Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Ž. (D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2014 m. gruodžio 29 d. 1 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą ir sudavė sugyventinei A. C. į veidą jos mažamečio sūnaus R. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) akivaizdoje. Šiais veiksmais jis pažeidė vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir apie tai pažymėta protokole, kuris jo pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 2). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog D. Ž. vengia atvykti į teismą, todėl byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), kurio 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2014).

D. Ž. kaltę padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paaiškinimas, jog dėl savo veiksmų jis gailisi (b. l. 2). Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, be kita ko, leidžia spręsti, jog jis iš esmės sutinka padaręs pažeidimą. Be D. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame esančio paaiškinimo, D. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2014 m. gruodžio 29 d. policijos pareigūno M. P. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, jog atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pilietis D. Ž. smurtavo prieš savo sugyventinę A. C., smogė jai kumščiu į veidą, įvykio liudininku tapo nepilnametis R. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6-8); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 4); bendras įvykio aplinkybes papildo ir 2015 m. sausio 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog A. C. jokių pretenzijų D. Ž. neturi (b. l. 3). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina ir detalizuoja protokole nurodytas aplinkybes. Konstatuotina, kad D. Ž., namuose sukeldamas konfliktą ir suduodamas sugyventinei A. C. į veidą jos mažamečio sūnaus R. C. akivaizdoje, pažeidė vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas administracine tvarka.

Teismas, skirdamas D. Ž. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis pažeidimas prieš mažametį vaiką, pažeista jo teisė būti sveikam, vaiko akivaizdoje panaudojant fizinį smurtą prieš jo motiną). Teismas įvertina ir D. Ž. apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, turi kelias galiojančias nuobaudas už nevienarūšius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. Ž. paskyrus švelnesnę ATPK 181³ straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 straipsniais, 181³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Ž. (D. Ž.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.