- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-975-18-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladas Nikitinas (pirm.), Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nuteistasis
- V. S., Vilniaus apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Teisėja Regina Gudienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 975 2009 m.
2009 m. lapkričio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006-02-11) 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda.
V. S. išteisintas pagal LR BK 228 str. 1 d., nesant nusikalstamos veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, 2006-01-16 data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2006-01-16 UAB „Š.“ patikrinimas atliktas dalyvaujant šios bendrovės direktorei K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, kurį vėliau, 2006 m. sausio mėn., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, T.Kosciuškos g. 8a, Vilniuje, šį suklastotą 2006-01-16 patikrinimo aktą panaudojo – pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui ir pridavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugojimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantas aiškina, kad prieš jam pradedant patikrinimą direktorės K. L. darbo vietoje nebuvo. Paklausus darbuotojų, kas yra bendrovės vadovas, gydytoja L. M. atsakė, kad direktorė yra K. L., kuri tuo metu buvo Žalgirio ligoninėje. Paklausus, kas tuo metu yra atsakingas asmuo vietoj direktorės, L. M. atsakė, kad ji pati, ir paskambino K. L., kuri pasakė, kad atvyks į patikrinimą vėliau. Prieš pradedant patikrinimą, jis (V. S.) L. M. pateikė pavedimą atlikti patikrinimą, kurį ji pasirašė, iš išaiškino teises apskųsti jo veiksmus. Patikrinimo metu direktorė K. L. neatvyko. Atliktus patikrinimą ir nenustačius pažeidimų, buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame automatiškai, iš įpročio netyčia suklydęs įrašė, jog patikrinime dalyvavo įmonės vadovė K. L., kuri buvo pažadėjusi atvykti į patikrinimą. Gydytoja L. M. atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą ir paimti antrą jo egzempliorių, tačiau antrą patikrinimo akto egzempliorių jis paliko klinikoje. Tai patvirtino liudytoja J. D.. Baigus patikrinimą, į kliniką atvyko direktorė K. L., kuriai buvo pateiktas patikrinimo aktas ir išaiškinta jo apskundimo tvarka. K. L. perskaitė aktą, sutiko su jo išvada ir jį pasirašė, jokių pretenzijų ar nusiskundimų nepareiškė, nepareikalavo perrašyti patikrinimo aktą ir su patikrinimo aktu sutiko.
V. S. mano, jog esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo veiksmuose yra tyčinio nusikaltimo požymiai, nes patikrinime nedalyvavo direktorė K. L. – dėl netyčinio suklydimo jos pavardės įrašymas į patikrinimo aktą negali būti laikomas oficialiu dokumento suklastojimu.
Nuteistasis pažymi, kad LR BK 300 str. numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 2 p. nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir jų įrodinėjimo procesui. Taigi, suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Tačiau iš šių reikalavimų kaltės formai (tiesioginei tyčiai), kuri yra būtinas LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, teismas nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, kad jis (V. S.) į patikrinimo aktą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė juos panaudoti teisinėje apyvartoje ir taip suklaidinti kitus asmenis, kurie turėjo naudotis šiuo suklastotu dokumentu. Todėl yra nepagrįsta teismo išvada, kad V. S. sąmoningai norėjo padaryti nusikaltimą. Be to, teismas turėjo įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad direktorei K. L. buvo paskambinta ir pranešta apie patikrinimą (tą parodė L. M., pati K. L. to irgi neneigė), tačiau nuosprendyje tai nepaminėta. Apeliantas pabrėžia, kad būtent ši aplinkybė įtakojo tai, kad patikrinimo akte jis įrašė K. L. pavardę (praktikoje įprasta, jog patikrinimo metu dalyvauja įmonės vadovas, kuris įrašomas į aktą), kadangi tikėjosi, jog direktorė netrukus atvyks. V. S. neginčija, jog neatvykus K. L., patikrinimo metu turėjo įrašyti L. M. pavardę, tačiau ši klaida nebuvo tyčinė, ja nesiekta kryptingai padaryti nusikaltimą. Be to, teismas nenustatė nei nusikaltimo motyvų, nei tikslų, nes jų ir nebuvo. Apelianto teigimu, jo veiksmais padarytas darbo drausmės pažeidimas, t.y. pažeistas Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-02-19 įsakymas Nr. 1-V-43, tačiau jie negali būti vertinami kaip tyčinis ir sąmoningas nusikaltimas, numatytas LR BK 300 str. 1 d.
Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodo, jog V. S. suklastojo patikrinimo aktą, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančias žinias, o vėliau jį panaudojo, t.y. pateikė patvirtinti viršininkui ir pridavė į raštinę saugojimui. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas jį pripažino kaltu tik dėl 2006-01-16 patikrinimo akto suklastojimo, nenurodydamas, jog jis pripažįstamas kaltu ir dėl akto panaudojimo. Toks teismo nenuoseklumas taip pat sukelia neaiškumų dėl galutinio teismo sprendimo pripažinti jį kaltu.
V. S. pažymi, kad teismas, nuosprendyje dėstydamas motyvus dėl LR BK 300 str. 1 d. numatytos veikos, nurodė, jog „V. S. nebuvo pareikštas kaltinimas ir nebuvo įrodinėjama, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis V. S. suklastojo 2006-01-16 pavedimą Nr. 10-4R-4-24, tik kaltinime buvo konstatuota, kad jis šį suklastotą pavedimą panaudojo, dėl ko teismas mano, kad šiame kaltinimo epizode kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką“. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad pripažindamas, jog kokia nors kaltinimo dalis neįrodyta, teismas pirmiausia aprašo įrodytas veikas, dėl kurių kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Tik po to nurodoma, kokiomis veikomis jis dar buvo kaltinamas, išdėstomos teismo išvados ir jų motyvai, paaiškinantys, dėl ko tas kaltinimas nepasitvirtino nagrinėjant bylą teisme. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame visiškai nebuvo aprašyta minėto kaltinimo esmė, kaip to reikalauja LR BPK 305 str., o teismas, tik aptaręs faktines bylos aplinkybes, nusprendė, jog V. S. išteisinamas dėl pavedimo panaudojimo. Apeliantas pabrėžia, kad priėmęs tokį sprendimą, teismas jo nenurodė rezoliucinėje dalyje, tokiu būdu grubiai pažeisdamas LR BPK 305 str. nuostatas.
Šalies argumentai
V. S. teigimu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, jog teismo nuosprendžio išvados nėra kategoriškos, neprieštaraujančios ir apibrėžtos, todėl turi būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio aprašomąją dalį dėl 2006-01-16 patikrinimo akto suklastojimo ir V. S. paskirtos bausmės dėl 2006-01-16 patikrinimo akto suklastojimo, nes teismas netinkamai išsprendė kitus klausimus ir neteisingai paskyrė bausmę, o nuosprendžio dalis, kurioje V. S. išteisintas dėl 2006-01-16 pavedimo, 2006-01-18 akto suklastojimo, piktnaudžiavimo, turi būti panaikinta priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė kitus klausimus: pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodė, kada ir kur V. S. suklastojo patikrinimo aktą. Tuo tarpu iš liudytojos K. L., kitų proceso dalyvių parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2006-01-16 patikrinimo aktas surašytas 2006 m. sausio mėn., nuo 2006-01-16 Vilniuje. Taigi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta, kad 2006 m. sausio mėn., nuo 2006-01-16, Vilniuje, V. S. suklastojo 2006-01-16 patikrinimo aktą, kurį pridavė į Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS raštinę saugojimui.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas konstatavo, kad 2006-01-18 patikrinimo akte buvo užfiksuota, jog patikrinimas UAB „Š.“ buvo atliekamas 2006-01-17, ir kaltinimo epizode dėl 2006-01-18 patikrinimo akto suklastojimo V. S. išteisino nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., požymių. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, jog iš 2006-01-18 patikrinimo akto dalinio teksto negalima nustatyti, koks asmuo surašė patikrinimo aktą ir ar pagal šį aktą K. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o iš liudytojų K. L., K. K., kaltinamojo V. S. parodymų, Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS 2006 m. Administracinių teisės pažeidimų medžiagos apskaitos registracijos žurnalo Nr. 10-4-R10, siunčiamų dokumentų registro matyti, kad UAB „Š.“ patikrinimas buvo atliekamas ir 2006-01-17.
Prokuroras mano, jog ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas netinkamai įvertino bylos duomenis. Nukentėjusioji K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, susipažinusi su 2006-01-18 patikrinimo akto dalimi parodė, kad 2006-01-18 V. S. atliko UAB „Š.“ patikrinimą, įmonės kasoje nustatė 4 000 Lt trūkumą, dėl šio pažeidimo surašė pažeidimo aktą, kurį ji (K. L.) pasirašė. K. L. parodymus patvirtino ir V. S., kuris paaiškino, jog 2006-01-18 dėl nustatyto piniginių lėšų trūkumo UAB „Š.“ direktorei K. L. surašė aktą, kurio dalis yra byloje. Tokiu būdu nekyla jokių abejonių, kad V. S. UAB „Š.“ lankėsi ir patikrinimo aktą rašė ne 2006-01-17, o 2006-01-18. Dokumento suklastojimo kvalifikacijai neturi reikšmės ar vėliau pagal šį dokumentą, t.y. aktą K. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kita vertus, šis protokolas K. L. negalėjo būti surašytas, nes V. S. 2006-01-18 patikrinimo akto neužregistravo Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS apskaitoje ir neišsiuntė institucijai, įgaliotai nagrinėti ATPK 173¹ str. 1 d. numatytus pažeidimus.
2006-01-18 akto dalyje yra atžymos, kad patikrinimas UAB „Š.“ atliktas 2006-01-17, nustatant 4 000 Lt trūkumą. Šie duomenys atitinka K. L. parodymus (kuriuos patvirtino ir V. S.) apie 2006-01-18 UAB „Š.“ patikrinimo aplinkybes, iš kurių seka, kad 2006-01-17 patikrinimas UAB „Š.“ patalpose nebuvo atliekamas. Taigi, darytina išvada, kad V. S., įrašydamas 2008-01-18 patikrinimo akte „2006-01-17“ datą, suklastojo dokumentą – užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas išteisino V. S. pagal LR BK 228 str. 1 d. nepagrįstai nurodydamas, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, nes tiek pareikštame kaltinime, tiek nagrinėjant bylą teisme nebuvo nurodyta, kokie V. S. veiksmai laikomi piktnaudžiavimu tarnyba. Tuo tarpu kaltinamajame akte V. S. pareikštame kaltinime nurodyti visi veiksmai, kuriais buvo piktnaudžiaujama, tuo pačiu ir veiksmai klastojant dokumentus, kuriais šiuo konkrečiu atveju, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, pasireiškė ir piktnaudžiavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad V. S., pateikdamas neantspauduotą pavedimą, neišaiškindamas L. M. jos teisių, pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos, nepalikdamas antrų surašytų dokumentų egzempliorių, pažeidė norminių aktų reikalavimus, tačiau šių nustatytų V. S. veiksmų neįvertino. Be to, teismas pripažino, kad V. S. patikrinimą baigė praėjus patikrinimo terminui, t.y. 2006-01-18, tačiau nurodė nemanantis, kad V. S. neturėjo pagrindo tai daryti, nes 2006-01-17 K. L. negalėjo atvykti į ENTS, o V. S. bei ENTS viršininkas A. L. parodė, jog buvo gauta informacija apie UAB „Š.“ daromus pažeidimus.
Ši teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti bylos aplinkybių ir prieštaraujanti bylos duomenims bei galiojantiems norminiams aktams. Visų pirma, iš K. L., V. S. parodymų matyti, kad 2006-01-16, po atlikto patikrinimo, V. S. ir kitiems ENTS pareigūnams išeinant iš UAB „Š.“ patalpų, į bendrovę atvyko direktorė K. L., kuri pasiūlė užbaigti patikrinimą, tačiau nurodyti pareigūnai patikrinimą baigti atsisakė. Taigi V. S. turėjo realią galimybę susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais, pabaigti seifo patikrinimą 2006-01-16, t.y. per pavedime nurodytą patikrinimo terminą – 2006-01-16 ir 2006-01-17 baigti įmonės patikrinimą.
Antra, Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-02-19 įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 7.2 punkte nurodyta, kad pasirašytas ir užregistruotas pavedimas dėl patikrinimo galioja tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pavedime dėl patikrinimo. Iš byloje esančio 2006-01-16 pavedimo matyti, kad V. S. buvo pavesta patikrinimą pradėti 2006-01-16 ir baigti 2006-01-17. Naujas pavedimas atlikti UAB „Š.“ patikrinimą V. S. išduotas nebuvo, todėl darytina išvada, kad V. S. UAB „Š.“ patalpose atlikti 2006-01-18 patikrinimo neturėjo jokio pagrindo.
Apylinkės teismas nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog V. S. surašytam 2008-01-18 aktui nedavė eigos turėdamas asmeninių ar savanaudiškų interesų, o kaltinimas nepateikė jokių įrodymų, kad teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173¹ str. 1 d., tariamai užfiksuotas pažeidimo akte, toliau buvo tiriamas teisėsaugos institucijų ir kad kalti asmenys buvo patraukti atsakomybėn. Ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas neatsižvelgė į reikšmingus bylos duomenis, nevertino ir neanalizavo visų byloje esančių duomenų ir galiojančių norminių aktų visumoje.
Apeliantas pažymi, kad kaltinimas neturi ir negali turėti jokios galimybės pateikti teismui duomenis apie kaltų asmenų patraukimą pagal LR ATPK 173¹ str. 1 d., nes 2006-01-18 patikrinimo akto V.S. V. miesto VPK KP NTT ENTS apskaitoje neužregistravo ir neišsiuntė institucijai, įgaliotai nagrinėti nurodytus administracinius pažeidimus, bet jį suplėšė. Be to, V. S. nebuvo inkriminuota, kad jis nusikalstamą veiką padarė siekdamas turtinės ar asmeninės naudos. Teismas rėmėsi V. S. parodymais, tačiau neatsižvelgė, kad nuteistojo parodymai viso proceso – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys bylos duomenims. Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroro teigimu, apylinkės teismo argumentas, kad V. S. galėjo išsiaiškinti, jog UAB „Š.“ nesusijusi su sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, ir nustatyti, kad K. L., kaip UAB „Š.“ direktorės, veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹ str. 1 d., sudėties, yra nelogiškas, nes teisės pažeidimas, pateikiant neužpildytas sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, dėl kurio buvo nubaustas K. K., ir V. S. nustatytas pažeidimas dėl 4 000 Lt trūkumo UAB „Šlaitas“ kasoje, tarpusavyje nesusiję.
Iš K. L., V. Š. parodymų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad V. S. 2006-01-18 UAB „Š.“ patalpose patikrino bendrovės kasą, nustatė 4 000 Lt trūkumą ir K. L. surašė pažeidimo aktą, t.y. nustatė K. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jį nuslėpė – 2006-01-18 patikrinimo akto neužregistravo Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS apskaitoje ir jį suplėšė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su liudytojo A. L., Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininko, parodymais, kad pareigūnai neprivalo patikrinimo akto registruoti tuo atveju, kada nėra nustatyti pažeidimai, tačiau tai prieštarauja įmonių tikrinimo tvarkai, kurios 8.1.7. p., 9 p. nurodyta, kad ENTS pareigūnas, atlikęs patikrinimą, ne vėliau, kaip per vieną darbo dieną, informuoja apie tai viršininką ir pateikia viršininkui patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktas priduodamas į raštinę saugojimui. Taigi įstatymai nediferencijuoja patikrinimo aktų, kuriais užfiksuoti ir neužfiksuoti teisės pažeidimai, nenumato galimybės tyrėjui savo nuožiūra spręsti dėl akto registravimo ar neregistravimo. Todėl V. S. bet kuriuo atveju privalėjo K. L. surašytą aktą užregistruoti Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS apskaitoje, o šiuo atveju, nustatęs teisės pažeidimą, perduoti jį institucijai, įpareigotai nagrinėti tokius administracinius teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai išteisino V. S. kaltinimo epizode dėl 2006-01-16 pavedimo suklastojimo motyvuodamas tuo, jog V. S. nebuvo pareikštas kaltinimas ir nebuvo įrodinėjama, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis V. S. suklastojo pavedimą, o kaltinime buvo tik konstatuota, kad jis ši suklastotą pavedimą panaudojo. Tokia teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie galėjo paveikti teismo išvadas. Be to, teismo išvada, kad neįrodyta, jog V. S., paimdamas UAB „Š.“ pacientų med. korteles, nesurašė poėmio protokolo, yra nepagrįsta, nes išreikalavus UAB „Š.“ patikrinimo medžiagą, V. S. minėi neva egzistavę poėmio protokolai nerasti. Be to, liudytoja K. L. ir kiti UAB „Š.“ darbuotojai, dalyvavę 2006-01-16 patikrinimo metu, parodė, kad 2006-01-16 ENTS pareigūnai jokių dokumentų nesurašė ir nepaliko. Tai patvirtina ir liudytojų E. B., L. M. parodymai, kurios paaiškino, kad pasirašinėjo ant pakuočių. Tokiu būdu prokuroras daro išvadą, kad 2006-01-16 patikrinimo metu V. S. nurodė E. B. ir L. M. pasirašyti ant dėžės, į kurią buvo įpakuotos med.kortelės, tačiau UAB „Š.“ med.kortelių paėmimo dokumentų nesurašė.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad savanaudiškumas, t.y. turtinė ar kitokia asmeninė nauda, nepatenka į BK 228 str. 1 d. dispoziciją, o yra LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad V. S. kaltė piktnaudžiavus neįrodyta, nes nenustatyta, kad nuteistasis veikė savanaudiškais tikslais.
Prokuroras nurodo, kad tai, jog V. S. asmeniškai atliko kaltinime nurodytus veiksmus (turėdamas Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS tyrėjo įgaliojimus, susipažinęs su ūkio subjektų tikrinimo tvarka, rengė dokumentus UAB „Šlaitas“ patikrinimui, atliko bendrovės ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą, tyrė nustatytus pažeidimus ir dėl jų surašė dokumentus, priėmė sprendimus), leidžia teigti, kad V. S. nurodyti veiksmai yra tyčiniai, jais buvo pažeisti norminių aktų reikalavimai, piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, viršijami suteikti įgaliojimai.
Apeliantas pažymi, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. LR BK 228 str. numatyta didelė žala yra ne tik turtinio, bet ir kitokio, t.y. neturtinio pobūdžio – tokia žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Šių teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esminiai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. S., rengdamas dokumentaciją UAB „Š.“ patikrinimui, atlikdamas patikrinimą, įformindamas dokumentus, pažeidė Ūkio subjektų tikrinimo tvarkos reikalavimus. Kaltininko veiksmais iš esmės buvo iškreipta ūkio subjekto tikrinimo tvarka. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, V. S. suklastojo 2006-01-16 patikrinimo aktą, o bylos duomenys leidžia manyti, kad suklastojo ir kitus kaltinime nurodytus oficialius dokumentus, t.y. piktnaudžiaudamas darė ir kitus nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vykdydamas savo funkcijas V. S. grasino nukentėjusiajai neigiamomis pasekmėmis – negrąžinti paimtų med. kortelių. Tokie V. S. veiksmai grasinant, pažeidžiant ūkio subjektų tikrinimo tvarkos reikalavimus ir darant kitas nusikalstamas veikas yra iš esmės nesuderinami su valstybės tarnautojui keliamais reikalavimais, Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS funkcijomis ir užduotimis. Tokiu būdu nuteistasis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršydamas įgaliojimus, sumenkino policijos, valstybės tarnybos ir valstybės autoritetą, t.y. padarė didelės žalos valstybės interesams.
V. S. buvo kaltinimas tuo, kad 2006-01-18, apie 10-11 val., UAB „Š.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrino UAB „Š.“ įmonės kasą, šios įmonės kasoje nustatė 4 000 Lt trūkumą, pareikalavo iš K. L. pasiaiškinti dėl trūkstamų piniginių lėšų, grasindamas K. L. priešingu atveju negrąžinti 2006-01-16 paimtų UAB „Š.“ 469 pacientų kortelių. Tačiau teismas šios kaltinimo dalies dėl grasinimų neįvertino, nenurodė išteisinimo motyvų, t.y. pažeidė 305 str. 3 d. 3 p., 4 p. reikalavimus. Be to, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad V. S. dėl 2006-01-18 patikrinimo akto suklastojimo išteisintinas nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., požymių, dėl 2006-01-16 pavedimo suklastojimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau šiuo klausimu nepasisakė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir tokiu būdu pažeidė LR BPK 307 str. 4 d. reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Prokuroro manymu, apylinkės teismas V. S. neteisingai paskyrė bausmę. Nurodo, kad pagal LR BK 47 str. už nesunkų nusikaltimą teismas skiria baudą nuo 1 MGL iki 100 MGL dydžio. Skirdamas baudą, artimą įstatyme numatytos bausmės minimumui - 2 MGL dydžio (250 Lt), teismas neatsižvelgė į tai, kad V. S. buvo taikyta drausminė nuobauda, ir, nesant lengvinančių aplinkybių, nenurodė, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtina nuteistajam skirti bausmę, artimą minimumui. Todėl nuteistajam skirta aiškiai per švelni bausmė, nors ji turėtų būti artima įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Esant šioms aplinkybėms prokuratūra daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas: 2007 m. rugsėjo 18 d. teismo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl 2006-01-16 patikrinimo akto suklastojimo pakeista laikant, kad V. S. 2006-01-16 patikrinimo aktą suklastojo 2006 m. sausio mėn., nuo 2006-01-16, Vilniuje. Be to, turi būti pakeista nuosprendžio dalis dėl V. S., pripažintam kaltu pagal BK 300 str. 1 d., paskirtos bausmės, ir paskirta 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Nuosprendžio dalis, kuria V. S. išteisintas dėl 2006-01-16 pavedimo, 2006-01-18 akto suklastojimo, piktnaudžiavimo, turi būti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. 45 MGL, t.y. 5 850 Lt bauda, o pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL, t.y. 3 900 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirtina galutinė bausmė – 45 MGL (5 850 Lt) dydžio bauda.
Teismo posėdyje V. S. ir jo gynėjas prašė V. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė V. S. apeliacinį skundą atmesti, prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir išteisintojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė V. S. pagal LR BK 300 str. 1 d. dalyje dėl 2006-01-16 patikrinimo akto suklastojimo. V. S. nepagrįstai išteisintas pagal LR BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pasisakant dėl kaltinimo pagal 300 str. 1 d., iš šio kaltinimo pašalintos aplinkybės, susijusios su 2006-01-18 patikrinimo akto suklastojimu, įrašant jame, kad duomenys, jog patikrinimas UAB „Š.“ atliktas 2006-01-17, ir aplinkybės apie 2006-01-16 pavedimo Nr. 10-4-R4-24 suklastojimą dėl pažymos, kad patikrinimo metu odontologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šie klausimai nebuvo išspręsti, todėl nuoroda, jog dėl paminėtų aplinkybių V. S. išteisintinas, nėra tiksli.
V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d.
Kolegija nustatė, kad V. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. būdamas valstybės tarnautojas - Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, įgaliotas atlikti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo 20 str. 1 p. ir 3 p., 21 str. 1 d. 2 p., Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-05-26 įsakymu Nr. 1-V-159 patvirtinto pareigybės aprašymo 12 p. ir 2004-02-19 įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 1 p. nurodytas funkcijas – atlikti ūkio subjektų ar asmenų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos patikrinimą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentus, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, pažeisdamas LR Valstybės tarnybos įstatymo Nr. 3 str. 2 d. 2 p. numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p., 9 p. nuostatas laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, 2006-01-16 Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose T.Kosciuškos g. 8a, Vilniuje, pažeisdamas LR Vyriausybės 1998-09-24 nutarimo Nr. 1150 1 p., Tikrinimo tvarkos 4 p., 5 p., 6 p. nuostatas, surašė pavedimą Nr. 10-4R-24 dėl patikrinimo atlikimo (toliau – pavedimas) UAB „Š.“ odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavedime nenurodė tikslaus UAB „Š.“ įmonės pavadinimo, viršydamas įgaliojimus įrašė patikrinimo atlikimo terminą ir pavedimą pateikė pasirašyti Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininkui. Tą pačią dieną, apie 16 val., V. S., pažeisdamas LR Vyriausybės 1998-09-24 nutarimo Nr. 1150 1 p., Tikrinimo tvarkos 6 p., 7 p., 8 p., 9 p. nuostatas, UAB „Š.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš atlikdamas UAB „Š.“ ūkinės finansinės veiklos tikrinimą, nesant šios bendrovės direktorei K. L., neantspauduotą pavedimą Nr. 10-4R-24 pateikė susipažinti gydytojai-odontologei L. M., neužpildė patikrinimo akto anketinės dalies ir pasirašytinai neišaiškino UAB „Š.“ direktorei ar jos įgaliotam asmeniui jų teisių ir pareigūnų apskundimo tvarkos, po ko tuo pačiu metu atlikęs UAB „Š.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir nenustatęs ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, nesant pagrindui užantspaudavo UAB „Š.“ seifą, pažeisdamas LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 str. 1 d., 269 str. 3 d. nuostatas, paėmė UAB „Š.“ 469 pacientų korteles, dėl šių kortelių paėmimo nesurašė paėmimo protokolo, nesupažindino su paėmimo protokolu ir nepaliko juo nuorašo UAB „Š.“ vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, dėl šio patikrinimo rezultatų nesurašė patikrinimo akto ir nepateikė jo pasirašyti UAB „Š.“ direktorei ar jos įgaliotam asmeniui, nepaliko vieno patikrinimo akto egzemplioriaus šios bendrovės vadovui ar įgaliotam asmeniui, per vieną darbo dieną nepateikė UAB „Š.“ patikrinimo akto patvirtinti Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininkui ir nepridavė į Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS raštinę saugojimui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S., pažeisdamas LR Vyriausybės 1998-09-24 nutarimo Nr. 1150 1 p., Tikrinimo tvarkos 4 p., 7.2 p. nuostatas, 2006-01-17 Vilniuje telefonu nurodė UAB „Š.“ direktorei K. L. 2006-01-18 pateikti į Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS UAB „Š.“ buhalterinius dokumentus. 2006-01-18 ryte, Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose T.Kosciuškos g. 8a, Vilniuje, pasibaigus UAB „Š.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo atlikimo terminui, neturėdamas teisėto pagrindo, informacijos apie UAB „Š.“ neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ar kitokius pažeidimus bei Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininko ar jį pavaduojančio asmens pasirašyto pavedimo dėl UAB „Š.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, peržiūrėjo K. L. pateiktus UAB „Š.“ buhalterinius dokumentus, paskui tą pačią dieną, apie 10-11 val., UAB „Š.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrino UAB „Š.“ įmonės kasą, joje nustatė 4000 Lt trūkumą ir, nustatęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ str. 1 d., pareikalavo iš K. L. pasiaiškinti dėl trūkstamų piniginių lėšų, priešingu atveju grasindamas K. L. negrąžinti 2006-01-16 paimtų UAB „Š.“ 469 pacientų kortelių, pažeisdamas 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., Tikrinimo tvarkos 8.1.6. p., 8.1.7. p., 8.5 p., 9 p. nuostatas, dėl nustatyto teisės pažeidimo surašė direktorei K. L. vieną 2006-01-18 UAB „Š.“ nustatyto pažeidimo akto egzempliorių, kuriame nurodė melagingus, neatitinkančius tikrovės duomenis, kad UAB „Š.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimas buvo atliktas 2006-01-17, ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, šio 2006-01-18 pažeidimo akto egzemplioriaus neįteikė K. L., per vieną darbo dieną nepateikė patvirtinti Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nepridavė į Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS raštinę saugojimui ir jį suplėšė, t.y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti minėtą administracinį teisės pažeidimą, V. S. 2006 m. sausio mėn., nuo 2006-01-16, Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose nurodė žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. 2006-01-16 data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad šis patikrinimo aktas surašytas 2006-01-16, kad 2001-01-16 UAB „Š.“ patikrinimas atliktas dalyvaujant K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, taip pat 2006-01-16 pavedime Nr. 10-4-R4-24 surašė pažymą, kad patikrinimo metu odontologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidimų nebuvo nustatyta. Vėliau, 2006 m. sausio mėn., Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS patalpose, esančiose T.Kosciuškos g. 8a, Vilniuje, V. S. šį suklastotą 2006-01-16 patikrinimo aktą pateikė patvirtinti Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS viršininkui ir kartu su suklastotu 2006-01-16 pavedimu Nr. 10-4-R4-24 pridavė į Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS raštinę saugojimui. Tokiais savo veiksmais V. S. diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos - Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS autoritetą ir padarė didelės žalos valstybės, UAB „Š.“ ir K. L. interesams.
Apylinkės teismo nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad neįrodyta, kokiais veiksmais V. S. piktnaudžiavo tarnyba, viršijo įgaliojimus, kokią konkrečiai žalą padarė valstybei, kuo pasireiškė kaltinamojo tyčia dėl šių pasekmių atsiradimo, taip pat, kad vien tas faktas, jog V. S. atliko patikrinimą pagal pavedimą, kuris nebuvo patvirtintas įstaigos antspaudu, bet buvo viršininko parašas, ir kad patikrinimas viena diena vėliau, negu nurodyta pavedime, neįrodo V. S. savanaudiškų tikslų ir negali būti pagrindas apkaltinti jį tarnybinių įgaliojimų viršijimu.
V. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., padarymu. Savanaudiškumas, t.y. turtinė ar kitokia asmeninė nauda, yra LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis ir nepatenka į LR BK 228 str. 1 d. dispoziciją. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. S. dėl kaltinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta, kad jis veikė savanaudiškais tikslais.
Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina V. S. kaltę įvykdžius nurodytus veiksmus, sudarančius piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėtį.
Iš V. S., K. L. parodymų matyti, kad 2006-01-16, po atlikto patikrinimo, V. S. ir kitiems ENTS pareigūnams išeinant iš UAB „Š.“ patalpų, į bendrovę atvykusi direktorė K. L. pasiūlė užbaigti patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė jį baigti. Taigi, V. S. turėjo realią galimybę susipažinti su UAB „Š.“ buhalteriniais dokumentais, pabaigti seifo patikrinimą 2006-01-16, t.y. baigti bendrovės patikrinimą per pavedime nurodytą laiko terminą (2006-01-16 ir 2006-01-17 dienomis). Vilniaus miesto VPK viršininko 2004-02-19 įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 7.2 punkte nurodyta, kad pasirašytas ir užregistruotas pavedimas dėl patikrinimo galioja tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pavedime dėl patikrinimo. Iš byloje esančio 2006-01-16 pavedimo dėl patikrinimo matyti, kad V. S. UAB „Š.“ patikrinimą buvo pavesta pradėti 2006-01-16 ir baigti 2006-01-17. Naujas pavedimas atlikti UAB „Š.“ patikrinimą V. S. nebuvo išduotas. Taigi daroma išvada, kad V. S. atlikti patikrinimą UAB „Š.“ patalpose 2006-01-18 neturėjo pagrindo.
Be to, K. L. paaiškino, kad 2006-01-16 V. S. kartu su kitais pareigūnais iš UAB „Š.“ patalpų paėmė beveik visas bendrovės pacientų korteles, tačiau dokumento dėl jų paėmimo, akto dėl 2006-01-16 patikrinimo jai nepaliko, teisių neišaiškino.
Bylos duomenys rodo, kad V. S., 2006-01-18 UAB „Š.“ patalpose patikrinęs bendrovės kasą, nustatė 4000 Lt trūkumą ir K. L. surašė pažeidimo aktą pagal LR ATPK 173¹ str. 1 d. pagrasinęs, kad jeigu ji nepaaiškins, kur yra 4000 Lt, negrąžins paimtų pacientų kortelių. Nukentėjusioji K. L. parodė, kad minėtus 4000 Lt ji perdavė pasaugoti V. Š., nesurašiusi pinigų perdavimo dokumentų. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad 2005 m. gruodžio pabaigoje K. L. davė jai pasaugoti 4000 Lt, priklausančių UAB „Š.“, nes nespėjo įnešti šios pinigų sumos į bendrovės banko sąskaitą. Šis pinigų perdavimas saugoti nebuvo įformintas. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus raštu Nr. 25-1/53-2522 pateikto 2006-07-24 specialisto paaiškinimo matyti, kad minėtais K. L. veiksmais buvo pažeisti 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimai. Be to, apžiūrėjus Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS registracijos žurnalus nustatyta, kad 2006-01-18 patikrinimo aktas Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS neužregistruotas, neišsiųstas kitoms institucijoms, o rastas 2006-03-28 UAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose, kuriose, kaip nurodė liudytojai J. D. ir P. D., V. S. atliko tarnybines funkcijas (atliko kratą). Šių duomenų visuma rodo, kad V. S., nustatęs K. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ str. 1 d., jį nuslėpė – 2006-01-18 patikrinimo akto neužregistravo Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS apskaitoje ir ši aktą suplėšė. Teisiamajame posėdyje V. S., susipažinęs su 2006-01-16 pavedime dėl patikrinimo atlikimo surašyta pažyma, patvirtino tai, kad jis šią pažymą surašė 2006-01-18 po to, kai susipažino su UAB „Š.“ dokumentais, K. L. surašė pažeidimo aktą, tačiau vėliau nustatė, kad K. L. su pažeidimu nesusijusi. 2004-02-19 įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8.4. punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrinimą, surašo pažymą apie patikrinimo eigą ir rezultatus. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. S., 2006-01-18 nustatė pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ str. 1 d., tačiau tą pačią dieną 2006-01-16 pavedime Nr. 10-4-R4-24 dėl patikrinimo atlikimo nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu UAB „Š.“ odontologijos kabinete pažeidimų nenustatyta.
Kolegija neturi pagrindo tikėti nuteistojo skundo teiginiais, kad dokumentus jis suklastojo netyčia, dėl aplaidumo, todėl LR BK 300 str. 1 d. jam negali būti inkriminuojamas. Byloje surinkti duomenys – liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad V. S. atliko jam inkriminuojamus veiksmus: jis, turėdamas Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS tyrėjo įgaliojimus, susipažinęs su ūkio subjektų tikrinimo tvarka, asmeniškai rengė dokumentus UAB „Š.“ patikrinimui, atliko bendrovės ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą, tyrė nustatytus pažeidimus ir dėl jų surašė dokumentus, priėmė atitinkamus sprendimus. Neabejotina, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, o ne neatsargūs, nes kaltininkas suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir juo atliko sąmoningai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. S. dėl turimos darbo patirties žinojo patikrinimų atlikimo tvarką, veiksmus, kurie turi būti atliekami nustačius administracinius teisės pažeidimus. Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis ir neturi reikšmės veikos kvalifikacijai, todėl, priešingai nei teigia apeliantas V. S., teismas ir neturėjo tų motyvų ar tikslų nustatyti.
Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-21 nutartyje 2K-745/2006 nurodė, kad taikant LR BK 228 str., žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė, politinė ar kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialinėms vertybėms (pvz., asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal LR BK 228 str., šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra būtinas pagrindinės piktnaudžiavimo sudėties požymis baudžiamajai atsakomybei kilti. Šis požymis yra vertinamasis. Todėl kiekvienu atveju žalos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, t. y. žalos pobūdį, kokiais teisės aktais saugomi interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, institucijos, kurioje piktnaudžiaujama, kaltininko užimamų pareigų svarbą ir pan. Žala, pasireiškianti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimu ir kitais esmingai žalingais padariniais, paprastai pripažįstama didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet taip pat ir valstybei.
Daroma išvada, kad V. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi – nustatęs UAB „Š.“ kasoje 4000 Lt trūkumą, surašęs pažeidimo aktą, tačiau šio akto antro egzemplioriaus neįteikęs K. L., pažeidimo akto neužregistravęs Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS ir nepateikęs per vieną dieną patvirtinti šio skyriaus viršininkui, neišsiuntęs jo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neperdavęs į skyriaus raštinę saugojimui, o jį suplėšęs, t.y. nuslėpęs nustatytą administracinę teisės pažeidimą, padarė didelę žalą, nes savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos - Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS autoritetą.
Pažymėtina, kad LR BK 228 str., 300 str. numatytų veikų objektų, šių veikų pobūdžio, jų padarinių, subjektų – vykdytojų požymių ir kiti esminiai skirtumai lemia tai, kad jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnyba, suklastoja dokumentus, tai šios veikos kvalifikuojamos savarankiškai kaip nusikaltimų sutaptis. Tokiu būdu nustačius, kad V. S. aukščiau išdėstytais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (LR BK 228 str. 1 d.), jo veika toje dalyje, kur jis suklastojo 2006-01-18 patikrinimo aktą bei 2006-01-16 pavedimą Nr. 10-4-R4-24, kvalifikuotina ir pagal LR BK 300 str. 1 d., t.y. V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal nusikalstamų veiksmų sutaptį – LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas skyrė neteisingą bausmę: V. S. paskyręs baudą už LR BK 300 str. numatytą nusikaltimą, nepagrįstai jos dydį nustatė artimą įstatyme nurodytam šios bausmės minimumui, tuo tarpu pagal LR BK 47 str. 3 d. 2 p., už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 100 MGL dydžio.
Bylos duomenys rodo, kad V. S. padarė du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos. V. S. anksčiau neteistas, dirba, darbe jam buvo taikyta drausminė nuobauda. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. S. turėtų būti taikoma sankcijose už padarytus nusikaltimus (dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi) numatytos bausmės - baudos minimumas, byloje nėra. Tokiu būdu daroma išvada, kad V. S. skirtinų baudų dydžiai nustatytini mažesni nei šios bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, priimtą V. S. atžvilgiu, pakeisti dalyje dėl bausmės, skirtos pagal LR BK 300 str., dalyje dėl V. S. išteisinimo pagal LR BK 228 str. 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
V. S., pripažintam kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d., skirti bausmę – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą.
V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir skirti 35 MGL (4 550 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrinti paskirtąsias bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę – 35 MGL (4 550 Lt) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.