškino, kad gailisi taip pasielgęs. Nurodė, kad konfliktai turi būti sprendžiami pokalbiais arba reikia iš viso kartu negyventi. Daugiau šitaip nebesielgs. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši jo atsiprašymą priėmė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 1 d. gautas M. L. ir M. L. pasirašytas 2025 m. kovo 28 d. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji pareiškia, jog ji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Visos bylinėjimosi išlaidos, turtinė ir neturtinė žala dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykio bute, kuriame kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, yra atlyginta tinkamai, jie susitaikė, nukentėjusioji neprieštarauja, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nukentėjusioji daugiau pretenzijų dėl įvykusio konflikto neturi ir ateityje neturės. Šio protokolo pagrindu prašo nutraukti baudžiamąją bylą, protokolas yra sudarytas laisva šalių valia ir ateityje negali būti ginčijamas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. L. patvirtino, kad aptartas protokolas atitinka jos tikrąją valią. Ji protokolą išsivertė ir pasirašė. Priima M. L. atsiprašymą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, prokurorė, gynėjas ir kaltinamasis sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. apklaustas įtariamasis M. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad M. L. yra jo žmona. Su ja turi du mažamečius vaikus – L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Su M. L. ir vaikais gyveno jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute – (duomenys neskelbtini). Butas yra per du aukštus. 2024 m. rugsėjo 2 d. M. L. su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio mėn. jų su M. L. santykiuose atsirado tam tikrų nesutarimų, abu pradėjo kalbėti apie skyrybas. M. L. buvo pasakiusi, kad pasiims vaikus, išvažiuos į (duomenys neskelbtini), neleis jam matytis su vaikais. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.00 val. su dukra L. L. grįžo namo. Aplankė L. L. prosenelę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, rado M. L. stipriai apsvaigusią nuo alkoholio, ji svirduliavo. M. L. krovėsi į lagaminą daiktus. Paklausus, ką ji čia daro, ši pradėjo rėkti, klykti. Jis su ja nekonfliktavo, pasiėmė abu vaikus ir jie trise nuėjo į antrą aukštą, į sūnaus kambarį miegoti. Buvo apie 23.00 val. Kažkokiu momentu girdėjo, kaip į kambarį užėjo M. L. ir pasiėmė dukrą, girdėjo, kaip užlipo laiptais į miegamąjį palėpėje. Ryte atsibudo apie 07.00 val. Sūnus jau buvo atsikėlęs ir išėjęs iš kambario. Nuėjo į kitą kambarį antrame aukšte, šiek tiek padirbėjo kompiuteriu, po to atsigulė ant lovos ir užmigo. Atsibudo pažadintas policijos pareigūnų. Iš pareigūnų suprato, kad jie atvyko dėl vakarykščio konflikto. 2024 m. rugpjūčio 29 d. žodinio konflikto su M. L. nebuvo, prieš M. L. jokio fizinio smurto nenaudojo. Jokių sužalojimų iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. ant M. L. kūno nematė, nes, kaip ir minėjo, jų santykiai jau nuo birželio mėn. buvo atšalę. Kaip ir kada galėjo atsirasti sumušimai ant M. L. kūno, nežino, negali pasakyti, gal kur nugriuvo, gal susimušė sportuodama. Kodėl M. L. policiją iškvietė tik ryte, negali pasakyti, mano, kad dėl to, jog vakare buvo labai girta. Kaip sakė pareigūnai, jis negalėjo likti namuose, todėl išvažiavo pabūti pas tėvus, o 2024 m. rugsėjo 2 d. gavo iš M. L. žinutę, kad namai tušti. Jis grįžo namo (t. 2, b. l. 9–12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nukentėjusioji M. L. parodė, kad ji turi vyresnę dukrą L. F., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmos santuokos ir du vaikus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei L. L., gim. (duomenys neskelbtini), su dabartiniu vyru M. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. įvyko žodinis konfliktas su vyru, konfliktas tęsiasi jau nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d., nes šis aiškina, kad išlaiko jos šeimą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena jos vyresnė dukra, kuriai jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl dabartinis vyras dėl to kelia žodinius konfliktus ir aiškina, kad išlaiko jos dukrą. Sekmadienį 2024 m. rugpjūčio 25 d. buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, po kurio vyras liko pliaže su vaikais L. L. ir L. L. maudytis, o ji su vyresniąja dukra porai valandų buvo išėjusi pasivaikščioti po miestą. Kai jos grįžo, vyras jai pasakė, kad kažkas nori pagrobti vaikus, kad jų neišvežtų į užsienį. Jis leido jai suprasti, kad jis parašė pareiškimą, jog ji neišsivežtų vaikų į užsienį. Atsisėdo į automobilį ir važiavo iki Lietuvos praktiškai nekalbėdami tarpusavyje. Pirmadienį grįžo namo apie 01.00 val. nakties, viskas buvo ramu. Antradienį jos vyresnioji dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes turėjo autobuso bilietą. Maždaug nuo trečiadienio jos vyras vėl pradėjo kalbėti, kad jis apmoka jos vyresnės dukros pragyvenimą, taip pat ir dukros tėvo pragyvenimą (duomenys neskelbtini). Ir jai priekaištavo, kad ji sako, jog jai visada maža pinigų. Po to ji supyko ir nusipirko sau vieną bilietą penktadieniui į (duomenys neskelbtini). Ji pasakė sūnui, kad penktadienį išvažiuos į (duomenys neskelbtini). Trečiadienį lyg ir nieko nevyko, tik gal truputį ginčijosi dėl to paties. Ketvirtadienį jos vyras su L. L. išvažiavo pas jo močiutę, o L. L. žaidė kieme. Ji rinkosi daiktus, krovėsi į lagaminą, tuo metu grįžo vyras su dukra. Prasidėjo pokalbis ir vyras jai sakė, kad ji liktų, neišvažiuotų, bet ji jam atsakė, kad išvažiuos ir kartu su ja išvažiuos problemos. Tas konfliktas vis tęsėsi, buvo maždaug apie 22.50 val., kai jos vyras abiem rankomis sugriebė ją už kaklo, suėmęs ją už kaklo, atrėmė koridoriuje ar į sieną, ar į tualeto duris, ji tiksliai nepamena. Pajuto, kad su galva atbulomis trenkėsi į sieną ar duris ir pajuto fizinį skausmą, ją pradėjo stipriai dusinti, jai aptemo akyse ir tuo metu kaimynai pabeldė į langą ar į duris, ir jos vyras atitraukė nuo jos rankas. Kaimynai šaukė „ką jūs ten darote“. L. L. verkė, nes viską matė, ji ją iš karto puolė raminti, o jos vyras išėjo į lauką, privėrė duris ir kažką pasakė kaimynams. Ką pasakė, ji negirdėjo, nes L. L. garsiai verkė. Vyresnis sūnus L. L. buvo antrame aukšte, kai ją smaugė, o po konflikto L. L. nusileido į pirmą aukštą ir paklausė „ar jūs jau baigėte pyktis“, bet galimai galėjo viską matyti, nes buvo namuose. Po to ji parašė žinutę M. L. mamai ir papasakojo viską, taip pat iš karto po konflikto vyro mamai nusiuntė savo kaklo nuotrauką. Po to, kai kaimynai išėjo, jos vyras jai pasakė, kad vienintelis dalykas, ko jis nori, tai ją nužudyti ar kad ji numirtų, tiksliai įvardinti negali. Visi nuėjo miegoti (t. 1, b. l. 51–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 31 d. papildomai apklausta nukentėjusioji M. L. papildė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.00 val. įvyko konfliktas tarp jos ir jos vyro M. L. Konfliktas įvyko jų namuose – (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, tada M. L. sudaužė jos telefoną, jie dar pasibarė ir vyras ėmė ją smaugti. Viskas vyko labai greitai, jis kažkaip staigiai prišoko prie jos, abiem rankomis sugriebė už kaklo, prispaudė prie sienos ir ją smaugė, t. y. spaudė kaklą abiem rankomis. Jai skaudėjo, ji negalėjo ryti. Ji stovėjo nugara į sieną, o jis stovėjo veidu į ją. M. L. buvo labai arti jos. Viskas įvyko taip staiga, kad ji negalėjo suprasti, kas vyksta, buvo šoko būsenos, galbūt galėjo laikyti M. L. už rankų, daugiau nieko padaryti jam negalėjo. Jis smaugė tol, kol nepradėjo belsti kaimynai. Tai tęsėsi gal minutę, gal mažiau. Galvoje sumušimas atsirado po to, kai M. L. prispaudė ją prie sienos ir ji atsitrenkė galva į sieną. Kai M. L. metė į grindis jos telefoną, ji jau suprato, kas bus toliau, kad jis ją muš. Ją apėmė panika ir ji visų tolesnių įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Todėl, kaip atsirado specialisto išvadoje nurodyti sumušimai ant kojos ir rankos, tiksliai pasakyti negali. Patvirtina, kad sužalojimai galvoje, kakle, kaktoje atsirado po M. L. fizinio smurto prieš ją, kaip atsirado sužalojimai ant rankos ir kojos, tiksliai negali patvirtinti, rankos ir kojos tuo momentu jai neskaudėjo, nejuto. Dėl tokių M. L. veiksmų jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Kol kas pinigais jos nevertina, apie civilinio ieškinio teikimą šiame tyrime dėl neturtinės žalos atlyginimo dar pagalvos, praneš vėliau. Į jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumušimų gydymo nesikreipė. Jeigu būtų visos sąlygos, sutiktų su M. L. byloje susitaikyti. Su M. L. kartais bendrauja žinutėmis, apie įvykį nekalbėjo, tik apie santykius – apie susitaikymą ir apie skyrybas. Artimiausiu metu į Lietuvą atvykti neplanuoja (t. 1, b. l. 83–86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 13 d. apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad M. L. yra jos kaimynas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena šalia. M. L. gyveno su žmona M. L., pavardės nežino, ir dviem mažamečiais vaikais – dukra ir sūnumi. Šiuo metu, kiek žino, M. L. su vaikais išvykusi į (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasaros pab., tiksliai, kurį mėnesį ir dieną, neprisimena, buvo namuose. Buvo vakaras, kelinta valanda, neprisimena, galėjo būti ir apie 22.00 val., paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto D. M. ir paklausė „ar girdi, kas dedasi pas kaimynus, ar girdi triukšmą?“ Ji atsakė, kad nieko negirdi. Kiek pamena, buvo namuose viena. Nutildė televizorių ir išgirdo riksmus, sklindančius iš (duomenys neskelbtini) buto. Girdėjosi, kad tarp kaimynų M. L. ir M. L. vyksta barnis. Gal po pusvalandžio ar daugiau, riksmai suagresyvėjo, girdėjosi mergaitės verksmas. Tai ją išgąsdino. Ji išėjo į terasą pasižiūrėti, kas vyksta. Per kaimynų langą pamatė M. L., sėdinčią kambaryje ant grindų, šalia – į ją įsikibusią verkiančią dukrą. M. L. buvo palinkęs virš M. L., ji lyg dengėsi rankomis. Jai pasirodė, kad M. L. muša M. L. Viskas truko labai trumpai. Kažkaip pasikvietė kaimynę D. M., kaip neprisimena, abi beldė į (duomenys neskelbtini) buto duris, langus. Netrukus išėjo M. L. Jos su kaimyne jį užsipuolė, ką jis čia daro ir ką sau leidžia. M. L. pasiteisino, kad M. L. geria. Paprieštaravo M. L., kad tiek, kiek čia gyvena, nematė M. L. geriančios ir tai nėra priežastis muštis. D. M. pasakė M. L., kad M. L. su vaikais gali pas ją pernakvoti. M. L. pasakė, kad jis eina miegoti, taip viskas ir baigėsi. Tą vakarą buvo ramu. Kitą dieną grįždama namo ant laiptelių pamatė rūkančią M. L. M. L. padėkojo, kad jos ją išgelbėjo, parodė ant savo kaklo, kurioje pusėje neprisimena, įbrėžimą ar mėlynę. Jai paklausus M. L. „jis tave mušė?“, ji atsakė, kad „prisimenu, kad smaugė“. Dar M. L. sakė, kad ji išvažiuos su vaikais į (duomenys neskelbtini). Su M. L. bendravo rusiškai. M. L. su M. L. atsikraustė prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus, tiek juos ir pažįsta. Santykiai visuomet buvo kaimyniški, bet ne per daug draugiški. M. L. uždara, nelabai bendraujanti. Anksčiau tokių konfliktų šioje šeimoje negirdėjo (t. 1, b. l. 97–100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. apklausta liudytoja D. M. parodė, kad M. L. yra jos kaimynas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o M. L. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Anksčiau M. L. gyveno su savo žmona, vardo ir pavardės nežino, ir dviem mažamečiais vaikais: berniuku L. L., kokių (duomenys neskelbtini) metų, ir mergaite L. L., apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. rugpjūčio pab., vakare, galėjo būti apie 22.00 val., būdama namuose, kambaryje, išgirdo, kad M. L. namuose vyksta kažkoks konfliktas. Jo žmonos balso nesigirdėjo, bet M. L. šaukė, barėsi, rėkė labai garsiai ir piktai, tiesiog „žviegė“. Kokius konkrečius žodžius jis sakė taip rėkdamas, nesuprato, rėkė rusiškai. Parašė žinutę kaimynei I. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) bute, su kuria prieš tai jos buvo pasivaikščioti, ir paklausė, ar ši girdi, kaip rėkia kaimynai. I. Š. pasakė, kad girdi ir jog čia ne pirmas kartas, kai jie taip aiškinasi santykius. Po keliolikos minučių jai paskambino telefonu susijaudinusi I. Š., pasakė, kad greičiau bėgtų pas kaimynus, nes M. L. muša žmoną. Abi susitiko prie M. L. buto durų. I. Š. pabeldė į langą. Netrukus atsidarė durys ir išėjo M. L. Pamatė, kad jo žmona sėdi ant grindų prie pat buto durų apsikabinusi savo dukrą. M. L. uždarė duris. Ji iš karto pasakė M. L., kad jo žmona su vaikais gali ateiti pas ją nakvoti, kol jie abu nusiramins. M. L. buvo labai įpykęs, jis pasakė, kad jos nieko nežino, jog jo žmona geria ir jis skirsis. I. Š. jam atsakė, kad jis gali skirtis, bet negali mušti žmonos. Po to jis jas nuramino, kad jis eina miegoti ir grįžo į butą. Jos su I. Š. atėjo pas ją. Buvo labai susijaudinusi dėl šio įvykio. I. Š. papasakojo, kad ji, po jos žinučių, išėjo į savo buto terasą ir pro langus pamatė, kad M. L. žmona guli ant grindų, o jis ją muša. Tada ji jai ir paskambino. Pasikalbėjusios su I. Š. išsiskirstė. Jokio triukšmo iš kaimynų buto daugiau nesigirdėjo. Kitą dieną išėjo į darbą. Dar kitą dieną, po pasivaikščiojimo su I. Š., sutiko M. L. žmoną rūkančią ant laiptų prie savo buto durų. Ši kalbėjo su jomis rusiškai, padėkojo, kad ją išgelbėjo, pasakė, jog ji laukia abdukcijos ir po to su vaikais išvažiuos. Jos su I. Š. neklausinėjo, dėl ko kilo konfliktas, kaip ten viskas vyko, ši pati nepasakojo. Ant moters kaklo jos su I. Š. pamatė kraujosruvą ir suprato, kad tai padarė M. L. Kurioje kaklo pusėje buvo kraujosruva, neprisimena. Daugiau sumušimo žymių ant kitų matomų moters kūno vietų nepastebėjo. M. L. žmona dar sakė, kad dėl šio įvykio iškvietė policiją ir norėjo užfiksuoti sumušimus, nes bijojo, kad jai neleis išvažiuoti su vaikais. Prieš šį incidentą M. L. žmoną tikrai matydavo dažnai, tai rūkančią ant laiptelių, tai su vaikais, bet niekada nematė jos girtos ar apgirtusios. Jų terasoje nematė pridėtų tuščių alkoholio butelių, taip pat namuose nevykdavo jokie vakarėliai. Apskritai M. L. žmona yra labai rami. Anksčiau tokių konfliktų tarp M. L. ir jo žmonos nebuvo girdėjusi (t. 1, b. l. 105–108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. apklausta liudytoja G. G. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., patruliuodama su tyrėju D. B., apie 09.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras ją vakar dusino, yra mažamečių vaikų. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, M. L. Moteris kalbėjo rusiškai. Ji papasakojo, kad vakar, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val., tarp jos ir jos vyro M. L. įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų. Vyras jai priekaištavo, kad jis visus išlaiko. Konflikto metu vyras sugriebė abiem rankomis moteriai už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl to moteris patyrė fizinį skausmą. Įvykį matė moters mažametis sūnus, kuris tuo metu buvo pirmame aukšte. Apžiūrėjus moterį, ant jos kaklo matėsi kraujosruvos. Užlipę į antrą aukštą, moters vyrą M. L. rado miegantį. Jį pažadinus ir paklausus apie įvykį, vyras neigė smurtavęs prieš sutuoktinę. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejį, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai (t. 1, b. l. 110–113).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių M. L. ir M. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. L. griebė abiem rankomis savo žmonai M. L. už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko M. L. patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1–9).

Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta nukentėjusiosios M. L. apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant M. L. veido išorinių sužalojimų nestebima, kaklo srityje, virš krūtinės, matosi galimai kraujosruva, taip pat kraujosruva yra po dešine ausimi ant kaklo. Daugiau išorinių sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 66–73).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2762/2024(01) nustatyta, kad vadovaujantis M. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1) M. L. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, veide, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas kakle; 2) M. L. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais; 3) M. L. nustatytų sužalojimų panašus mikromorfologinis vaizdas nurodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai to paties užduotyje nurodyto įvykio metu; 4) M. L. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5) M. L. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais; 6) M. L. nustatytuose sužalojimuose individualios žalojusių daiktų savybės neužsifiksavo; 7) M. L. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui; 8) M. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d.; 9) Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 80–81).

Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti atlikto procesinio veiksmo protokole (t. 1, b. l. 116–120).

Iš 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis filmuota medžiaga. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti atlikto procesinio veiksmo protokole (t. 1, b. l. 123–125).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios M. L. parodymai, liudytojų I. Š., D. M. ir G. G. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas, 2024 m. rugpjūčio 30 d. asmens apžiūros protokolas, 2024 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2762/2024(01), 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. L. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – žmonos M. L. atžvilgiu, t. y. tyčia abiem rankomis sugriebdamas nukentėjusiąją už kaklo, priremdamas ją prie sienos, dėl ko nukentėjusioji galva atsitrenkė į koridoriaus sieną, bei smaugdamas ją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvoje, veide, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą kakle, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus – šeimos nario (žmonos) – sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. M. L. ir M. L. pasirašė 2025 m. kovo 28 d. susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji pareiškia, jog ji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės; visos bylinėjimosi išlaidos, turtinė ir neturtinė žala dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykio bute, kuriame kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, yra atlyginta tinkamai, jie susitaikė, nukentėjusioji neprieštarauja, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Kaltinamasis M. L. neteistas (t. 1, b. l. 128–130), per penkerius metus septynis kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 134–139), vedęs, dirba (t. 1, b. l. 131–133), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat nenustatyta, kad M. L. būtų pripažintas pavojingu recidyvistu ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. L. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. L. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, mano esant tikslinga paskirti M. L. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 13–16), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktiniai diskai, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu M. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – 2 vnt. kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. L., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė