Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G. S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „S.“, administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G. S. C. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

ji, 2023 m. balandžio 22 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais N. G. S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji N. G. S. C. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2023 m. balandžio 22 d. vakare apie 22 valandą vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir pateko į reidą. Buvo tikrinami visi automobiliai, ji taip pat buvo patikrinta bei nustatytas neblaivumas. Iki to dar nesuvokusi realios padėties, po patikrinimo iš karto viską suvokė ir gailėjosi dėl padaryto dar patikrinimo metu. Pareigūnams sudarė visas sąlygas ją patikrinti ir papasakojo visas aplinkybes. Tą vakarą buvo pas draugą, gėrė šampaną, išgėrė gal 3 taures, jie susiginčijo, todėl išvažiavo namo. Namai buvo visai netoli, gal 10 minučių kelio, emociškai buvo sutrikusi, susinervinusi, visą savaitę sirgo, todėl jai atrodė, kad ji yra visiškai adekvati ir blaivi, nors jautėsi nelabai gerai. Galvojo, kad greitai bus namuose, nelabai suvokė, ką padarė, labai gailisi dėl veikos, pripažįsta savo kaltę. Dabar visiškai supranta, kas įvyko, ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio, nes yra labai didelis jo būtinumas. Turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kurią jai auginti padeda mama, nes ji dirba pamaininį darbą. Tuo metu, kai išvažiuoja į seminarus ryšium su darbu į užsienį, arba dirba 12 valandų pamainą, jos mama vežioja dukrą į mokyklą, būrelius. Taip pat mama naudojasi automobiliu tam, kad pasiekti gydytojus. Faktiškai automobiliu daugiausia naudojasi mama, nes ji pati dažniausiai daug dirba. Automobilis buvo pirktas Ispanijoje už mamos pinigus, tačiau registruotas jos vardu, nes ji yra (duomenys neskelbtini), turi visus reikalingus dokumentus. Pirktas buvo, kai mama buvo pas ją Ispanijoje, buvo naudojamas šeimos tikslams. Prašytų automobilio nekonfiskuoti, kadangi turi didžiulį būtinumą naudotis juo šeimos tikslams, mama yra vairuojanti. Supranta savo nusižengimą, prašo skirti proporcingą dalį automobilio vertės. Pristatė charakteristiką iš darbo, darbo sutartį. Vairuoja jau 30 metų ir tai pirmas toks jos nusižengimas. Viešuoju transportu mama su savo sveikata negalės palydėti vaiko, pati nuvažiuoti pas gydytojus ir tai labai apsunkins šeimos gyvenimą. L. G. yra jos motina, bendrauja su ja kiekvieną dieną, gyvena netoliese. Su mama kalbėjosi apie šį įvykį, ji negalėjo suvokti, kaip tai galėjo atsitikti, labai pergyveno, pasmerkė. Yra tikra, kad daugiau tokios klaidos nepakartos. Su policijos pareigūnais užtruko gal 3 valandas ir jai nebuvo sudaryta galimybė padaryti kraujo tyrimą dėl alkoholio kiekio, sakė stovėti ir laukti. Motina dažniau naudojasi automobiliu, nei ji, vežioja jos dukrą į mokyklą, kai ji dirba. Automobilis yra registruotas jos vardu tik dėl to, kad jo pirkimo metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina neigiamai, padarė išvadas, ateityje nekartos tokios klaidos, anksčiau niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Motina darys jai teigiamą įtaką, kadangi jos labai artimos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji N. G. S. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 22 val. ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų netoli savo namų. Namo važiavo jai priklausančiu automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodama jai priklausantį automobilį, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji gėrė tą pačią dieną pas savo draugą bute netoli ledo arenos (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Gėrė šampaną. Su draugu jie susipyko, jis ją išvarė ir ji, nesijausdama, kad yra girta, juolab gyvena netoli, o būtent (duomenys neskelbtini), pagalvojo, kad galės saugiau nuvažiuoti namo. Važiuodama namo, pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atlieka visų vairuotojų blaivumo patikrinimą. Davus jai papūsti į alkotesterį, jai nepavyko pirmą kartą to padaryti, todėl pareigūnai jai liepė pasitraukti į šoną, kur atliko jos blaivumo patikrinimą 2 kartus, duodami pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu alkotesteris parodė promiles, bet ji neatsimena kiek, o po kurio laiko jai davė pūsti alkotesterį dar kartą. Antrą kartą ji įpūtė 1,76 promiles. Ji pareigūnams neneigė, kad yra neblaivi, pripažino. Po to, kai pareigūnai nustatė, jog yra neblaivi, automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Labai gailisi, kad pasielgė neapgalvotai, buvo susijaudinusi po ginčo, be to sirgo (peršalimas). Prašo svarstyti galimybę baigti procesą pagal laidavimą. Už ją laiduos jos motina. Jai reikalingas automobilis, nes viena augina vaiką, viena išlaiko šeimą, rūpinasi mama, kurios sveikos būklė yra prasta. Dokumentus laidavimui pateiks teismui (b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu. 2023 m. balandžio 22 d. pradėjo tarnybą kartu su vyriausiuoju specialistu Ž. B. su tarnybiniu automobiliu BMW Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šalia (duomenys neskelbtini) pastato, reido metu, apie 22.05 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdėjo automobilio vairuotoja ir šalia keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo keleivis. Automobilio vairuotojai tinkamai prisistatė, patikrino vairuotoją su bekontakčiu alkotesterio detektoriumi Drager 5000, alkotesteris parodė rezultatą, kad iškvėptame ore yra etilo alkoholio koncentracija. Iš pateikto vairuotojos asmens tapatybės kortelės nustatė, kad automobilį vairavo N. G. S. C. gim. (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu iš vairuotojos N. G. S. C. gim. (duomenys neskelbtini) burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausė vairuotojos, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, jį atsakė, kad pietų metu, maždaug apie 12.00 valandą. Patikrino vairuotoją N. G. S. C. su alkotesteriu matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0712, patikros sertifikatas Nr. 1916621, 22.08 val. pirmu pūtimu nustatyta jos iškvėptame ore 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija, 22.27 val. antru pūtimu nustatyta jos iškvėptame ore 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apie sustabdytą neblaivią automobilio vairuotoją informavo Vilniaus AVPK OVS budėtoją, kuris į įvykio vietą iškvietė (duomenys neskelbtini) ekipažą. Vėliau į vietą atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini). Vairuotoja N. G. S. C. ir jai priklausantis automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas atvykusiam ekipažui dėl tolimesnio aiškinimosi. N. G. S. C. sulaikymo laikas 22.30 val. (b. l. 18-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos V. M. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad N. G. S. C. 2023 m. balandžio 22 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-3).

Iš 2023 m. balandžio 22 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 22 d. N. G. S. C. pirmu matavimu 22.08 val. nustatyta - 1,81 promilės, antru matavimu 22.27 val. nustatyta 1,76 promilės neblaivumo būsena. Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 22-24).

Iš 2023 m. balandžio 23 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto V. K. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatyta, kad juo pranešama, jog 2023 m. balandžio 22 d. dirbant Vilniaus apskrityje kartu su vyriausiuoju specialistu Ž. B. tarnybiniu automobiliu BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) policijos priemonių metu (duomenys neskelbtini) sankryžoje apie 22.05 val., buvo sustabdytas automobilis Citroen , valst Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesterio detektoriumi Drager 5000, alkotesteris parodė rezultatą, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Automobilį Citroen C4 vairavo N. G. S. C., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria bendraujant iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausus, kada paskutinį kartą N. G. S. C. vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad pietų metu maždaug apie 12 valandą. Patikrinus vairuotoją su alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0712, patikros sertifikatas Nr. 1916621, 22.08 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, 22.27 val. antru pūtimu buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Apie sustabdytą neblaivią automobilio vairuotoją buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS budėtojas, kuris į įvykio vietą iškvietė (duomenys neskelbtini) ekipažą. N. G. S. C. ir automobilis Citroen C4 perduoti atvykusiam (duomenys neskelbtini) ekipažui tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Vairuotoja N. G. S. C. sulaikyta 22.30 val. (b. l. 14).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis Citroen C4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 23 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 35).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Jokių sugadinimų ar gedimų nenustatyta (b. l. 25-34).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio CITROEN C4CA, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra N. G. S. C., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 36).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. balandžio mėnesiui vidutinė 2015 m. laidos automobilio CITROEN C4 Cactus rinkos kaina su PVM Lietuvoje buvo nuo 8040 EUR iki 8990 EUR (b. l. 37-40).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios N. G. S. C. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji N. G. S. C. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji, 2023 m. balandžio 22 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios kaltę be jos parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos V. M. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2023 m. balandžio 23 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto V. K. tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, liudytojo V. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolas, 2023 m. balandžio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu pateikti prašymai atleisti N. G. S. C. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. G. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 128-144, 145-165).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamoji nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamoji, padarydama šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jos veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamoji įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad N. G. S. C. augina nepilnametį vaiką, anksčiau nėra teista (b. l. 81-82), administracine tvarka nebausta (b. l. 83-84), dirba (b. l. 85-86). Teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad N. G. S. C. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad ji atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju N. G. S. C. laiduotoja sutinka būti jos mama L. G.. Tiek kaltinamoji, tiek L. G. teismo posėdyje parodė, jog N. G. S. C. mamai iš karto papasakojo apie padarytą nusikaltimą, mama aiškinosi neteisėtų veiksmų priežastis, jos elgesį įvertino labai neigiamai. N. G. S. C. parodė, kad išvadas dėl netinkamo poelgio pasidarė ir ateity elgsis atsakingai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad N. G. S. C. su mama sieja artimi ryšiai. L. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra dukrai autoritetas, kaltinamoji gyvena netoliese, dažnai bendrauja, klausia ir klauso patarimų. Ji tikra, kad daro dukrai teigiamą įtaką, ji padeda auginti anūkę, jos daug ir dažnai bendrauja, dabar skirs dar daugiau dėmesio, padės jai ateityje išvengti tokių klaidų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. G. nebedirba, kadangi yra pensijoje, neteista (b. l. 148), administracine tvarka nebausta (b. l. 150). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima N. G. S. C., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jai, kad dukra laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, N. G. S. C., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. G. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas N. G. S. C. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, augina nepilnametę dukrą, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti N. G. S. C. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

N. G. S. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad N. G. S. C. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi nors prokuroras prašė skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, tačiau teismo vertinimu, baudžiamosios poveikio priemonės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti N. G. S. C. paskyrus uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 1 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 27 d.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog N. G. S. C. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 1,76 promilių neblaivumas, alkoholį ji vartojo tą pačią dieną (vakarą), praktiškai prieš pat sėsdama už vairo, važiavo (duomenys neskelbtini) mieste, paaiškinti, kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti transporto priemonę tokios būklės, negalėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad N. G. S. C. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi jai priklausančiu automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaltinamoji teismo prašė, be kita ko, netaikyti automobilio konfiskavimo arba pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos be PVM konfiskavimą, tai motyvuojat tuo, jog automobilis realiai priklauso jos motinai L. G., pirktas už mamos pinigus, tiesiog registruotas jos vardu, nes taip buvo lengviau sutvarkyti dokumentus Ispanijoje. Motinai automobilis yra būtinas, kad nuvežti anūkę (kaltinamosios dukrą) į mokyklą ir būrelius, pačiai nuvažiuoti į gydymo įstaigas.

Pažymėtina, kad Teismų praktikoje laikomasi tokios praktikos, jog tais atvejais, kai automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, be to, nėra kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, byloje turėtų būti konfiskuojamas kaltininkui priklausantis automobilis, o ne iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020; 2K-107-976/2021; 2K-123-788/2022).

Aptariamu atveju byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą šį turtą panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata yra siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms arba praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas. Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 36) automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamosios vardu. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios ir laiduotojos paaiškinimus, jog minėtas automobilis realiai priklauso L. G., registruotas N. G. S. C. vardu tik dėl to, kad įsigyjant jį Ispanijoje taip buvo paprasčiau sutvarkyti dokumentus. Teismo vertinimu, tokie paaiškinimai tėra siekis išsaugoti automobilį, kadangi registruojant jį Lietuvos Respublikoje nebuvo jokių kliūčių pakeisti automobilio savininką.

Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Todėl konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje esantis pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad N. G. S. C. vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo (jai nustatytas 1,76 promilių girtumo laipsnis), taigi ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Ir nors N. G. S. C. yra apibūdinama teigiamai, tačiau vien pozityvi charakteristika negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Šioje byloje nėra nustatyta, kad automobilis, nuosavybės teise (VĮ „Regitra“ duomenimis) priklausantis N. G. S. C., būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, taip pat nenustatytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Taigi, nagrinėjamu atveju, kaltinamajai taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamosios nurodomos tam tikros aplinkybės, kurios, jos nuomone, turėtų pagrįsti sprendimą nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, t. y. jog automobilis yra būtinas jos motinai, kad rūpintis nepilnamete anūke – kaltinamosios (duomenys neskelbtini) metų dukra, kad pasiekti gydymo įstaigas, kadangi jos sveikatos būklė yra prasta, taip pat automobilis labai reikalingas kaltinamosios darbui, ir nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatyto BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė. Be to, teismas vertina, kad šios aplinkybės N. G. S. C. buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, neatsirado staiga ir iš niekur, todėl negali būti laikomos išskirtinėmis ar esminėmis aplinkybėmis, kurios pagrįstų turto konfiskavimo netaikymą.

Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, N. G. S. C. priklausanti transporto priemonė – automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-73), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

N. G. S. C. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Ispanijoje) perduotinas VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas nustatytas iki 2023 m. spalio 25 d. (b. l. 41). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. G. S. C., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. G. S. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, paskirti N. G. S. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jai priklausantį automobilį Citroen C4CA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Citroen C4CA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

N. G. S. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus N. G. S. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą Ispanijoje), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti N. G. S. C., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.