Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bankroto administratorės A. S. prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens K. K. bankroto bylos užbaigimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė iškelti K. K. bankroto bylą, paskirti jo bankroto administratoriumi A. S. ir nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 89383,61 EUR sumai; 2016 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio K. K. fizinio asmens patikslintas mokumo atkūrimo planas 2016-2018 metams, sudarytas 2016 m. gegužės 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Bankroto administratoriaus prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius praleido minėtą plano įgyvendinimo akto parengimo terminą, tačiau įstatymas nereglamentuoja tokio termino praleidimo pasekmių ir nenumato termino praleidimo, kaip bankroto bylos nutraukimo pagrindo. Todėl bankroto administratoriaus plano įgyvendinimo akto pateikimas teismui sudaro Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą teismui priimti procesinį sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo ar jos nutraukimo, jeigu nustatomi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.

Nagrinėjamu atveju K. K. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad šis planas įgyvendinamas per trijų metų laikotarpį 2016 – 2018 metais. Pažymėtina, jog bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas 2016 m. gegužės 24 d. pritarė patikslino mokumo atkūrimo planui. Minėtas mokumo atkūrimo planas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-39076-728/2014.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad visi mokumo atkūrimo plane numatyti mokėjimai kreditoriams yra bankrutuojančio fizinio asmens atlikti ir bankroto administratoriaus paskirstyti. Tarp kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens kilo ginčas dėl plane numatytų fizinio asmens pajamų perviršio ir jo dydžio. Kreditoriai nurodo, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nedeklaravo visų iš jo vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų, kad iš papildomai gautų, plane nenumatytų pajamų, tenkino savo poreikius, viršydamas plane numatytą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą. Tokia aplinkybė neįrodyta ir paneigiama bylos medžiaga. Bankroto administratoriaus skaičiavimais už paskutinius tris pusmečius bankrutuojantis fizinis asmuo turėjo iš viso 82,40 EUR dydžio perviršį (b.l. 27-28), kuris įmokėtas į bankroto administratorės vardu atidarytą sąskaitą banke 2019 m. sausio 28 d. ir tos pačios dienos bankroto administratorės sprendimu paskirstytas kreditoriams tokia tvarka: 55,27 EUR uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ (67,08 proc.), 27,13 EUR akcinei bendrovei SEB bankui (32,92 proc.). Sprendimas įteiktas kreditoriams, kurie pastabų nepateikė. Pažymėtina, jog kreditoriai nepateikė skaičiavimų, paneigiančių bankroto administratorės sudarytus bankrutuojančio fizinio asmens piniginių lėšų, gautų bankroto proceso metu, perviršio skaičiavimus. Suinteresuoto asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad bankroto administratorius neteikė duomenų apie bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui skirtų piniginių lėšų naudojimą, paneigiamas bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo yra pateikęs jo vardu atidarytų dviejų banko sąskaitų, iš kurių viena skirta individualiai veiklai vykdyti, išrašus, kuriuose matyti tiek fizinio asmens pajamos, tiek išlaidos (e.b.l. 13-15; 26; 30-32; 34-38; 39). Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ nepagrindė jo deklaruojamo fizinio asmens lėšų perviršio sumos. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie kitokį, nei bankrutuojančio fizinio asmens deklaruotą bei mokumo atkūrimo plane nurodytą jo gaunamų lėšų šaltinį, t. y. pajamas iš darbo užmokesčio, o vėliau – iš individualios veiklos. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jos iš minėtų šaltinių bankrutuojantis fizinis asmuo gavo iš esmės didesnes pajamas, nei nurodyta mokumo atkūrimo plane.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato bankroto administratoriaus pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nenustatė esminio bankrutuojančio fizinio asmens išmokėtų lėšų skirtumo su plane numatytais mokėjimais. Teismui tokie įrodymai taip pat nepateikti. Kreditoriai bankroto administratoriaus sprendimų neskundė, per visą plano vykdymo laikotarpį nesikreipė dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, priėmė bankroto administratoriaus išmokėtas plane numatyto dydžio išmokas, taip pat bankroto administratoriaus paskirstytą ir išmokėtą lėšų perviršį, bankroto administratoriaus sprendimų dėl tokių lėšų išmokėjimo ir apskaičiavimo neginčijo. Bankroto administratorius parengė ir pateikė kreditorių susirinkimams tvirtinti iš viso penkias bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas, iš kurių keturios patvirtintos kreditorių susirinkimų sprendimais. Nepatvirtinta penkta ataskaita. Pažymėtina, jog kreditoriai pradėjo reikšti pretenzijas dėl fizinio asmens gaunamų pajamų ir išlaidų tik po bankroto administratoriaus penktosios ataskaitos pateikimo, kvestionuodami jau kreditorių susirinkimo sprendimais Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų ankstesnių ataskaitų teisingumą. Kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriais patvirtintos keturios mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos, įstatymo nustatyta tvarka neapskųsti ir yra galiojantys, todėl teismas laiko jose nurodytus duomenis apie bankrutuojančio asmens pajamų bei išlaidų pagrįstumą ir jų dydį teisingais ir pagrįstais.

Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi, pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog visos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytos bankrutuojančio fizinio asmens išmokos kreditoriams buvo sumokėtos į bankroto administratoriaus atidarytą banko sąskaitą ir paskirstytos bei išmokėtos kreditoriams 2018 m. sausio mėnesį.

Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas nepasirašytas visų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d. nurodytų asmenų, tačiau aplinkybės, dėl kurių kreditorių susirinkimo pirmininkas akcinė bendrovė SEB bankas atsisakė pasirašyti aktą, neįrodytos ir paneigiamos bankroto administratoriaus patektais įrodymais, iš kurių matyti, kad bankrutuojančio fizinio asmens gautų pajamų perviršis išmokėtas kreditoriams. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių bankroto administratoriaus apskaičiuoto perviršio sumą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi, pagal minėtą teisės normą fizinio asmens bankroto bylą baigiama dviem būdais: teismui priimant sprendimą baigti bankroto bylą arba ją nutraukti. Minėta teisės norma nenumato papildomų bankroto bylos nutraukimo pagrindų, todėl bankroto byla nutraukiama tik esant vienam iš Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnyje numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nekonkretizavo, kuriuo įstatymo nustatytu pagrindu prašoma nutraukti bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. numatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų teismas taip pat nenustatė.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 6 punktas, numatantis fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu, numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdė šios pareigos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad visos K. K. gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į jo vardu atidarytas banko sąskaitas ir bankroto administratoriui buvo žinomos bankroto proceso metu, taip pat bankroto administratoriui teikė savo banko sąskaitų išrašus bei kitą reikalaujamą informaciją apie gaunamų pajamų bei išlaidų dydį (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 4 punktas, 11 punktas). Nei minėtas įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane.

Bankroto byla gali būti nutraukta paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio K. K. mokumo atkūrimo planas buvo pakeistas, sutrumpinant jo vykdymo terminą nuo penkių iki trijų metų, tačiau nekeičiant plane numatytų įmokų kreditoriams dydžio. Bankrutuojantis fizinis asmuo visas plane numatytas įmokas sumokėjo kreditoriams per trumpesnį, nei trijų metų terminą. Visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo dirbo, vėliau pradėjo vykdyti individualią veiklą, gavo pajamas. Teismas įvertina tai, jog bankrutuojantis fizinis asmuo deklaravo ir gaudavo į jo vardu atidarytą banko sąskaitą artimųjų jo šeimai teikiamą paramą. Visos bankrutuojančio asmens pajamos iš išlaidos pagrįstos banko sąskaitų išrašais. Tokios aplinkybės patvirtina, jog bankrutuojantis asmuo buvo sąžiningas viso bankroto proceso metu, dėjo maksimalias pastangas mokumo atkūrimo planui įvykdyti ir jį vykdė tinkamai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuojamas bankroto bylos nutraukimo pagrindas tada, kai bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdo plane numatytų mokėjimų kreditoriams, kai planų įvykdymo aktas surašomas, nepasibaigus plano vykdymo terminui, kai plane nenumatyti ir nevykdomi mokėjimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Tačiau nėra tokios praktikos, kai bankroto byla nutraukiama tokioje jos stadijoje, kai per mokumo atkūrimo plane numatytus terminus yra atlikti visi bankrutuojančio fizinio asmens mokėjimai kreditoriams, visos bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos ir išlaidos apskaitomos jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje, bei visos mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės įgyvendinamos.

Bankroto administratoriaus akte pateikti duomenys apie plano vykdymo eigą patvirtina, jog plano įgyvendinimo laikotarpis yra pasibaigęs, plano vykdymo eigoje plano reikalavimai buvo tinkamai vykdyti ir minėto akto surašymo metu yra įvykdyti. Tai sudaro Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 str. numatytą pagrindą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto bylos nutraukimas, esanti visiškai įvykdytiems plane numatytiems mokėjimams kreditoriams, pažeistų pareiškėjo, sąžiningai ir tinkamai vykdžiusio plane numatytas mokumo atkūrimo priemones teisėtus lūkesčius, nes toks asmuo ir toliau liktų nemokus, esant patenkintiems kreditorių turtiniams interesams, numatytiems mokumo atkūrimo plane. Tokia situacija neatitiktų fizinio asmens bankroto proceso tikslų. Todėl kreditorių nurodytai aplinkybei, jog mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas netinkamai, bei kreditorių teisių pažeidimui esant neįrodytiems, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas dėl bankroto bylos nutraukimo atmetamas, bei priimamas sprendimas baigti K. K. bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d, 30 str. 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Baigti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.