Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-10 · Administracinė byla Nr. AS-520-159-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1708-331/2012Sprendimas · 2012-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
AS-520-159-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02821-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „VPA Logistics“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Administracinė byla Nr. AS520-159/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria pripažinta, kad UAB „VPA Logistics“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB „VPA Logistics“ įpareigotas nutraukti pažeidimą bei UAB „VPA Logistics“ skirta 337 700 Lt bauda, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą.

Pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindė tuo, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra itin sunki, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, taps nemokus, teks kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei trūks apyvartinių lėšų įprastinei veiklai vykdyti, iškils finansinių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais bei verslo partneriais, įmonė nesugebės laiku vykdyti klientų užsakymų ir dėl to bus praradusi gerą vardą bei nepriekaištingą reputaciją, be to, pareiškėjui gali būti ribojamos galimybės dalyvauti viešo pirkimo konkursuose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, įvertino pareiškėjo pateiktus motyvus ir padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad jeigu skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti netikslinga.

III.

Pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pagrindas spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, kyla tada, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tam, kad teismas taikytų reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjui pakanka įrodyti tikimybę, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ginčijamo akto sukeltų pasekmių pašalinimas būtų sudėtingas arba neįmanomas. Teismas privalo įvertinti ir tai, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus pasiektas Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimas, ar realiai bus apgintos pareiškėjo teisės ir sudaryta galimybė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios sudaro grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. į tai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali prarasti savo prasmę. Nesustabdžius skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimo pareiškėjo teisė į teisminę gynybą bus neefektyvi ir neveiksminga, nes skundžiamas aktas, kuris yra galimai neteisėtas, sukels pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes ir bus faktiškai įvykdytas. Skundžiamu Konkurencijos tarybos Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta sankcija – piniginė bauda. Pareiškėjui nebuvo uždrausta verstis tam tikra veikla, nepanaikintos jokios licencijos ar leidimai, vadinasi, sustabdžius skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimą, pareiškėjui nebus sudarytos sąlygos bylos nagrinėjimo metu verstis galimai neteisėta veikla, o teisingumo atkūrimas nagrinėjamu atveju apsiribos sankcijos įvykdymu tuo atveju, jei teismas atmes pareiškėjo skundą. Tokiu būdu nebus pažeistas viešasis interesas. Įvykdžius Konkurencijos tarybos Nutarimą (tiek savanoriškai, tiek priverstine tvarka), įvyks negrįžtami procesai, kadangi pareiškėjas neteks 337 700 Lt apyvartinių lėšų. Akivaizdu, jog nurodyta piniginė suma objektyviai yra didelė, o jos netekimas sukels neigiamas pasekmes, t. y. gali sutrikti atsiskaitymai su darbuotojais, mokesčiais, kitais kreditoriais, prieš pareiškėją gali būti pradėti teisminiai procesai dėl netinkamo atsiskaitymo, nutrauktos sutartys, pareiškėjui gali tekti papildomai sumokėti netesybas, palūkanas, patirti išlaidas, susijusias su teisine pagalba, ir t. t. Nesustabdžius Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimo, šis Nutarimas taip pat sukels kitas teisines pasekmes, t. y. padarys neigiamą įtaką pareiškėjo geram vardui ir reputacijai, taip pat apribos pareiškėjo galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Bylos nagrinėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti metus ir daugiau, o aptariamų pasekmių pašalinimas, t. y. padėties iki skundžiamo akto atkūrimas, realiai nebūtų įmanomas, nes tiek finansinė žala, tiek žala geram vardui ir dalykinei reputacijai būtų padaryta, o pareiškėjo teisės į efektyvią teisminę gynybą liktų neįgyvendintos. Teismo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui nebūtų užkirsta galimybė kreiptis į teismą ir reikalauti nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes būtent neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimas lemia tai, jog nebus galima atkurti iki pažeidimo buvusios padėties. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos kategorijos byloje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais, yra nurodęs, jog tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo gražinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Priešingu atveju, būtų paneigta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą administracinį aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Pareiškėjas taip pat objektyviai nepagrindė, kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Atkreipia dėmesį į tai, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jais patvirtinančiais įrodymais. Subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus, tai yra, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja. Pareiškėjo pateikti duomenys objektyviai finansinių sunkumų realios grėsmės nepagrindžia. Be to, neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, nuostolių bendrovei atsiradimas nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. Taigi ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iškart. Teismas teisingai įvertino suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tinkamai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad vien tik teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirtą baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytini objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, tai yra panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Dėl tariamos žalos pareiškėjo reputacijai bei geram vardui pažymi, kad tokiu būdu pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdytas Konkurencijos tarybos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, galiojimas. Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokie argumentai yra nepagrįsti, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimą, tinkamai įvertino, jog pateikiami argumentai dėl galimų neigiamų pasekmių geram vardui bei reputacijai, taip pat galimi sunkumai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, negali būti pripažįstami tomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios objektyviai rodytų, jog nesustabdžius Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojimo, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė, kad netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tai turės itin neigiamų pasekmių pareiškėjo finansinei padėčiai, taip pat bus padaryta žala geram vardui ir dalykinei reputacijai.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl administracinio akto – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalies teisėtumo ir pagrįstumo bei prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Nors pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ prašo sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 galiojimą visa apimtimi, iš pareiškėjo skunde, atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas UAB „VPA Logistics“ faktiškai prašo sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui skirta 337 700 Lt bauda, ir Konkurencijos tarybos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padariusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies pažeidimus, galiojimą.

Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalies, kuria pareiškėjui skirta 337 700 Lt bauda, sustabdymo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl šios dalies yra tinkamai motyvuotas, argumentuotai pagrindžiantis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumą. Išanalizavus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (337 700 Lt baudos sumokėjimas nulemtų itin didelę žalą, kadangi įmonės finansinė padėtis yra sunki) ir pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus (2011 m. rugsėjo 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas), taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis), galima daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kuri sudaro galimybes sukurti darbo vietas, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau pareiškėjo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Sumokėjęs pakankamai didelę baudą, jis neišvengiamai patirtų dar didesnius finansinius sunkumus (būtų apsunkintas įsipareigojimų darbuotojams vykdymas, mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimas ir kt.), dėl kurių, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą Nutarimą, iki jo priėmimo buvusios padėties (pareiškėjo finansinės būklės) atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Iš 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad pareiškėjas turi ilgalaikio turto už 1 113 945 Lt, trumpalaikio turto - už 4 618 076 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 279 394 Lt, iš jų su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 627 018 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Viešasis interesas iš esmės yra ginamas Konkurencijos tarybos Nutarimo dalimi, kuriomis pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir įpareigotas nutraukti pažeidimą, bet ne Nutarimo dalimis, kuria nustatyti įpareigojimai, susiję su baudos sumokėjimu. Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išnagrinėta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nurodytos Nutarimo dalies nevykdymas. Tokia išvada darytina (ABTĮ 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis) atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-241/2010 ir kt.).

Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalies, kuria pareiškėjas pripažintas padariusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies pažeidimus, sustabdymo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas būtinybę taikyti tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – garantuoti, jog teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjui nebūtų jokių kliūčių dalyvauti konkursuose ir sudaryti naujas sutartis, todėl tuo atveju, jeigu teismas skundžiamą Nutarimą paliktų nepakeistą, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–135/2011).

Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nesiimti priemonės reikalavimui užtikrinti negali būti laikoma pagrįsta, todėl ši nutarties dalis naikinama ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinant iš dalies, – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdomas Konkurencijos tarybos Nutarimo dalies dėl pareiškėjui paskirtos baudos galiojimas (ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 151 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo panaikinti ir pareiškėjo UAB „VPA Logistics“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti iš dalies – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalies dėl UAB „VPA Logistics“ paskirtos 337 700 Lt baudos galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėDalia Višinskienė