- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 1-65-628/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Angelė Ikasalienė
- Nukentėjusysis
- L. C.
- Kategorijos
- 1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, nukentėjusiajam L. C., jo atstovei adv. Loretai Guižasukienei, gynėjams adv. Raimundui Jurkai, adv. Rimui Andrikiui, vertėjoms Olgai Vostrenkovai, Virginijai Malaiškienei, Irinai Siniavskai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 167 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p., 258 str. 2 d., 253 str. 1 d.,
- E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-01-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – elgesio apribojimu 12 mėnesių;
2) 2010-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones;
3) 2010-07-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 metams. 2010-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 2010-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2010-07-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 9 mėnesiams, skiriant aklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių;
4) 2010-11-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių. 2011-03-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d.d., subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu, paskirtos 2010-11-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 4 mėnesiams;
5) 2012-09-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-03-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 1 mėnesiui.
6) 2012-10-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė E. B. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-01 nutartis);
7) 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 nutartis),
kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 253 str. 1 d., 215 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-09 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis E. B. pats nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 1000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-10 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 1000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-11 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-11 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-11 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-11 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-05-11 E. B. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8.500 litų į jo, t.y. D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats E. B. nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 8500 Lt,
tokiu būdu iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaulė savo naudai įgijo svetimo turto bendrai 50500 litų sumai, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to jis, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent:
Jis, turėdamas tikslą surinkti informaciją apie L. C. privatų gyvenimą, veikdamas kartu su E. B., 2012 metų balandžio-gegužės menesiais, E. B. pasinaudojant elektroninės bankininkystės kodais periodiškai prisijunginėjo prie L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tikrino L. C. sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas, nuo 2012 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, gavo iš E. B. raktą nuo L. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašto dėžutės, bei nurodymus kasdien tikrinti L. C. paštą, tikrino pastarojo pašto dėžutę ir išiminėjo visą gaunamą korespondenciją, tokiais savo veiksmais neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. C. gyvenimą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 167 str. 1 d.
Be to, jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:
Jis, 2012 metų gegužės mėnesio nenustatytą dieną, Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje adresu Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, įgijo „C“ kategorijos nešaunamuosius ginklus - tris svaidomauosius peilius, kuriuos nuolat nešiojo su savimi, tokiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 258 str. 2 d.
Be to, jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:
Jis, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. gegužės 23 d. 12 val., neturėdamas leidimo, iš E. B. įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį Alfa ir „C“ kategorijos šaudmenis šiam ginklui – ne mažiau kaip 2 vnt. „Flobert“ šovinių, bei laikė ir nešiojo nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki 2012 m. gegužės 23 d. 12.30 val., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
Be to, jis iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, pasikėsino nužudyti L. C., o būtent:
Jis, turėdamas tikslą nužudyti L. C. iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti įvykdytus sukčiavimus, iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. B., E. B. vadovaujant ir koordinuojant jo, t.y. D. A., veiksmus, o taip pat parengus nusikalstamą veiką, E. B. nurodė jam 2012-05-23 apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tykoti L. C. bei jį nužudyti, perdavė jam raktus nuo minėto buto bei „C“ kategorijos „Flobert“ šoviniais užtaisytą šaunamąjį ginklą – revolverį „Alfa“, po ko jis, t.y. D. A., būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, taip pat dviem svaidomaisiais peiliais, 2012-05-23 apie 12.00 val. atvyko į butą minėtu adresu, kur L. C. įėjus į butą, buto koridoriuje jį užpuolė – šovė du kartus L. C. į krūtinės sritį, sudavė nemažiau keturis smūgius peiliu į veido sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trimis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis veide kairio skruosto srityje, viena žaizda kakle jungo srityje, dviem pjautinėmis žaizdomis kairėje plaštakoje ir dviem šautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje viršuje su įstrigusiais metalinais šratais krūtinės audiniuose, tokiu būdu, siekiant kartu su E. B. pasisavinti L. C. turtą, rankinę, kurioje buvo 3000 litų, bei nuslėpti L. C. atžvilgiu įvykdutus nusikaltimus – sukčiavimus, pasikėsino nužudyti L. C., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. C. pavyko pabėgti. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.
Jis, 2012-03-07 turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, įkalbėjo L. C. atidaryti sąskaitą L. C. vardu ir perduoti jam, t.y. E. B., visus šios sąskaitos duomenis, įskaitant internetinės bankininkystės slaptažodžius ir prieigos kodus. L. C. sutikus ir 2012-03-07 atidarius banke „SEB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavus jam, t.y. E. B., visus sąskaitos valdymo duomenis, jis 2012-04-01 10.15 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smspinigai.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „Nordecum“ su prašymu išduoti 700 litų paskolą, bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šių apgaulingų duomenų pagrindu, 2012-04-04 UAB „Nordecum“ priėmė paskolos paraišką ir pervedė 700 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Nordecum“ priklausantį turtą - 700 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-03 09.25 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smscredit.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu išduoti 750 litų paskolą, bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šių apgaulingų duomenų pagrindu, 2012-04-03 UAB „4finance“ priėmė paskolos paraišką ir pervedė 750 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „4finance“ priklausantį turtą - 750 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-03 16.28 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smscredit.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu padidinti kredito sumą 250 litų. Šių apgaulingų duomenų pagrindu, 2012-04-03 UAB „4finance“, patikrinę vartotojo registraciją, priėmė paskolos paraišką ir suteikė 250 litų paskolos papildymą, pervedė 250 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „4finance“ priklausantį turtą - 250 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-03 23.38 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė anketą internetiniame puslapyje www.credit24.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „MCB Finance“ su prašymu išduoti 700 litų paskolą, bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šių apgaulingų duomenų pagrindu, 2012-04-04 UAB „MCB Finance“ priėmė paskolos paraišką ir pervedė 700 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ , tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „MCB FInance“ priklausantį turtą - 700 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-04 08.38 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė anketą internetiniame puslapyje www.viasms.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „VIA SMS LT“ su prašymu išduoti 500 litų paskolą, bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šių apgaulingų duomenų pagrindu, 2012-04-04 UAB „VIA SMS LT“ priėmė paskolos paraišką ir pervedė 500 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „VIA SMS LT“ priklausantį turtą - 500 Lt,
tokiu būdu, iš įmonių, teikiančių internetu greitus kreditus, apgaule įgijo 2900 litų, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
be to jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, 2012-04-13, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 litų į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 2000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-13, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 litus į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 3 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-13, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2997 litų į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 2997 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-16, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5001 litų į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 5001 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-23, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, tai yra pamelavęs, kad perveda pinigus skirtus dalyvauti aukcione dėl buto pirkimo, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 litų į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 4000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-04-23, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, tai yra pamelavęs, kad perveda pinigus skirtus dalyvauti aukcione dėl buto pirkimo, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 litų į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pats naudojosi, tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 6000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-09, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 litų į D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats jam nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 1000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-10, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 litų į D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats jam nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 1000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-11, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats jam nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-11, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurios numerį pastarasis pats ja nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-11, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į D. A. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurio numerį pastarasis jam pats nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-11, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10.000 litų į D. A. nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), kurio numerį pastarasis jam pats nurodė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 10.000 Lt,
be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-11, veikdamas kartu su D. A., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 8.500 litų į D. A. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą - 8.500 Lt,
tokiu būdu iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) apgaulė savo naudai įgijo svetimo turto bendrai 70501 litų sumai, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
be to, jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:
jis, 2012 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį Alfa ir „C“ kategorijos šaudmenis šiam ginklui - „Flobert“ šovinių, ne mažiau kaip 42 vnt., kuriuos laikė išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nešiojo su savimi, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
be to, jis neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:
jis, būdamas bute, adresu P.Žadeikos g. 20-32, Vilniuje, laikotarpyje nuo 2012-03-07 iki 2012-05-23, neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninės mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. LT (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos neteisėtai atliko 88 finansines operacijas bendrai sumai 24181,28 litų: pildydamas savo mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) sąskaitą, atsiskaitydamas parduotuvėse, išgrynindamas pinigus, registruodamasis įmonių, išduodančių greitus kreditus, svetainėse, o taip pat tuo pačiu metu, neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninės mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos neteisėtai atliko 13 finansinių operacijų, bendrai sumai 70501 litų, jų tarpe - 2012-04-13 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 5000 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-16 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 5001 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-23 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 10000 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-09 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-10 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-11 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 48500 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 str. 1 d.
be to jis, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą surinkti informaciją apie L. C. privatų gyvenimą, veikdamas kartu su D. A., pasinaudodamas elektroninės bankininkystės kodais periodiškai prisijunginėjo prie L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tikrindamas pastarojo sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas, nuo 2012 metų balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, davęs D. A. raktą nuo L. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašto dėžutės, nurodė D. A. kasdien tikrinti L. C. paštą ir išiminėti visą gaunamą korespondenciją, tokiais savo veiksmais neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. C. gyvenimą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 167 str. 1 d.
be to jis, iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C., o būtent:
jis, turėdamas tikslą nužudyti L. C. iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti įvydytus sukčiavimus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. A., vadovavęs ir koordinuodamas pastarojo veiksmus, o taip pat parengęs nusikalstamą veiką, nurodė D. A. 2012-05-23 apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tykoti L. C. bei jį nužudyti, perdavė D. A. raktus nuo minėto buto bei „C“ kategorijos „Flobert“ šoviniais užtaisytą šaunamąjį ginklą - revolverį „Alfą“, po ko D. A. būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu revolveriu „Alfa“, taip pat dviem svaidomaisiais peiliais, 2012-05-23 apie 12.00 val. atvyko į butą minėtu adresu, kur L. C. įėjus į butą, buto koridoriuje jį užpuolė – šovė du kartus L. C. į krūtinės sritį, sudavė nemažiau keturių smūgių peiliu į veido sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trimis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis veide kairio skruosto srityje, viena žaizda kakle jungo srityje, dviem pjautinėmis žaizdomis kairėje plaštakoje ir dviem šautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje viršuje su įstrigusiais metalinais šratais krūtinės audiniuose, tokiu būdu, siekiant kartu su D. A. pasisavinti L. C. turtą, rankinę, kurioje buvo 3000 Lt bei nuslėpti L. C. atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus – sukčiavimus, organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. C. pavyko pabėgti. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.
Kaltinamasis D. A. teismui parodė, kad nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo. Visa tai įvyko spontaniškai ir netikėtai. Jis buvo nepasiruošęs, nežinojo, ką daro. Buvo šoko būsenoje, neplanavo ir nenorėjo sužaloti. Kai susipažino su E. B., jo (D. A.) finansinė padėtis buvo labai sunki. Jis matė, kad E. B. turi pinigų, nesiteiravo, iš kur. Kartu su E. B. išsinuomojo butą, ten kartu gyveno pora savaičių. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Už buto nuomą mokėjo E. B.. Vieną dieną E. B. atsinešė ginklą. Jis (D. A.), pamatęs jį, identifikavo kaip revolverį. Kai šaudė juo į stendą, tas stendas nebuvo peršautas. B. prašė jo nuimti pinigų nuo kortelės. Galėjo būti trys kartai, kai nuėmė pinigus. Du kartus nuėmė po 1000 Lt, galbūt kartą ir 48000 Lt. 48000 Lt nuėmė likus iki įvykio dviems savaitėms, tiksliai negali prisiminti. Tai buvo Fabijoniškėse, BIG parduotuvėje. Pinigus nuimdavo ir atiduodavo B.. Pinigų sau nepasilikdavo. B. prašymu įvykdė 3-4 pinigų nuėmimo operacijas. Didžiausia suma buvo 48000 Lt. Su E. B. buvo nuvažiavę pirkti jam (D. A.) kostiumo. Automobilį, kurį išnuomojo E. B., vairavo jis (D. A.), nes E. B. neturėjo teisių. B. mokėdavo už kurą, už maistą. B. turėjo nešiojamą kompiuterį. Jis kompiuteriu naudojosi, kūrė kažkokias internetines programas. Metalinį seifą pirko Šeškinės „Senukuose“. Seifą nuvežė į butą. Seife dažniausiai buvo laikomi pinigai. 48000 Lt buvo saugomi tame seife. Raktą nuo seifo turėjo E. B.. „Senukuose“ dar pirko televizorių LG ir dvi poras žiūronų. Norėjo stebėti gamtą, pro mašiną pasižiūrėti. Taip pat pirko metalinius peilius. Jis (D. A.) nuvažiavo į „CUP“ ir nusipirko tris mėtomus peilius. Nešiodavosi juos su savimi, norėdamas pasipuikuoti. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Nežinojo apie tą butą. Nežinojo ir apie E. B. motinos santykius su nukentėjusiuoju. Laikas nuo laiko E. B. prašydavo jo, kad nueitų iš pašto dėžutės ištraukti jam (E. B.) registruotą laišką. Butas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis (D. A.) paimdavo visus tuos laiškus ir atnešdavo E. B.. Jam davė raktelį nuo pašto dėžutės. Eidavo paimti visos korespondencijos. Ėmė 3, gal 4 kartus. Neskaitė, greitai paėmė tuos laiškus ir atidavė E. B.. E. B. buvo kartą davęs raktus nuo buto esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė nueiti paimti dėžutę. Nesigilino, kokia ten dėžutė. Įėjo į butą atsirakinęs duris. Buvo pasakyta įėjus į butą, nueiti iki galo ir pasukti į kairę, ten bus spintelė ir ten turėtų gulėti dėžutė. Jis neklausė, kodėl ir kaip. Bute nieko nebuvo. Jis pamatė ten tą šautuvą, jį paėmė. Pagalvojo, kad gal E. B. suklydo, gal ne tą turėjo omenyje, ne tą norėjo pasakyti. Taip viskas gavosi. Tai buvo vienintelis kartas, kai buvo tame bute. Tai buvo revolveris, negali pasakyti ar tas pats, bet panašus. Paėmė tą revolverį, ruošėsi išeidinėti ir išgirdo, kad atsirakina buto durys. Tuomet nežinojo ką daryti, buvo šoko būsenoje. Nesuprato ką daro. Ieškojo vietos, kur greičiau pasislėpti. Pamatė tamsiausią kambarį, įbėgo į jį. Pamatė ten peilius, juos paėmė. Galvojo, pagąsdins tą žmogų, jisai išsigąs, o jis (D. A.) pabėgs. Jis turėjo peilius, kuriuos su savimi nešiojasi. Negali konkrečiai pasakyti, ar tai tie patys peiliai, bet buvo panašūs. Peiliai buvo prie televizoriaus. Juos pasiėmė, iššoko, galvojo pagąsdins. Pamatė, kad nukentėjusysis kelia ranką ir prasidėjo grumtynės. Jis (D. A.) spontaniškai paspaudė gaiduką, nukentėjusysis sušaukė, kažką pasakė, išsigando, pabėgęs sustojo prie durų. Jis (D. A.) pagalvojo, kad prasmuks. Atsistojo ir vėl prasidėjo grumtynės. Jis vienoje rankoje turėjo peilį, o kitoje rankoje šautuvą – revolverį, kurį irgi paėmė iš šviesaus kambario, iš spintelės. Revolveris buvo užtaisytas. Spontaniškai paspaudė gaiduką. Buvo labai išsigandęs. Po to net pro balkoną iššoko iš trečio aukšto. Nesuprato, ką daro. Šovė į nukentėjusįjį du kartus. Revolverį turėjo dešinėje rankoje. Kairėje rankoje tikriausiai buvo peilis. Neatsimena, į kur taikė šaunant, plius minus pečių lygyje. Po šūvių nukentėjusysis bėgo link durų, link išėjimo iš buto. Grumtynių metu tikriausiai naudojo peilį. Nežino, kur dūrė. Nukentėjusiajam pavyko išbėgti. Jis (D. A.) užrakino buto duris ir bėgiojo iš vieno kambario į kitą. Pamatė koridoriuje piniginę, pagalvojo, kad tai jo piniginė. Nubėgo prie balkono, ta piniginė nukrito, atsivertė. Pamatė, kad tai nukentėjusiojo piniginė ir paliko ją. Iššoko iš trečio aukšto ir pabėgo. Buvo visas kraujuotas. Grumtynių su nukentėjusiuoju metu jam buvo perpjauti trys pirštai. Neatsimena, ar rūbus nuo savęs nusiėmė, bet buvo visas kraujuotas, tai gali būti, kad nusiėmė. Revolverį turėjo su savimi. Išmetė prie nuomojamo buto į šiukšlių dėžę. Kai grįžo į nuomojamą butą, bute buvo B.. B. pasakė, kad grįžo nukentėjusysis. Sakė, kad buvo grumtynės. E. B. pradėjo jį keikti. Jis E. B. pasakė, kad nori prisistatyti į Policijos departamentą. Po to įvykio naktimis negalėjo miegoti. Pasakė E. B., kad nori pasiduoti. E. B. buvo paieškoje, tai prašė jo neišduoti. Po to įvykio, kai grįžo į nuomojamą butą, E. B. davė jam pinigų butui susirasti. Jis (D. A.) kurį laiką pagyveno pas savo panelės močiutę. Negali pasakyti konkrečios datos, bet susitiko su savo tėvais, o jie pasakė, kad pirmiausiai reikia prisiduoti policijai. Jis žinojo, kad jo ieško. Po įvykio buvo praėję gal dvi savaitės.
Atsakydamas į teisme užduotus klausimus D. A. parodė, kad nežinojo, kokiais reikalais užsiiminėjo E. B., paprasčiausiai kažkokie lengvi pinigai. Jį (D. A.) buvo užvaldę tie pinigai. Jo padėtis buvo labai sunki. Jis (D. A.) šaunamojo ginklo nesinešiodavo. Ginklas būdavo padėtas mašinoje, po sėdyne. Buvo jauni, naivūs, galvojo nuvažiuos į kokį mišką, į butelius pašaudys. Nusipirktus peilius nešiodavosi ne visada, peiliai gulėjo bute arba mašinoje, kai jų nesinešiojo. Paimdavo iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje visą korespondenciją ir atnešdavo E. B.. E. B. kažką minėjo apie žmonių stebėjimą. Jo (D. A.) nedomino, kodėl E. B. yra paieškomas. Laisvalaikio praleidimą finansuodavo E. B.. Jis (D. A.) nežinojo, kur buvo laikomi šoviniai revolveriui. Tie šoviniai, su kuriais šaudė stotelėje, atrodė labai paprasti, kaip tiro. E. B. jam niekada nesakė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį. Neatsimena, kiek smūgių peiliu sudavė nukentėjusiajam.
Dieną prieš įvykį E. B. pasakė, kad rytoj reikės padaryti vieną darbą. Nuėjo į tą butą gal 12.00 val., buvo vidurdienis. Ginklo su savimi neturėjo. Tas ginklas buvo automobilyje. Šaudmenis iš kažkur gavo E. B.. Jis internete surado šovinius, kažkur nuvažiavo, jis (D. A.) jį nuvežė, o E. B. nuėjo ir paėmė šovinius. Grasinimai iš E. B. pusės po įvykio buvo tokie, kad jis (D. A.) norėjo paskambinti savo tėvams, o E. B. sakė, kad geriau neskambintų. Sakė, kad taip lengvai neleis jam paskambinti, toks buvo grasinimas. Po to, kai nuėjo prisiduoti į Policijos departamentą, E. B. lengvai pagrasino, kad neišduotų vietos, kur jis tuo metu slėpėsi. Sakė to dalyko taip lengvai nepaleis, jeigu jį išduos. Įvykio metu norėjo viską tvarkingai daryti, prisižiūrėjo įvairiausių filmų, nenorėjo pirštų antspaudų palikti, todėl ir dėvėjo pirštines. Prie pinigų nesilietė. Gal piniginė persigėrė krauju. Jis ją laikė ir viskas. Jo visa dešinė ranka buvo kruvina.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti kaltinamojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2012 metų pavasarį per draugus susipažino su E. B., kuris jam pasirodė draugiškas, turintis daug pinigų ir pažįstamų. Pasiteiravęs E. B., kuo pastarasis užsiima, jis jam atsakė, kad stebi žmones ir už tai gauna apie 10000 litų per savaitę. Po kurio laiko jis labai susidraugavo su E. B., ir jiedu net gi butą išsinuomojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už buto nuomą sumokėjo E. B.. Kai pradėjo gyventi kartu su E. B., E. B. jam parodė revolverį, kurį turėjo. Jie buvo nuvykę į mišką iš to revolverio pašaudyti. 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje E. B. paprašė jo nurodyti savo bankinės sąskaitos numerį, neva E. B. turėjo būti pervesti pinigai. Kai jis paklausė E. B., kodėl jis nenori, kad į jo paties sąskaitą pinigai būtų pervesti, E. B. paaiškino, kad yra paieškomas ir nieko savo vardu daryti negali. E. B. jam nepaaiškino, kieno pinigai turi būti pervesti ir kokiai sumai. Jis E. B. nurodė SEB banke turėtos savo sąskaitos numerį. Po keleto dienų E. B. paprašė jo nuvykti į banką ir padidinti pinigų išėmimo limitą iki 50000 litų. Jis nuvyko į banką ir padarė taip, kaip prašė E. B.. 2012 metų gegužės mėnesio 11 dienos vakare E. B. nurodė jam vykti į bankomatą prekybos centre „BIG“, adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, ir nuimti 48000 litų. Pats E. B. su juo nėjo ir pasakė, kad lauks jų nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną apie 22.00 val. jis nuėjo į PC „BIG“, kur bankomate išgrynino pinigus - atliko 25 operacijas, nuimdamas po 2000 litų per vieną kartą. Po to pinigus sudėjo į vyrišką nedidelį rankinuką ir nuskubėjo į butą, kur jo laukė E. B.. E. B. jis atidavė visus bankomate nuimtus pinigus. Pinigais E. B. nepasidalino. E. B. jo paklausė, kas jam reikalinga, ir po to davė pinigų rūbams. Po to E. B. išsinuomojo automobilį Ford Focus, kurį vairuodavo jis, t.y. D. A.. Nuo 2012 metų balandžio pabaigos jiedu pastoviai laiką leisdavo kartu – pramogavo, gyveno išnuomotame bute, važinėjo po Lietuvą. Už viską visur mokėdavo E. B.. E. B. turėjo nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“. Per kompiuterį E. B. dažnai papildydavo telefono abonento sąskaitas, yra minėjęs, kad keletą kartų ėmė SMS kreditus, tačiau kažkokių kitų operacijų per kompiuterį jo akivaizdoje E. B. neatlikinėjo. 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje E. B. prekybos centre „Senukai“, Ukmergės g., Vilniuje, už 300-400 litų nupirko metalinį seifą, sakydamas, jog jam seifas reikalingas pinigams laikyti. Raktus nuo to seifo turėjo tik E. B.. Būtent į tą seifą jis sudėjo visus pinigus - 48000 litų, kurie buvo nuimti 2012-05-11 vakare PC „BIG“. 2012-05-12 apie 20.00 val. jis buvo su E. B. PC „Senukai“ Ukmergės g., Vilniuje. Ten E. B. nupirko didelį plazminį televizorių ir dvi poras žiūronų. Dėl žiūronų E. B. paaiškino, kad šie daiktai jam reikalingi stebėti vieną žmogų. 2012 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje Vilniaus Centrinėje universalinėje parduotuvėje jis nupirko tris metalinius peilius už 140 litų. Norėjo su E. B. turėti tokius peilius, nes dažnai važinėdavo į gamtą. Nuo tos dienos, kai įsigijo tuos tris peilius, jis dažnai juos nešiodavosi su savimi, pritvirtinęs dėklą su peiliais prie kelnių diržo. Peilius nešiodavosi norėdamas tiesiog pasipuikuoti prieš draugus. 2012 metų gegužės mėnesio antroje pusėje E. B. jam pasakė, kad reikės pateikti į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš ten paimti vieną dėžutę. E. B. davė jam raktus nuo minėto buto ir pasakė, kad pats ten eiti negali, paaiškino, iš kokios spintos paimti dėžutę. Apie dėžutės turinį E. B. jam nieko nesakė. Name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis buvo keletą kartų, kadangi E. B. nurodymu turėjo pastoviai tikrinti 32 buto pašto dėžutę ir išiminėti visą korespondenciją. E. B. jam buvo minėjęs, kad turi ateiti vienas laiškas, ir jeigu buto savininkas tą laišką gaus, tai jam, t.y. E. B., bus labai blogai. Ką taip sakydamas E. B. turėjo omenyje, jis neaiškino. Taip pat E. B. jam buvo minėjęs, kad vieną vyriškį seka apie metus, ir net gi dėl to kurį laiką nuomojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-05-23 prieš vidurdienį E. B. davė jam raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nurodė eiti į butą pasiimti dėžutės. Jis nuėjo į tą butą apie 12.00 val., užrakino duris iš vidaus ir nuėjo į kambarį paimti dėžutės. Kambaryje buvo spinta, kurią atidaręs, jis ant lentynos pamatė ne dėžutę, o ginklą – revolverį – tą, kurį jam buvo rodęs E. B. ir iš kurio jiedu šaudė miške. Po akimirkos jis išgirdo, jog kažkas rakina buto duris. Spontaniškai jis griebė ginklą ir pasislėpė kitame, priešais esančiame, kambaryje. Tuo metu į butą užėjo žmogus. Jis nematė to žmogaus, tik girdėjo, kad kažkas vaikščioja po svetainę ir buto koridoriumi. Jis, būdamas streso ir šoko būsenoje, kad bute pasirodė žmogus, nežinojo ką daryti ir kaip iš buto pasišalinti. Labai pasimetė ir nežinojo, ką daryti. Po akimirkos išgirdo, kad į butą atėjęs vyras eina link to kambario, kur jis buvo pasislėpęs. Apsidairęs jis pamatė tame kambaryje du metalinius peilius, kuriuos buvo pirkęs Vilniaus Centrinėje universalinėje parduotuvėje, ir kažkaip automatiškai vieną iš tų peilių paėmė į ranką, nes kitoje laikė revolverį. Pro praviras kambario duris jis pamatė, kad buto koridoriumi eina vyras, kuris rankoje laiko peilį, ir pakelia ranką su peiliu. Tada jis iššoko iš kambario ir, norėdamas išgąsdinti, nesitaikydamas šovė du kartus į tą vyriškį. Vyras kažką sušuko ir pradėjo bėgti link buto durų, po to prieškambaryje sustojo, vis dar laikydamas peilį rankoje, ir pasilenkė prie batų spintelės. Tada jis, t.y. D. A., nusprendė pro tą vyriškį iš buto išbėgti, bet vyriškis atsisuko ir sugriebė jį už pečių. Jiedu pradėjo stumdytis, grumtis buto prieškambaryje. Grumtynių metu vyras peiliu jam sužalojo rankos pirštus. Tada jis, gindamasis nuo to vyro, porą kartų dūrė jam peiliu į veido sritį. Tam vyrui pavyko jį pastumti ir iš buto išbėgti. Jis užsidarė bute, pradėjo bėgioti po visą butą, pasimetęs ir nežinantis ką daryti. Kai bėgiojo po butą, koridoriuje ant grindų pamatė juodos spalvos piniginę, ir, manydamas, kad tai jo piniginė, pakėlė nuo grindų. Galiausiai nusprendė pasišalinti iš buto šokant per balkoną. Balkone apžiūrėjęs piniginę pamatė, kad tai ne jo daiktas, o to vyriškio, su kuriuo ką tik grūmėsi ir kurį sužalojo. Paliko piniginę balkone, o po to per balkoną iššoko. Netoli balkono paliko kruvinus marškinius, ir iš tos vietos pasišalino. Minėtame bute rastą revolverį, šokdamas per balkoną, pasiėmė su savimi, ir tą ginklą išmetė į šiukšlių konteinerį prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Grįžęs į nuomojamąjį butą, kur buvo E. B., jis jam papasakojo, kas įvyko bute. E. B. pasakė, kad tai buvo tiesiog patikrinimas. Tada jis E. B. pasakė, kad eis į policiją ir papasakos apie įvykį. Išgirdęs tai, E. B. pradėjo jam grasinti, kad susidoros su juo ir su visa jo šeima. Dėl E. B. grasinimų jam ir jo šeimai jis (D. A.) policijai jokių pareiškimų nerašė. Jis suprato, kad E. B. grasinimai yra realūs. Tai patvirtino ir tas įvykis, kad 2012 metų gegužės mėnesio viduryje nepažįstami asmenys užrišę jam, t.y. D. A., akis, įsodino jį į automobilį, kažkur nuvežė ir po to sužalojo dešinės rankos pirštus, vis klausinėdami, ar jis pažįsta E. B.. Nuo tos dienos E. B. pradėjo jį pastoviai stebėti, neleisdavo niekam skambinti ir vis grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad turi draugų - nusikaltėlių Ukmergėje, ir kad neleis jam nueiti į policiją. Tačiau vieną kartą jam pavyko iš E. B. telefono susisiekti su tėvu, ir pokalbio metu jis užsiminė apie turimas problemas. Tėvas jam pasiūlė pagalbą, įkalbėjo kreiptis į policiją (6 t., 16-19 l., 41-43 l., 73-75 l., 79-80 l., 86-87 l.)
Parodymų patikrinimo metu D. A. patvirtinimo savo parodymus, parodydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir vietas bute, kur ieškojo E. B. prašomos dėžutės ir kur rado ginklą, parodė kambarį, kur rado peilius, bei vietas, kur šovė į vyrą, staiga atėjusį į butą, bei kur po šūvių užpuolė vyriškį žalodamas jį peiliu. Po to D. A. parodė balkoną, pro kurį pasišalino iš buto minėtu adresu. Taip pat įtariamojo parodymų patikrinimo metu D. A. parodė mišką už Fabijoniškių mikrorajono, kur E. B. išmetė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų generatorių, po ko D. A. parodė šiukšlių konteinerį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur po šūvių į vyrą išmetė šaunamąjį ginklą (6 t., 24-33 l.,46-58 l.)
Kaltinamasis E. B. teismui parodė, kad vasario mėnesį buvo paskelbta jo paieška, negalėjo naudotis savo kortele. Leonidas pasiūlė savo „Swedbank“ kortelę, bet jis (E. B.) atsisakė, jam netiko „Swedbank“ kortelė. Tada Leonidas atidarė jam sąskaitą SEB banke. Kreditų sau tikrai neėmė. Leonidas buvo paprašęs juos paimti. Jis tuo metu labai gėrė, paprašė tuos kreditus paimti. Jie kartu pamėgino, jis (E. B.) jam padėjo užsiregistruoti, o po poros dienų nusprendė paimti kreditus. Kai jis (E. B.) ėmė kreditus, L. C. diktavo jam duomenis iš savo ID kortelės. 5000 Lt, kurie buvo pervesti, Leonidas leido jam pervesti. Pasiūlė, kad jis (E. B.) išsinuomotų butą. Leonidas norėjo pirkti butą, jis (E. B.) padėjo rasti butą Kairiūkščio gatvėje. Buvo nuvykę tą butą apžiūrėti. Leonidui butas patiko, buvo sutarta, kad Leonidas dalyvaus tame aukcione. Aukciono mokestis buvo 10 procentų nuo buto vertės. Buto vertė buvo 99000 Lt. Buvo pervesta 10000 Lt, skirtų aukcionui, iš vienos Leonido sąskaitos į kitą. Taip gavosi, kad jis (E. B.) tuos pinigus su Leonido žinia panaudojo savo reikmėms, atidavė skolas. Prašė Dainiaus pagalbos, kad nuimtų pinigus nuo sąskaitos. Pervedė pinigus du kartus, vieną dieną 1000 Lt ir kitą dieną 1000 Lt. Leonidas šituos pinigus tikrai buvo leidęs persivesti. Dėl 48500 Lt, tai paprašė Dainiaus, kad jis pervestų tuos pinigus, kad leistų pasinaudoti savo sąskaita. Pinigus pervedė per keletą kartų į Dainiaus sąskaitą. Dainius nuėmė tuos pinigus, atnešė į butą. Bute buvo seifas. Tuos pinigus padėjo į tą seifą. Sekančią dieną paėmė porą tūkstančių. Kartu su Dainiumi nuvažiavo nusipirkti rūbų. Prisipirko visokių nesąmonių. Galiausiai liko 40000 Lt. Nežino, kaip dingo 40000 Lt, nes iš 48500 Lt jis paėmė tik 8500 Lt. Internete „Skelbiu lt“ puslapyje pamatė skelbimą apie parduodamą šratinį revolverį “Alfa”. Kainos buvo nuo 200 Lt iki 350 Lt. Jiems įsigyti leidimo nereikėjo. Kas norėjo pirko, kas norėjo pardavinėjo su kulkomis, su viskuo. Iš pradžių nusipirko tik ginklą, be kulkų. Tai buvo maždaug 2012 m. kovo pabaigoje. Tada su Dainiumi sugalvojo, kad reikia kulkų, t.y. išmėginti pistoletą - revolverį. Rado internete, kas pardavinėja kulkas, įsigijo. Kelis kartus išbandė miške, vieną kartą stotelėje. Dėl pasikėsinimo kaltu neprisipažįsta. To tikrai nebuvo. Prašė Dainiaus, kad jis nuvyktų į butą, paimtų dėžutę, bei kelis maišus jo (E. B.) daiktų. Davė Dainiui raktus. Dainius nuvyko, apie viską jam papasakojo. Jis (E. B.) buvo pritrenktas, dideliame šoke. Nesupranta, kodėl taip įvyko. Buvo davęs Dainiui raktą nuo pašto dėžutės. Turėjo ateiti jo vardu registruotas laiškas. Paprašė, kad Dainius tiesiog išimtų, jeigu bus ten netoliese, kad užvažiuotų ir paimtų. Jis buvo užvažiavęs keletą kartų ir surinko visą korespondenciją. Ten buvo vienas laiškas Leonidui už komunalines paslaugas ir viskas. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo neblaivus. Parodymai buvo duoti pačią pirmą jo sulaikymo dieną. Apklausoje nedalyvavo advokatas. Pabaigoje jis atėjo. Atsisako tokių savo parodymų.
Su nukentėjusiuoju sutardavo labai gerai. Čiobiškio vaikų socializacijos centre buvo dėl to, kad nelankė mokyklos. Ten praleido du metus: nuo 16 metų iki 18 metų. Lankydavo mama su Leonidu. Iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai mamos gyvenamoji vieta. Ten gyveno gal porą mėnesių, o po to persikėlė pas Leonidą į butą. Žadeikos gatvėje esančiame bute pradėjo gyventi 2011 m., po to buvo išvykęs į Ukmergę, ten mokėsi, butą nuomojosi. Po to, kai nepavyko Ukmergėje mokytis, grįžo į Vilnių ir nuo to laiko vėl gyveno Leonido bute. Tuo metu kurdavo internetines svetaines, užsiimdavo visokiausiomis internetinėmis reklamomis, prezentacijomis. Žmonės pervesdavo jam pinigus į jo asmeninę sąskaitą. Po to, kai buvo paskelbta jo paieška, Leonidas atidarė sąskaitą, nes į tą sąskaitą eidavo įplaukos. Buvo paskelbta jo paieška, nes buvo padaręs sukčiavimą. Internetu pardavė neegzistuojantį daiktą. L. C. pastoviai išgėrinėdavo bute (duomenys neskelbtini). Leonidas norėjo mažesnio buto, nes buvo per brangu mokėti už butą Žadeikos g. Jis pats pradėjo kalbėti dėl pardavimo. Jis (E. B.) rodydavo Leonidui skelbimus internete, kokie yra parduodami butai. Po to L. C. nusprendė, kad reikia parduoti butą. Paprašė jo (E. B.) kreiptis į brokerių agentūrą. Jis (E. B.) patarė įdėti skelbimą internete. Įdėjo skelbimą į „Alio“ reklamą ir „Skelbiu.lt“. Buto kainą nurodė 165000 Lt. Kontaktinis telefonas tame skelbime buvo Leonido. Apžiūrėti buto buvo atvažiavę du ar trys žmonės. Jis (E. B.) tuo metu ten gyveno. Butą nupirko už 165000 Lt. Kitą dieną padavė Leonidui 5000 Lt rankpinigių. Viskas vyko tame bute. Leonidas pasirašė, kad gavo rankpinigius. Iš tų 5000 Lt Leonidas jam (E. B.) davė 2000 Lt už tai, kad jam padėjo. Tuos pinigus Leonidas pragėrė, atsigulė į ligoninę. Kaip viskas vyko, kai Leonidą iš ligoninės paleido, nežino. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute pradėjo gyventi tada, kai Leonidui buvo pervesti pinigai už butą ir jis davė 5000 Lt, kad jis (E. B.) išsinuomotų butą. Butas Žadeikos gatvėje jau buvo parduotas, todėl reikėjo susirasti, kur gyventi. Dar prieš buto pardavimą, Leonidas susitarė su pirkėju, jog jam pinigai bus pervedami būtent į SEB banką. Leonidas nuvažiavo į SEB banką ir atsidarė ten kitą sąskaitą, į kurią jam buvo tie pinigai pervesti. Viena sąskaita, atidaryta L. C. vardu, jis (E. B.) naudojosi ir turėjo kortelę, o kitą sąskaitą turėjo Leonidas. SEB banke buvo dvi sąskaitos. Abi sąskaitos buvo Leonido vardu. Prisijungdamas prie internetinės bankininkystės matė tą kitą sąskaitą Leonido vardu, bet jis (E. B.) nieko daryti negalėjo, nes elektroninė bankininkystė buvo skirta naudotis tik ta sąskaita, kurią jam davė Leonidas. Po to, kai Leonidui buvo pervesti pinigai, tai tą pačią ar kitą dieną, ar po poros dienų, tiksliai negali pasakyti, jis vyko į banką. Jis vyko į banką tam, kad per elektroninę bankininkystę galima būtų valdyti abi sąskaitas, o ne tik vieną, ir išsiėmė kodų generatorių. Kai Leonidas pasakė, kad jis (E. B.) gali persivesti 5000 Lt dėl buto nuomos nuo tų 160000 Lt, jis (E. B.) pasakė, kad jis negali valdyti tos sąskaitos. Tada L. C. nuvyko į banką ir atvežė tą kodų generatorių, naujus kodus, naujus prisijungimo slaptažodžius. Pripažįsta savo kaltę dėl 48500 Lt. Tuos pinigus pervedė į Dainiaus sąskaitą be nukentėjusiojo žinios. Butą kartu su Dainiumi išsinuomojo 2012-04-14 d., nes 13 d. jam Leonidas buvo leidęs persivesti 5000 Lt. Jis (E. B.) mokėdavo už mašinos nuomą, už pramogas. Pinigų turėjo, nes Leonidas davė, be to pats uždirbdavo, mama duodavo pinigų. Tiksliai negali pasakyti, ar minėjo D. A., jog jo patėvis pardavė butą. Porą kartų iki to jie buvo prie buto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dainius likdavo mašinoje, o jis nueidavo į tą butą pasiimti savo daiktų. Turėjo raktą nuo to buto. Bute buvo likusi tokia dėžutė su knygomis. Paprašė Dainiaus, kad nuvyktų į butą ir paimtų daiktus. Dainius tą dieną tikriausiai vežė savo panelę Violetą į mokyklą. Jo panelė mokėsi prie pat Riomerio universiteto. Važiuojant atgal, pakeliui yra (duomenys neskelbtini) gatvė, tai jis Dainiaus ir paprašė, kad užsuktų ir paimtų jo daiktus. Pasakė, kuriame kambaryje ir kur guli. Konkrečiai pasakė paimti dėžutę su knygomis ir vadovėliais bei maišelį. Tai yra dėžutė, dėžė, nedidelėms knygoms. Dėžutė, dėžė, kas kaip supranta. Davė D. A. raktą. Dainius išvažiavo panelės nuvežti gal kokią 10.00 -11 val., pasakė, kad pakeliui užvažiuos į tą butą. Nuo 12.00 val. iki 14.00 val. jam (E. B.) paskambino Leonidas ir pasakė, kad jį užpuolė bute. Jis (E. B.) buvo labai sukrėstas, Leonidas dar spėjo apibūdinti, kas jį užpuolė: tai aukštas, tamsus vaikinas. Jis iš to pokalbio nepagalvojo, kad čia Dainius. Po 10 minučių paskambino į duris, ten visas kruvinas stovėjo Dainius. Tada Dainius paaiškino jam, kas įvyko. Pasakojo jam, kaip nuėjo paimti daiktų, tos dėžutės, išgirdo, kad kažkas rakina duris. Jis norėjo iš karto kažkur pasislėpti, įbėgo į kitą kambarį ir tada išgirdo, kad kažkas įėjo, atrakino duris. Išgirdo, kad kažkas keikiasi ir eina link jo. Dainius labai išsigando, pradėjo šaudyti. Peiliai iš kur atsirado, nežino. Apie peilius jam Dainius pasakė. Po to Dainius pasakė, kad mėgino pro tas duris prabėgti, bet jį Leonidas atstūmė. Dainius užsirakino tame bute ir iššoko iš trečio aukšto. Jis (E. B.) buvo visiškai dėl to sukrėstas, pasimetęs, davė Dainiui 1000 Lt, kad jis rastų, kur pagyventi kažkurį laiką, iškvietė jam taksi. Po to jį pamatė gal po poros dienų. Susitiko, paklausė, ką jis ketina daryti. Jis iš pradžių norėjo pasitarti su savo tėvais, nuvykti į policiją. Jis (E. B.) pasakė, kad jo nekištų. Galvojo, kad Leonidas ant jo tiesiog supyks dėl to, kad jis kažkam davė raktus. Leonidas neaiškino jam, kam jam buvo reikalingi kreditai. Kai Leonidas ėmė pirmus 3 ar 4 kreditus, jis tikrai neturėjo pinigų, o po to turėjo pinigų, bet kam jis ėmė tuos kreditus, nežino. Žiūronus pirko dėl to, kad labai dažnai į gamtą važinėja, be to gyveno 10 aukšte, vaizdas į tris puses, grožėjosi vaizdais. Nežino, kaip vietoje dėžutės spintoje atsirado ginklas. Pas Leonidą buvo banko kortelė. Jis nusiimdavo pinigus bankomate. Jis nesakė, kam priklauso tas butas, kai davė raktus Dainiui. Pasakė, kad ten likę jo daiktai ir viskas. Nepaaiškino, kad į tą butą gali kas nors ateiti. Nežinojo, kad Leonidas bet kada gali užeiti. Ginklą nusipirko iš smalsumo. Tas ginklas visai nepavojingas. Tuo metu, kai Dainius ėjo tos dėžutės paimti, jo (E. B.) ginklas buvo berods mašinoje. Pas Dainių matė peilius. Jis (E. B.) jokių peilių neturėjo, nebuvo nusipirkęs. Ginklas pastoviai būdavo mašinoje, o peilius Dainius turėjo. Neįsivaizduoja, iš kur tas ginklas tame bute atsirado. Nežino, kodėl ginklas nebuvo rastas automobilyje. Ginklas keletą kartų buvo atsineštas į butą į (duomenys neskelbtini) g. Dainius su Pauliumi nusifotografavo su šiuo ginklu. D. A. jis nepasakojo apie savo ar Leonido sąskaitas. Dainius grįžo po įvykio kruvinas, išsigandęs, drebantis. Jo džinsai buvo kruvini. 40000 Lt turėjo būti seife. Nebent su visu seifu pinigus galėjo paimti nuomininkas. Jis (E. B.) tų pinigų nepasiėmė, negalėjo vaikščioti su tokia didele pinigų suma. Raktų nuo to buto niekas daugiau neturėjo.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaityti kaltinamojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad nuo vidurinės mokyklos pažinojo D. A., tačiau dažniau su juo pradėjo bendrauti 2012 metų pavasarį. Jis D. A. buvo papasakojęs, kad jo patėvis L. C. pardavė butą už 160000 litų, ir po to pokalbio D. A. pradėjo jam siūlyti iš L. C. sąskaitos jam, t.y. D. A., pervesti 10000 litų, sakydamas, kad to niekas nepastebės. Jis, t.y. E. B., turėjo kodų generatorių prisijungti prie L. C. bankinės sąskaitos. Sutikus su D. A. pasiūlymu dėl pinigų pervedimo, iš pradžių iš L. C. sąskaitos į D. A. sąskaitą pervedė 1000 litų, o po to iš L. C. į D. A. sąskaitą per keletą kartų bendrai pervedė 50000 litų. Tuos pinigus 2012-05-11 vakare D. A. nusiėmė prekybos cente „BIG“, Ukmergės g. 369, Vilniuje. Po to D. A. nuimtus pinigus atnešė į jų nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pinigais jiedu pasidalino per pusę. Po keleto dienų, D. A. pradėjo jam sakyti, kad dabar jie turės problemų dėl tų pinigų ir jog būtinai reikia L. C. pagąsdinti, kad jis atiduotų ir likusius pinigus. Per Interneto svetainę „Skelbiu.lt“ D. A. rado skelbimą dėl ginklo pardavimo, po to kažkur išvyko, o į namus grįžo su revolveriu „Alfa“. D. A. jam trumpai paminėjo, kad šį ginklą įsigijo iš nepažįstamo vyriškio Santariškėse. Po kiek laiko D. A. išvyko į parduotuvę, ir į namus grįžo su dviem metaliniais peiliais. Kai jis paklausė Dainiaus, kam jam reikalingi peiliai, jis atsakė, kad pagąsdinti L. C., nes tokiu būdu tikėjosi gauti likusius pas L. C. pinigus už parduotą butą. Jis davė D. A. raktus nuo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žinojo, kad 2013-05-23 D. A. eis į tą butą. Būtent tos dienos vidurdienį jam skambino L. C. ir pasakė, kad eina į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėti daiktus ir paruošti išvežimui iš buto. Kas po to įvyko minėtame bute, jis nežinojo. Tik po 15.00 val. D. A. atėjo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visas kruvinas ir susijaudinęs. Jis papasakojo, kad šovė į L. C. iš revolverio, o po to dar keletą kartų dūrė jam peiliu. Kur yra ginklas ir peiliai, jam D. A. nieko nepasakojo. Kai jis, t.y. E. B., vakare susiskambino su patėviu L. C., pastarasis jam pranešė, kad randasi ligoninėje, kad buvo užpultas ir sužalotas nepažįstamo vaikino (7 t., 12-14 l.).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad jokių nusikaltimų nedarė. Taip pat jis pareiškė, kad atsisako savo anksčiau duotų parodymų, motyvuodamas tuo, jog tie parodymai iš jo buvo išgauti naudojant psichologinį ir fizinį smurtą (7 t., 37 l.).
Papildomų apklausų metu E. B. nurodė, kad parodymus duos išsamiai susipažinęs su įtarimu (7 t., 43 l., 50 l.,57 l.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų neigia, jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent:
Nukentėjusysis L. C. teismui parodė, kad pažįsta E. B., jis (nukentėjusysis) kartu gyveno su E. B. motina. Šiuo metu jų nesieja jokie santykiai, santykiai nutrūko. Tuo metu pardavinėjo savo butą, buvo nusprendęs nusipirkti mažesnį. E. B. davė skelbimą ir rado pirkėją. E. B. davė pora tūkstančių už tai, kad tame reikale jam padėjo. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė jam vienam. Jis atidarė sąskaitą SEB banke iki buto pardavimo. Atidarė sąskaitą E. B. savo vardu jo motinos prašymu. E. B. sudarinėjo kažkokias svetaines, o sąskaitos pats negalėjo atsidaryti, kadangi turėjo problemų su policija. Norėjo jam padėti. Sąskaitos kortelę, prisijungimo kodą atidavė E. B.. Kitą sąskaitą atidarė dėl buto pardavimo. Neatsimena, kada buvo pervesti pinigai už parduotą butą. Tai galėjo būti 2012 m. balandžio 12 d. Jam buvo pervesta 160 000 Lt. Pastebėjo, kad ne visi pinigai sąskaitoje, kai nuėminėjo 3000 Lt. Nuėjo į SEB banką, kuris yra Ukmergės gatvėje prie „Senukų“, pažiūrėjo, kad likutis 83000 Lt. Tada paskambino E. B., o jis pasakė, kad taip būna, pasižiūrės pas save. Pasakė, kad viskas gerai. Ne jis pats nusprendė pirkti butą per aukcioną. E. B. padėjo ieškoti buto. Jis pasakė, kad reikia pervesti 10000 Lt aukcionui. Pervedimas buvo daromas E. B. kompiuteriu. Jis (L. C.) pats suvedė slaptažodžius, o E. B. išėjo į balkoną ir rūkė. Toliau E. B. kažką darė. Iš pradžių iš jo (L. C.) sąskaitos buvo pervesta 4000 Lt, o paskui 6000 Lt. Viso E. B. pervedė 10000 Lt. Tuo metu nieko blogo neįtarė, pasitikėjo. Prieš įvykusį pasikėsinimą į jį, jis nuėmė 3000 Lt ir atėjo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užėjo į virtuvę, virtuvėje pastovėjo apie 3 minutes, norėjo eiti į tolimesnį kambarį. Iš ten kažkas iššoko, išgirdo 2 šūvius. Nežinojo, iš ko šaudė, pagalvojo, kad viskas. Tas žmogus anksčiau jam nebuvo pažįstamas. Jis (L. C.) buvo koridoriuje, o tas žmogus išėjo iš kambario, esančio dešinėje pusėje. Jis nieko nesakė, iššovė du kartus. Jis (L. C.) paklausė, už ką ir tada užpuolikas puolė su peiliu keletą kartų. Nieko nesakydamas iššoko. Su peiliu gavo smūgius į veidą, per rankas. Tiksliai nežino, kiek smūgių peiliu jam (L. C.) buvo suduota. Jis (L. C.) atsitraukė gindamasis, spėjo atidaryti duris ir išbėgo į lauką. Buvo daug kraujo, pamanė, kad perpjovė arteriją. Jam (L. C.) prieš užpuolimą E. B. skambino ir klausė ar ateis, pasakė, kad irgi atvažiuos į butą. Policiją iškvietė kaimynai gyvenantys aukštu žemiau. Jis (L. C.) iš karto paskambino ir užblokavo sąskaitas. Pasikėsinimo metu turėjo su savimi rankinę, kurioje buvo pinigai ir dokumentai. Joje buvo 3000 Lt, kuriuos buvo nuėmęs. Būtent tą dieną pamatė, kad sąskaitoje trūksta pinigų ir tada paskambino E. B., susitarė susitikti. Rankinė po užpuolimo liko bute, gal iškrito, nes nešė ją rankoje. Kai į jį pradėjo šaudyti, rankinę paleido. Jis nesinaudoja greitųjų kreditų paslaugomis, paimtą jo vardu 700 Lt kreditą grąžino. Po užpuolimo gydėsi ligoninėje savaitę laiko, palaiko savo civilinį ieškinį.
Atsakydamas teisme į klausimus, nukentėjusysis L. C. parodė, kad kai į jį šovė, smogė peiliu, jis nebuvo nugriuvęs ant žemės. Negali pasakyti, ar užpuolikas, kai jį atstūmė suklupo ar pargriuvo, nes nematė. Jis (L. C.) galvojo, kaip greičiau išeiti iš buto. Kaip D. A. išėjo iš jo buto, nematė. Pagalvojo, kad gal iššoko pro balkoną.
L. B. ir E. B. žinojo, kad jis (L. C.) ruošiasi parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiau niekas nežinojo. Buto raktus iki pardavimo turėjo jis ir E. B.. E. B. davė du raktus, tai yra viršutinį ir apatinį. Kai prieš užpuolimą atėjo į butą, buto durys buvo užrakintos. Užpuolikas iššoko netikėtai ir iš karto šovė. Grumtynių nebuvo. Jis (L. C.) tik gynėsi. Matė, kad rankose jis laiko peilį. Prieš šūvius rankose turėjo vyrišką rankinę, kuri po šūvių iškrito iš rankų. Kai jis (L. C.) laiptinėje atsigavo, norėjo bėgti į butą, bet buto durys jau buvo užrakintos iš vidaus.
Pašto dėžutė nuo buto (duomenys neskelbtini) g. buvo rakinama mažu rakteliu, tačiau ją įmanoma ir atlenkti, pastumti į save ir taip išimti korespondenciją. Tuo metu, kai jo (L. C.) prašė atidaryti sąskaitą, jis neturėjo problemų dėl alkoholio. Mano, kad užpuolimo metu norėjo jį nužudyti ir paimti paskutinius pinigus. Įsitikinęs, kad tai norėjo padaryti E. B..
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. C. parodė, kad jo draugė L. B. paprašė, kad jis jos sūnui E. B. savo vardu atidarytų banke „SEB bankas“ sąskaitą, nes pastarasis norėjo dirbti – kurti internetines svetaines – ir kad galėtų vykdyti finansines operacijas, jam reikėjo bankinės sąskaitos. Paklausęs, kodėl E. B. negali pats savo vardu atidaryti sąskaitos, L. B. jam pasakė, jog jos sūnus turi problemų su teisėsauga ir dėl to negali nieko daryti savo vardu. Jis sutiko pagelbėti, nes jau keletą metų gyveno su L. B., be to pažinojo jos sūnų, kaip nekonfliktišką ir ramų vaikiną. Jis L. B. prašymu savo vardu atidarė E. B. sąskaitą banke „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Edvardui pasakė, kad kortelę ir prisijungimo kodus laikys pas save. E. B. paprieštaravo ir pasakė, kad taip jam netinka ir jis nori pats sąskaita disponuoti ir pilnai naudotis. Tuomet jis visus dokumentus atidavė E. B.. Maždaug po trijų mėnesių, jis savo asmeniniam naudojimui atidarė sąskaitą „SEB banke“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), į kurią 2012-04-12 buvo pervesti pinigai už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną buto pirkėjai pervedė 160000 litų. Iki parduodant butą minėtu adresu 2012 metų žiemą jame gyveno E. B.. Užleisti butą E. B. paprašė L. B., aiškindama, kad Edvardui reikia truputį pakeisti adresą. Kadangi butas buvo tuščias, jis, t.y. L. C., sutiko, kad E. B. ten laikinai pagyventų. Jis pardavė trijų kambarių butą, nes ketino įsigyti mažesnį butą, kad galėtų jį išlaikyti. Apie tai, kad pardavė savo butą ir pagal skelbimus ieško kito buto pirkimui, žinojo tiek E. B., tiek ir E. B.. Praėjus keletui dienų nuo buto pardavimo, Edvardas pasakė jam, kad Interneto skelbimuose rado labai gerą butą – vieno kambario, už tinkamą kainą, už 99000 litų. Po to, jis su Edvardu važiavo susitikti su nekilnojamojo turto agente, kurios nei duomenų, nei telefono nežinojo, nes pagrinde su ja bendravo Edvardas, ir jiedu apžiūrinėjo butą Karaliaučiaus g., Vilniuje. Agentė atidarė buto duris, viską jiems aprodė. Po to ta moteris paaiškino, kad jeigu butas patiko, reikia pervesti 10000 litų, kad įvyktų aukcionas, o kas nelaimi aukciono, pinigai aukciono dalyviams grąžinami. Jis atsakė, jog dar kurį laiką pagalvos. Praėjus maždaug 10 dienų nuo tos dienos, kai jam buvo pervesti 160000 litų už butą, E. B. jam pareiškė, kad susiskambino su ta nekilnojamojo turto agente ir kad greitai įvyks aukcionas, tad skubiai reikia pinigus pervedinėti. Jis tuomet nustebo, kad E. B. savo iniciatyva už jį viską tvarko, ir kažkaip greitai, tačiau neprieštaravo, nes buvo įsitikinęs, kad E. B. jam nuoširdžiai nori padėti, o dėl 10000 litų nepergyveno, nes patikėjo tos agentės žodžiais, kad aukcionui neįvykus ar nelaimėjus, pinigai grįš į sąskaitą. 2012 metų balandžio mėn., galimai antroje mėnesio pusėje, E. B. atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame dar buvo visi daiktai. Jis (L. C.) vis dar turėjo raktus nuo buto (nes su buto pirkėju buvo susitaręs, kad butą atlaisvins kelių mėnesių bėgyje, kai išveš daiktus). E. B. buvo su savo nešiojamuoju kompiuteriu ir pasakė, kad internetu dabar aukcionui perves pinigus. Jis, t.y. L. C., internetu ir kompiuteriu naudotis nemoka, tad neprieštaravo, kad tokiu klausimu jam pagelbėtų Edvardas. E. B. atidarė kažkokį internetinį puslapį, surado kažkokį blanką, aiškindamas, kad pildo duomenis dėl aukciono, įrašė duomenis, po to pasakė, kad dabar Internete reikia prisijungti prie savo sąskaitos per turimus kodus. E. B. pasakė, kad nežiūrės kokius kodus jis (L. C.) įvedinės ir nuėjo į šalį. Tuo metu jis (L. C.) surinko sąskaitos numerį ir reikiamus kodus. Po to, kai įvyko prisijungimas prie sąskaitos, E. B. pervedė 4000 litų, po to dar – 6000 litų už aukcioną. Jis matė, kad kažkokioje eilutėje E. B. įvedė minėtas sumas skaičiais. E. B. jam pasakė, kad viskas tvarkoje ir paduota paraiška dalyvauti aukcione dėl apžiūrėto buto. Jis nieko blogo neįtarė, nes pasitikėjo Edvardu ir jo gerais ketinimais, kaip posūniu. 2012-05-23 apie 09.00 val. jis, t.y. L. C., nusprendė važiuoti į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėdamas paruošti daiktus išvežimui iš buto. Apie 10.00-11.00 val. jis buvo prie prekybos centre esančio AB SEB banko, kur iš savo sąskaitos, kurioje buvo už butą pirkėjo pervesti pinigai, nusiėmė 3000 litų, po to pažiūrėjo sąskaitos likutį ir pamatė, kad sąskaitoje yra apie 83000 litų. Jo duomenimis turėjo būti daugiau nei 150000 litų. Nesuprato, kodėl sąskaitoje yra toks pinigų trūkumas, ir nusprendė nueiti į banką išsiaiškinti, kai bute daiktus sudės į dėžes. Eidamas Fabijoniškių mikrorajono gatvėmis nuo banko pastato, jis paskambino E. B. ir pasakė, kad ką tik patikrino savo sąskaitą ir joje trūksta daug pinigų, į ką E. B. jam atsakė, jog būna, kad bankomatai suklysta ir kvite būna neteisingi duomenis, ir kad nesijaudintų, po to pridūrė, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko jam dokumentus dėl vykstančio aukciono dėl žiūrėto buto. Tada jis atsakė E. B., kad paims tuos dokumentus, nes eina link buto ir neužilgo bus bute. Iš jo (L. C.) E. B. sužinojo, kad po 12.00 val. jis (L. C.) bus bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną apie 12.30 val. jis užėjo į namo laiptinę, pakilo į antrą aukštą, atidarė įėjimo durų dvi spynas, užėjo į buto vidų ir užrakino duris apatine spyna, raktus palikdamas spynoje. Nieko neįprasto ar įtartino jis nepastebėjo. Trumpam užėjo į virtuvę, kur dar kartą perskaičiavo bankomate nuimtus pinigus, tvarkingai sudėjo savo piniginėje, kurioje dar buvo jo asmens dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Anglijoje gautas draudimo dokumentas, ir SEB banko plastikinė kortelė. Piniginę padėjo į su savimi turėtą juodą rankinę, ir paėmęs tą rankinę nuėjo iš virtuvės link kambario buto koridoriaus gale persirengti. Jam būnant netoli kambario, apie metro atstumu, staiga pro pradarytas duris iššoko nepažįstamas vaikinas, kuris nusitaikęs į jį iš karto du kartus šovė. Jis (L. C.) pajuto skausmą krūtinės srityje, iš skausmo ir išgąsčio iš rankų iškrito rankinė, o jis atšokęs nuo to vaikino sušuko: „Už ką?“. Tačiau vaikinas jam nieko nesakydamas, prišoko prie jo ir užsimojęs sudavė jam smūgį peiliu. Jis (L. C.) bandė gintis, ir vis atsitraukinėjo buto durų link. Kur tuo metu buvo ginklas, jis nematė. Jis taip pat nepastebėjo, kokiu momentu pas vaikiną - užpuoliką rankoje atsirado peilis. Vaikinas jam peiliu sudavė keturis kartus į kaklo sritį. Tuo metu jiedu buvo buto prieškambaryje. Dėl tokio staigaus užpuolimo ir jam daromų kūno sužalojimų jis pagalvojo, jog šis asmuo jį nužudys. Gindamasis sugriebė už peilio ašmenų, tokiu būdu sustabdė penktą smūgį, ir nuo savęs tą vaikiną pastūmė. Jokių sužalojimų jis tam ginkluotam vaikinui nepadarė. Po to žaibiškai pasuko raktus spynoje, ir atidaręs buto duris išbėgo į laiptinę šaukti pagalbos. Tada užpuolikas užsirakino bute iš vidaus. Vaikinas buvo nepažįstamas, be kaukės, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, didelių akių. Kaimynai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Gydytojų jis buvo nugabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 2012-05-29, apie 10.00 val. jis Savanorių pr., Vilniuje, „SEB banke“ paprašė išklotinės dėl banko sąskaitoje atliktų finansinių operacijų. Jam banke pateikė tuos dokumentus, po to banko darbuotoja, rodydama jam pinigų judėjimo išklotinę paaiškino, kad apie 50000 litų 2012-05-12 buvo pervesta D. A.. Jis jokio asmens, kurio anketiniai duomenys yra D. A., nepažįsta ir jokių pinigų jam į sąskaitą nepervedinėjo. Taip pat paaiškėjo, kad jo vardu buvo paimti SMS kreditai keliose įmonėse, nes jam buvo atsiųsti raginimai kuo skubiau grąžinti gautus greitus kreditus. Jis niekada neėmė jokių SMS kreditų (1 t., 56-59 l., 62 l., 75 l., 79-82 l., 8-89 l.).
Šiuos parodymus nukentėjusysis teisme patvirtino.
Atsakydamas į klausimus teisme L. C. parodė, kad niekada neketino imti kreditų ir apie tai su L. B. nekalbėjo. Jam kreditų nereikėjo. Buvo parduotas butas ir jis turėjo pinigų. Nesantuokinio sūnaus jis neturi. Draugams įsiskolinęs nebuvo. Iš sesers buvo pasiskolinęs 3000 Lt. Jokių kitų įsiskolinimų neturėjo. Kompiuteriu naudotis nemoka. Yra įsitikinęs, kad užpuolimo metu jį norėjo užmušti ir nuimti nuo sąskaitos visus likusius pinigus.
Į butą jis atėjo su rankine ir tada jį puolė, rankinė nukrito ir viskas. Piniginė buvo rankinėje, kuri buvo užsegta. Piniginė negalėjo iškristi savaime rankinei nukritus. Grumtynių metu iškrito pati rankinė, o ne piniginė. Tiksliai prisimena, kad piniginė buvo rankinėje. Perskaičiavo pinigus virtuvėje. Buvo 3000 Lt. Buvo skolingas tokią sumą seseriai, todėl norėjo atiduoti. Kaltinamasis landžiojo po jo rankinę, išėmė piniginę.
Grįžus jam (L. C.) į namus, jis pirmiausia nuėjo į virtuvę. Ant stalo išsiėmė piniginę, perskaičiavo pinigus, juos įdėjo į piniginę ir vėl piniginę įdėjo į rankinę, kurią turėjo su savimi. Kada į jį šovė, rankinė nukrito ant žemės koridoriuje. Po to jį pradėjo badyti su peiliu ir tos rankinės daugiau nebeturėjo. Rankinę ir piniginę jam atidavė policija. Pinigų piniginėje netrūko. Buvo visi pinigai, bet kraujuoti. Jis (L. C.) negalėjo pinigų iškruvinti.
Parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis L. C. patvirtino savo parodymus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė vietą koridoriuje, kur jam būnant į jį du kartus šovė nepažįstamas vaikinas, po to parodė vietą buto koridoriuje, kur jį užpuolęs vaikinas smūgiavo jam į veido sritį peiliu (1 t., 63-74 l.).
Asmens parodymo atpažinti metu L. C. atpažino D. A., paaiškindamas, kad būtent šis asmuo 2012-05-23 jį užpuolė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du kartus šovė į krūtinės sritį bei žalojo peiliu (7 t., 20-23 l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“) išklotinė, pagal kurią nustatyta, kad 2012-05-09 1000 litų iš L. C. sąskaitos buvo pervesti į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-10 – 1000 litų į tą pačią D. A. sąskaitą, po to 2012-05-11 per penkis kartus į D. A. sąskaitą buvo pervesta 50500 litų (1 t., 124-133 l.).
Liudytoja I. C. teismui parodė, kad pažįsta E. B., jos tėtis gyveno su jo mama. Ji (I. C.) gyvena Anglijoje, tačiau bendrauja su tėvu. Po mamos mirties visą laiką palaikė ryšį su tėvu. Mama mirė prieš 4 metus. Jai nebuvo žinoma tėčio finansinė padėtis bei aplinkybė, kad jis ruošiasi parduoti butą. Jai išvykus į Angliją, tėtis gyveno pas save, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas priklausė mamai ir tėčiui. Mamai mirus, mamos dalis atiteko jai (I. C.), savo dalį ji padovanojo tėčiui. Tėtis kažkada užsiminė, kad nori parduoti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet konkrečiai apie tai jie nekalbėjo. Kad tėtis sužalotas, jai paskambinusi pranešė draugė A. Ž.. Ji (I. C.) iš karto atskrido į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą, nuvažiavo į ligoninę, bet tėčio ten nerado. Su tėčiu susitiko bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamatė, kad jis sužalotas. Tėtis nepaaiškino, kas atsitiko ir iš kur tie sužalojimai. Tėtis buvo šoke. Tėtis labai uždaras ir viską laiko savyje. Kai jis labai pergyvena, tai sunku ką nors iš jo sužinoti. Jis nepasakojo nei kas kaltas, nei kokios aplinkybės. Su L. B. buvo pažįstamos. Mano, kad tėtis per daug ja pasitikėjo. Ji (I. C.) numanė, kad taip gali baigtis. Ne kartą bandė su tėvu kalbėtis. L. B. jai atsiuntė žinutę, kad tėtis ruošiasi parduoti butą. Tada ji (I. C.) paskambino tėčiui, o jis tai patvirtino. Konkrečių buto pardavimo aplinkybių ji nežinojo. Rakto, kai išvažiavo į Angliją, nuo to buto neturėjo. Po užpuolimo tėtis pasikeitė. Jis visko bijo, nervingas. Tėvas turėjo problemų su alkoholiu.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penkis metus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Prieš tai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvais. 2009 metais vasaros pabaigoje mirė jos mama. Kai kilo klausimas dėl turto paveldėjimo, ji pasitarė su tėvu, ir jiedu nusprendė, kad bus paprasčiau, jeigu ji atsisakys savo buto dalies tėvo naudai ir jis bus vieninteliu savininku. Ji neprieštaravo, nors atsimena, kad notarė bandė ją atkalbėti, kad taip nedarytų, aiškindama, kad po to būna konfliktų tarp giminaičių dėl turto pasidalinimo. Bet ji nieko blogo net nepagalvojo, manydama, kad tikras tėvas jos tikrai nenuskriaus. Iš karto po mamos mirties, jos tėvas pradėjo susitikinėti su L. B.. Ji jai iš pradžių pasirodė draugiška moteris, tačiau labai greitai pradėjo jos tėvui sakyti, kad būtina parduoti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad per brangu tokį butą išlaikyti, ir jog jie planuos kurti bendrą gyvenimą. Ji kažkaip paklausė L. B., kodėl pastaroji savo buto neparduoda, į ką L. B. jai atsakė, kad tai ne jos reikalas. Praėjus metams po mamos mirties, ji tėvą pasikvietė į Angliją dirbti. Jis ten buvo apie pusę metų, nes pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ji pradėjo pastebėti, kad tėvas jos vengia, nenoriai su ja kalbasi, jų santykiai atšalo ir tėvas po kurio laiko su ja kontaktuoti nenorėjo. Po to, kai jis išvyko į Lietuvą, jis iš viso su ja bendravo labai retai, ir tai – ji pastoviai būdavo bendravimo iniciatorė. Maždaug 2012 metų pavasarį ji iš pažįstamų sužinojo, kad jos tėvas pardavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo šokiruota, nes jis jai pastoviai žadėjo, kad buto nepardavinės, kad ji yra jo vienintelė dukra ir po jo butas atiteks jai. Ji nedelsiant atskrido į Lietuvą. Tada jos tėvas nuo alkoholizmo gydėsi Naujojoje Vilnioje klinikoje. Ji atvažiavo pas jį į tą kliniką, norėdama pasikalbėti ir viską išsiaiškinti. Kai užėjo pas tėvą į palatą, jo pirmas klausimas buvo „Ko tu čia atėjai?“ Ji jo paklausė, kodėl jis pardavė butą nepasitaręs su ja ir paprašė parodyti dokumentus. Jis jai atsakė, kad tai ne jos reikalas, ir tuo jų pokalbis baigėsi. Tada ji pareiškė, kad nori iš buto pasiimti savo daiktus ir kai kuriuos mamos daiktus, paprašė, kad duotų raktus nuo buto, nes ji jų neturėjo. Savo raktus nuo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo palikusi tėvams prieš išvykdama į Jungtinę Karalystę. Jos tėvas paskambino L. B., o baigęs pokalbį pasakė, kad gali važiuoti į butą, ir ten jos lauks L. B. sūnus E. B.. Ji su drauge A. Ž. nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes ketino pasiimti savo daiktus. Jas į butą įleido E. B.. Ji jo pasiteiravo, ką jis čia daro, į ką jis atsakė, kad gyvena, nes santykiai su mama įtempti, o šitas butas laisvas. Ji nustebo, nes kiek jai buvo žinoma, tėvas pastoviai su L. B. negyveno. Dalį daiktų, kurių nesugebėjo per pirmą kartą paimti, ji planavo paimti sekančią dieną. Sekančią dieną E. B. jos į butą neįleido, nors ji girdėjo garsus, kad bute vaikšto žmogus. Praėjus keletui dienų, ji iš Lietuvos išvyko. Tėvas su ja susisiekęs nebuvo, jokių ryšių su ja neieškojo. 2012-05-23 iš draugės A. Ž. telefonu ji sužinojo, kad jos tėvas sunkiai sužalotas ir paguldytas į ligoninę, daugiau aplinkybių draugė nepaaiškino. Tuomet ji paskambino savo seneliui ir pradėjo klausinėti. Senelis pasidomėjo, iš kur ji viską sužinojo. Atsakė seneliui, kad iš draugės. Po to ji paskambino tėvui į mobiliojo ryšio telefoną bei pradėjo jo klausinėti, kas įvyko ir kaip jis jaučiasi. Jis jai atsakinėjo nenoromis. Ji pasakė, kad perka bilietą ir atskrenda į Lietuvą. Artimiausias reisas buvo tik 2012-05-27. Bandė su tėvu pasikalbėti, bet jis nieko nenorėjo pasakoti (3 t., 120-121 l.).
Liudytoja A. Ž. parodė, kad pažįsta L. C. bei jo dukrą I. C.. Santykiai geri. Su Inga 14 metų pažįstamos, kaip sesės. Inga savo dalį buto užrašė savo tėvui. Butas buvo parduotas. Ji apie tai sužinojo iš kaimynių. Ingos tėvas pardavė butą be Ingos žinios. Ji apie tai Ingai pranešė, Inga nieko nežinojo. Sužinojusi apie buto pardavimą, ji pakraupo. Ji grįžo už poros dienų, atskrido, nes norėjo viską išsiaiškinti. Su Inga abi buvo nuvykusios į tą butą. Bute buvo labai daug Ingos daiktų. Buto duris atidarė Liubos sūnus. Skambino Liubai, bet ji su jomis nesišnekėjo. Jos dar ieškojo buto dokumentų, bet nieko nerado. Po to sužinojo, kad viskas yra pas Liubą. Nežino, kodėl ji paėmė buto dokumentus. Jai (A. Ž.) apie įvykį, jog Ingos tėvas sužalotas, pranešė kaimynė Ania, kuri gyvena antrame aukšte. Tėvas buvo sužalotas savo bute. Ji (A. Ž.) apie tai iš karto pranešė Ingai. Ji atskrido į Lietuvą už poros dienų.
Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta L. C.. Ieškojo buto pirkimui, o L. C. pardavinėjo butą. Pirko butą iš L. C. 2012 m. pavasarį. Butą rado pagal skelbimus. Dėl buto pirkimo tarėsi su L. C., kuris prisistatė buto šeimininku. Buvo atvykęs apžiūrėti butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. L. C. aprodė tą butą. Tame bute be L. C. buvo moteris, kurios vardo nežino ir jaunas vaikinas. Butas yra 3 kambarių. Bute buvo kompiuteris, pavadinimo tiksliai neprisimena, atrodo „Asus“. Kompiuteris buvo paskutiniame kambaryje iš kairės pusės. Butą pirko už 160000 Lt. Pamanė, kad kartu su L. C. bute buvo jo žmona ir sūnus. Sūnus su juo nebendravo. Tas sūnus skambino vieną kartą dėl buto. Atsiskaitymas už butą vyko per banką. Tai buvo „SEB“ bankas, priešingoje Seimui pusėje. Iš pradžių buvo nuėję pas notarą, kuris sutvarkė dokumentus ir pasakė, kad galima nuvažiuoti sumokėti. Tada nuvažiavo į banką. Buvo pervesta visa suma už butą. Raktus nuo buto L. C. jam atidavė vasaros viduryje. Dar su L. C. matėsi, kai jis atidavė vienintelį raktelį nuo pašto dėžutės. Rasdavo pašto dėžutėje korespondenciją, kuri būdavo adresuota L. C. ir I. C.. L. C. buvo atsiųsta sąskaita iš „Tele 2“ ir iš „Swedbank“ dėl pensijos. Pašto dėžutę galima atrakinti ir be rakto.
Liudytojas R. V. parodė, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). D. A. su panele buvo tą butą išsinuomoję. Nuomos kaina buvo 800 Lt ar 900 Lt. Jie sumokėjo už kelių mėnesių. Jam (liudytojui) paskambino iš policijos, paskui kratą padarė. Policijoje pateikė atpažinti iš nuotraukų. Jis atpažino Dainių. Į butą pateko tik su policija, kai atvažiavo daryti kratą. Kratos metu dalyvavo. Policija išsinešė kažkokį seifą, iki nuomos seifo bute nebuvo. Tai ne jo seifas. Išsinešė televizorių, kuris irgi ne jo. Rado kažkokių mažų šovinukų. Kai bute gyveno D. A. ir E. B., jis ten nesilankė.
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. V. atpažino D. A., nurodydamas, kad būtent šis asmuo tarėsi su juo dėl buto nuomos ir būtent Dainiui jis davė raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (4 t., 145-150 l.).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. V. atpažino E. B., nurodydamas, kad būtent šis asmuo buvo kartu su Dainiumi, kai jis pastarajam išnuomojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (4 t., 151-155 l.).
Liudytoja J. O. parodė, kad pažįsta E. B., kito kaltinamojo nėra mačiusi. E. B. yra jos vaikino, V. Š., draugas. Su E. B. susipažino Ukmergėje, kartu mokėsi Ukmergės technologijų mokykloje. Yra bendravusi su E. B. ir Vilniuje. Su juo susitikdavo „Vingyje Forum cinema“. Pas E. B. buvo bute Vilniuje, prie prekybos centro „Mandarino“, gatvės neatsimena. Buvo toks atvejis, kai E. B. prašė jos pervesti į jos sąskaitą pinigų. E. B. paklausė, ar ji turi „Swedbanko“ sąskaitos numerį. Jis paprašė jos banko sąskaitos numerio. Norėjo pasinaudoti, kad pervestų į jos sąskaitą ir tada nusiimtų tuos pinigus. Lygtai minėjo, kad pinigai iš tėčio. Nuėjo į banką, nuėmė pinigus ir jam atidavė.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojos J. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuo 2011 metų rudens pažįsta E. B.. Jis mokėsi toje pačioje mokslo įstaigoje, kaip ir ji – Ukmergės technologijos ir verslo mokykloje. Jiedu nesimokė vienoje grupėje, ir iš pradžių jį pažinojo tik iš matymo, kaip vieną iš studentų. Po kurio laiko jai su draugu V. Š. būnant boulingo klube Ukmergėje jie susipažino su E. B., kuris irgi su draugais žaidė boulingą. Po to kažkaip pradėjo bendrauti su E. B. vis dažniau. Ji su E. B. bendravo mažai, net gi nežinojo jo telefono numerio, labiau su juo draugavo V. Š.. 2012 metų ar tai vasario, ar kovo mėnesį, į ją kreipėsi E. B. su prašymu, kad ji pasakytų jam savo banko SWEDBANK bankinės sąskaitos numerį. Ji paklausė, kokiam tikslui jam to reikia. E. B. jai paaiškino, kad jam tėvas turi pervesti pinigų per Swedbanką, ir kad jis nori dabar tuos pinigus nuimti, bet neturi sąskaitos šiame banke. E. B. prašė jam pagelbėti. Ji iš draugiškumo sutiko. Ji, E. B. ir V. Š. nuvyko į Ukmergėje esantį Swedbanko filialą, kur prisijungęs elektroninės bankininkystės pagalba prie kažkokios sąskaitos E. B. į jos sąskaitą pervedė pinigus. Ji matė, kad kodus prisijungti prie sąskaitos per el. bankininkystę E. B. žiūri iš turėto mobilaus ryšio telefono. Tada E. B. jai sakė, kad iš savo sąskaitos jis perveda pinigus į jos sąskaitą. Ji po to iš karto pinigus – suma buvo apie 1000 litų, kuriuos pervedė E. B., bankomate nusiėmė, ir atidavė E. B.. Jokių įtarimų jai tai nesukėlė, nes visi paaiškinimai iš E. B. buvo logiški, jis elgėsi ramiai, natūraliai. Praėjus keletui dienų, jis į ją vėl kreipėsi su tokiu pačiu prašymu dėl pinigų išgryninimo per jos sąskaitą. Tą kartą ji nusiėmė mažiau negu 1000 litų. Pinigus vėl atidavė E. B.. 2012 metų pavasarį, galimai balandžio mėnesį, vakare, su E. B. ir V. Š. laiką praleidę prekybos centre „Mandarinas“, Vilniuje, užvažiavo į kažkokį netoliese esantį butą, penkių aukštų name, ir pakilę į trečią aukštą, užėjo į butą. Tą butą atrakino E. B. turėtais raktais. E. B. jiems pasakė, kad tai jo patėvio butas. Bute nieko nebuvo. Truputį pabuvo tame bute, o po to išvyko į Ukmergę. 2012 metų birželio mėnesio pirmoje savaitėje E. B. jai, V. Š. ir Ž. D. pasiūlė važiuoti prie Baltijos jūros. Visi sutiko. Kadangi buvo naktis, ji visą kelią miegojo. Rietave naktį policijos pareigūnai patikrino automobilį, kurį vairavo Ž. D. (automobilis buvo Ž. D.). Ji prabudusi, nesuprato, kas vyksta. Patikrino jų visų asmenybes, o po to E. B. policijos pareigūnai išvedė (3 t., 168-169 l.).
Liudytojas V. Š. parodė, kad pažįsta E. B., susipažino Ukmergėje, kavinėje. Buvo draugai. Jam žinoma, kad B. paprašė jo draugės J. O. nurodyti sąskaitos numerį „Swedbanke“ ir buvo pervesti pinigai į draugės sąskaitą. Kartu vyko į „Swedbanką“ Ukmergėje. Nelabai prisimena priežastį, kurią nurodė B.. Nuvažiavo į banką trise. B. pervedė pinigus elektroninės bankininkystės būdu. Sumos neatsimena. Justina pinigus atidavė B. banke ar prie banko. Buvo gal du kartai, kai paprašė pervesti pinigus. Antrą kartą pinigai buvo pervesti tokiu pat būdu.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad nuo 2011 metų pažįsta E. B.. Su juo susipažino Ukmergėje, po to kažkaip vis dažniau pradėjo bendrauti. E. B. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Kai bendraudavo su E. B., dažnai su jais buvo J. O.. Gal po Naujųjų metų, galimai 2012 metų vasarį, ar vėliau, E. B. jo paklausė, ar turi sąskaitą Swedbanke. Pasakė, kad neturi. J. O. turėjo. E. B. paprašė nurodyti jam sąskaitos numerį, ir paaiškino, kad jam turi pervesti pinigus, o jis nori nuimti tuos pinigus, bet neturi sąskaitos banke. E. B. minėjo, kad pinigus jam turi pervesti patėvis. Jau jiems būnant Swedbanke Ukmergėje, E. B. prie kompiuterio, kuris yra banke, kažką internete pildė, o po to nurodė Justinai pinigus nuimti, apie 1000 litų. Justina iš karto E. B. pinigus atidavė. Po poros dienų E. B. vėl Justinai pinigus pervedė, apie 400 litų. Kieno tai buvo pinigai, E. B. neaiškino. E. B. niekada nepasakodavo, iš kur turi pinigų, jis, t.y. V. Š., tuo nesidomėjo. Daug kartų E. B. jį kvietė į Vilnių pramogauti į kavines, į kiną. Už viską mokėdavo E. B., sakydavo, kad draugus mėgsta vaišinti. 2012 metų pavasarį E. B. jam gyrėsi, kad turi ginklą. Kadangi jis nenorėjo dėl to turėti problemų, nesivėlė į pokalbį ir apie ginklą E. B. neklausinėjo. Ginklo pas E. B. nematė, tik iš jo žodžių žinojo, kad E. B. turi ginklą. Taip pat E. B. jam yra minėjęs, kad jis paieškomas policijos pareigūnų, bet už ką, jis nesakė. 2012 metų galimai balandžio mėnesio antroje pusėje, kai jis su J. O. ir E. B. buvo prekybos centre „Mandarinas“, Vilniuje, E. B. pasiūlė užvažiuoti į jo patėvio butą. Tai buvo Fabijoniškių mikrorajone. Pamena, kad butas buvo ar tai antrame, ar tai trečiame aukšte. Bute nieko nebuvo, duris atidarė raktais pats E. B.. Jie tame bute trumpai pabuvo, o po to trise išvažiavo į Ukmergę. Tada E. B. pasiėmė su savim nešiojamąjį kompiuterį. 2012 metų birželio mėnesio pirmoje pusėje E. B. jam, J. O. ir Ž. D. pasiūlė važiuoti prie Baltijos jūros. Visi sutiko. Kadangi buvo naktis, jis visą kelią miegojo. Rietave naktį policijos pareigūnai patikrino automobilį, kurį vairavo Ž. D. (automobilis buvo Ž. D.). Patikrino visų asmenybes, E. B. policijos pareigūnai išvedė (3 t., 193-164 l.).
Atsakydamas teisme į klausimus liudytojas V. Š. parodė, kad gal B. turėjo dujinį ginklą. Jis to ginklo nematė. B. sakė, kad turi dujinį ginklą. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, truputį netikslūs. Jis (V. Š.) pats turėjo pinigų ir galėjo už save susimokėti. Jis rodė savo ginklą B., o jis paminėjo, kad tai yra toks pat ginklas.
Liudytojas P. V. parodė, kad yra pažįstamas su D. A. ir E. B.. Su Edvardu pažįstamas labai seniai, Dainių pažįsta apie 6 metus. Susipažino vidurinėje mokykloje. Mokėsi kartu „Femina Bona Wellness Institute“, tai yra kirpėjų kursai. Kursai truko pusę metų, D. A. lankė tuos kursus, bet kiek žino, kursų nebaigė. B. pažįsta, nes abu yra iš Pilaitės. Kartu su E. B. ir D. A. leisdavo laiką, būdavo kavinėse. Dažniausiai sumokėdavo abu kaltinamieji. Tai buvo 2012 m., pavasario pradžia ar rudens pabaiga. Jam kilo klausimų, iš kur pas E. B. ar D. A. pinigai. Yra buvęs bute Salomėjos Nėries g. 109-228, Vilniuje. Tame bute gyveno Edvardas su Dainiumi. Yra tame bute matęs didelę sumą pinigų. Pinigus matė seife, virtuvėje, tiesiog svečiuodamasis. Neprisimena, kas jam parodė tą seifą ir jame buvusius pinigus. Matė pinigų sumas sąskaitose, kad yra daug pinigų. Matė, kad pas B. kortelėje daug pinigų. Pamatė tuomet, kai B. įdėjo kortelę į bankomatą. Suma buvo tikrai didelė, bet tikslios nepamena. Kortelė lyg ir buvo ne B. vardu. Pamena, kad pirmos raidės buvo Ch, o vardo neįsiminė.
Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta D. A., kuris po dešimtos klasės išėjo iš mokyklos baigti profesinę mokyklą. Visai atsitiktinai sutikęs D. A. kieme (nes jis irgi gyveno Tolminkiemio g., Vilniuje), jis jam pasiūlė eiti ir baigti kirpėjų kursus. Jiedu kartu lankė „Femina Bona Wellness Institute“ kirpėjų kursus. Jis tuos kursus, kuriuos lankė šešis mėnesius, baigė, o D. A. nebaigė, nes pradėjo draugauti su E. B.. Jis irgi E. B. pažinojo apie septynis metus, nes E. B. gyveno Pilaitėje, mokėsi Pilaitės vidurinėje mokykloje. Su E. B. jis pradėjo draugauti per internetinį tinklą „Facebook“, kai 2012-04-04 E. B. jam parašė žinutę „Kaip gyveni?“, ir po to kažkaip pradėjo susirašinėti, beveik kasdien bendravo. 2012 metų, gali būti pavasario viduryje, jis papasakojo D. A. apie E. B., kad turi tokį draugą Edvardą, kad jis draugiškas ir įdomus. Vieną dieną jis, Dainius ir Edvardas susitiko kavinėje Vilniaus centre. Per jį D. A. susipažino su E. B.. Po to pradėjo trise vis dažniau bendrauti. Iš E. B. elgesio jis suprato, kad jis turi pinigų – už jį ir Dainių sumokėdavo kavinėse, pastoviai važinėdavo taksi, pinigus pralošdavo lažybų punktuose. E. B. neaiškino, iš kur turi pinigų. D. A. 2012 metų balandžio viduryje pradėjo su E. B. pastoviai leisti laiką, dėl to užmetė kirpėjų kursus, praleidinėjo paskaitas ir daugiau tai jo nedomino. Buvo egzaminai – Dainius jų nelaikė. Po to jis, tai yra P. V., iš E. B. sužinojo, kad jiedu su D. A. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to, E. B. jį pakvietė į svečius į tą butą. Be jo tame bute dar buvo ir V. V., Dainiaus panelė. Pirma kartą jis tame bute buvo ar tai 2012 metų balandžio pabaigoje, ar tai gegužės pradžioje. Pamena, kad Edvardas gyrėsi, jog turi daug pinigų ir rodė jam banko kortelę, sakydamas, kad sąskaitoje yra 200000 litų, ir kad tai jo pinigai, bet sąskaita ne jo vardu. Jis, tai yra P. V., perskaitė, kieno vardu yra ta bankinė kortelė, neįsiminė vardo ir pavardės, tik pamena, kad vardas ir pavardė buvo rusiški, pavardė prasidėjo raidėmis „Ch“. Neklausinėjo, iš kur Edvardas turi tą kortelę. Būdamas bute matė ginklą – revolverį, didelį, juodos spalvos metalo. Jam šį ginklą parodė E. B.. Dar matė daug šovinių – mažų, užtaisytų juodais apvaliais šratukais. Šovinių buvo daug – pilna sauja. Šitie šoviniai tiko tam revolveriui. Jį nešiodavosi E. B., kai jie kažkur išeidavo į miestą. Kai paklausė E. B., kam jam prireikė ginklo, jis atsakė, koks skirtumas. Po to E. B. tą ginklą atidavė D. A., o Dainius irgi pastoviai tą ginklą su savimi nešiodavo, laikė juodajam mažame rankinuke su dirželiu per petį. 2012 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje atvažiavo pas Edvardą ir Dainių į svečius į jų nuomojamą butą, ten buvo ir V. V., pamatė, kad virtuvėje, spintelėje stovi pilkos spalvos stačiakampio formos metalinis seifas ir seife guli krūva pinigų – stambiomis kupiūromis, litai. Jis paklausė jų, iš kur turi tiek pinigų, į ką jam E. B. atsakė, kad nesvarbu, ir jam daug ko nereikia žinoti. Tuos pinigus valdė E. B.. Po poros dienų E. B. pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Jis paklausė, ką reikės daryti. Tuomet E. B. jam pasakė, kad reikės žmogų stebėti, bet kokiam tikslui ir kokį žmogų stebėti, jis neaiškino. Jis atsakė E. B., kad tokio darbo nenori, nes tai gali būti „nešvarūs dalykėliai“, į ką Edvardas pasakė, kad tuomet pagalvos, kokį darbą galės duoti. Po poros dienų, tai gali būti 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje, jis, tai yra P. V., atvažiavęs į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas Dainių pamatė tris vienodus metalinius kovinius peilius iš pilkos spalvos metalo – buvo tik iš metalo, su skylute rankenoje. D. A. jam papasakojo, kad šiuos peilius savigynai nusipirko Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje už 150 litų, ir tuos peilius Dainius pastoviai nešiodavo su savimi, pritvirtinęs dėkle prie džinsinių kelnių. Visur su Edvardu ir Dainiumi pramogavo važinėdami išnuomotu automobiliu Ford Focus, kurį jis, tai yra P. V., išsinuomojo dviem dienoms 2012 metų gegužės mėnesio pradžioje savo vardu, o už automobilio nuomą sumokėjo E. B.. E. B. sakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, tad prašė jo būti automobilio nuomininku. Po to tą automobilį savo vardu išsinuomojo D. A.. Tą automobilį vairuodavo ir D. A.. Važinėdavo po įvairius Lietuvos kampus – keletą kartų į Kernavę, į Nemenčinę, į Dūsetas, per visą Vilnių. Buvo nuvažiavę į Čiobiškį, kur pasak Edvardo, jis gyveno ir mokėsi du metus – ten tokio tipo kaip paauglių kolonija - internatas, kur gyvena ir mokosi nepaklusnūs, tėvų neklausantys vaikai. Už degalus automobiliui, už maistą, už pramogas visada mokėdavo Edvardas. Kai važiavo Molėtų plentu, truputį už Molėtų, Edvardas su Dainiumi išbandė ginklą – šaudė į autobusų stotelės ženklą, norėdami sužinoti, ar kulkos pramuša metalinę skardą. Jis su jais nešaudė ir jam toks draugų chuliganiškas elgesys nepatiko. Po to jis pradėjo vengti bendrauti tiek su Dainiumi, tiek su Edvardu, nes jų elgesys pasidarė keistas: jie pradėjo keisti automobilius, Edvardas minėjo, kad gali būti sekamas ir pan. Su Dainiumi P. V. susiskambindavo numeriais: 860740048 ir 864574173, su Edvardu – 867008972 (3 t., 131-135). Teisme liudytojas P. V. patvirtino tokius savo parodymus.
Liudytoja L. B. parodė, kad gyveno kartu su nukentėjusiuoju L. C.. Nežino, kaip įvyko užpuolimas. Atvažiavo, kai viskas buvo įvykę, Leonido bute nebuvo, nes jis jau buvo išvežtas į ligoninę. Jos į butą neįleido. Po to iš ten išvažiavo į ligoninę pas Leonidą. Jis papasakojo kaip viskas buvo. Ji su Leonidu gyveno apie 2 metus 6 mėnesius, gyveno epizodiškai. Jai teko gyventi, nakvoti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tas butas priklausė Leonidui. Ji nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, raktų neturėjo. Jos sūnus trumpai gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Leonidas tą butą norėjo parduoti ir vėliau pardavė. Buvo sunku išlaikyti butą. Jos sūnui buvo reikalinga sąskaita. Leonidas pasiūlė savo kortelę ir leido ta kortele naudotis. Jos sūnus tuo momentu negalėjo pats atsidaryti sąskaitos, nes buvo paieškoje. Leonidas atidarė sąskaitą jos sūnui. Kai Leonidas pasakė, kad dingo pinigai, savo sūnaus ji neįtarė, jis to negalėjo padaryti. L. C. jai skambino tuo metu, kai buvo vežamas į ligoninę. Sakė, kad jį papjovė kažkoks tai berniukas. Kai Leonidas pagalvojo, kad tai padarė jos sūnus, ji tuo negalėjo patikėti. Leonidas nevaldė kompiuterio. Jos sūnus padėjo jam naudotis kompiuteriu. Leonidas buvo mėgėjas išgerti. Jis buvo užkoduotas, ligoninėje gulėjo. Užeidavo tokie priepuoliai, gerdavo po 2-3 savaites. Tą dieną, po įvykio, jai paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkas užpuolė Leonidą. Apie tai sužinojo iš sūnaus. Po to ji prisiskambino Leonidui ir jis pasakė, kad yra vežamas į ligoninę, jam blogai, jį užpuolė kažkoks berniukas. Iki to įvykio santykiai tarp Edvardo ir Leonido buvo labai geri.
Apklausta teisme papildomai, liudytoja L. B. parodė, kad apie tai, jog iš jo (L. C.) sąskaitos dingo pinigai, Leonidas jai pasakė ligoninėje. Ji galvojo, kad pinigus nuėmė Leonido dukra, nes Leonidas buvo susipykęs su dukra. Dukra jam grasino, kam pardavė butą. Savo sūnaus, t.y. E. B., ji neįtarinėjo. Kad būtų sakiusi, jog Edvardas galėjo tai padaryti, neprisimena, gal nuo nervų, streso tokios mintys buvo. Ji žinojo, kad yra parduodamas butas. Leonidas lėšų neturėjo beveik niekada. Jis dažnai minėjo apie kreditus. Buvo sugedusi mašina, reikėjo taisyti. Po to, kai gavo pinigų, tai iš tos sumos jis imdavo pinigus. Leonidas, kad būtų saugiau, savo kortelę ir dokumentus laikė pas tėvus. Jis minėjo keletą kartų apie kreditus, sakė, kad jam reikia pinigų, nes turėjo padėti nesantuokiniam savo sūnui. Labai daug pinigų išleido mašinos taisymui. Leonidas gerdavo, turėjo daug skolų, pažįstamiems buvo skolingas. Įvykio dieną jai teko bendrauti su Leonidu. Kai ji nuvažiavo į ligoninę, tai jis papasakojo, kad jį užpuolė aukštas, išsigandusiomis akimis, berniukas balta „maike“. Bandė papjauti peiliu ir šovė netikru pistoletu. Leonidas jai sakė, kad tas ginklas buvo netikras, kulkos netikros. Kompiuteriu naudotis Leonidas nemokėjo, bet kada jam parodydavo kažką paspausti, tai paspausdavo. Nėra mačiusi, kad Leonidas be kitų asmenų pagalbos pats dirbtų kompiuteriu. Leonidas sakė jai, kad yra skolingas savo tėvams, pažįstamiems. Kokiems konkrečiai pažįstamiems – nežino.
Liudytoja R. K. parodė, kad yra E. B. sesuo. Iki įvykio brolio E. B. ir L. C. santykiai buvo labai geri, kaip sūnaus ir tėvo. Jie labai gerai elgėsi vienas su kitu, viskuo dalinosi, visada atsiliepė vienas apie kitą tik gerais žodžiais tiek brolis, tiek L. C.. Jokių konfliktų nebuvo. Ji kurį laiką gyveno L. C. bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. L. C. į butą grįždavo pagyventi, pernakvoti. Jis grįždavo susikrauti savo daiktų į žvejybą. Kai ji (R. K.) gyveno L. C. bute, tai jis gyveno pas jos mamą. Jis ten gyveno pastoviai. 2012 m. jos brolis gyveno pas L. C. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iki tol jis buvo Čiobiškio vaikų centre. Brolis nelankė pamokų mokykloje. Jis mokėsi Pilaitės vidurinėje mokykloje. Jam buvo 16 metų, kai pateko į Čiobiškio vaikų centrą.
Liudytojas R. B. parodė, kad jam matyti abu kaltinamieji. Nuomojosi automobilį iš jų kompanijos. Iš pradžių nuomojosi automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. A. buvo su kostiumu, tai buvo pagrindinis bruožas kurį įsidėmėjo. Jis rodė vairuotojo pažymėjimą.
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. B. atpažino E. B., nurodydamas, kad būtent šis asmuo buvo kartu su Dainiumi, kai buvo pratęsiama automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuoma (4 t., 55-59 l.).
Liudytojas Ž. D. parodė, kad žino E. B.. Jis (Ž. D.) dirba taksistu Ukmergėje, o E. B. dažnai važinėjo taksi. Teko vykti į pajūrį. Važiavo su jo (Ž. D.) taksi automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tą dieną į Klaipėdą važiavo jis, E. B., J. O. ir V. Š.. Iki jūros nenuvažiavo, nes sustabdė policija, patikrino dokumentus ir po patikrinimo išsivežė E. B..
Liudytojas G. T. parodė, kad dirba taksi įmonėje. Daugiausia su juo važinėjo E. B.. E. B. visada važinėjo su kompiuteriu, todėl galvojo, kad jis dirba kompiuteriu. A. ranka buvo apibintuota ar su gipsu važinėjo. E. B. ir Dainių teko vežti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad pažįsta vaikiną vardu Edvardas, kaip savo kontaktiniuose numeriuose telefone išsaugojęs pavadinimu „Klientas iš (duomenys neskelbtini), nes maždaug prie metus jis dažnai Edvardą paimdavo ar nuveždavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Edvardas pastoviai būdavo su nešiojamuoju kompiuteriu, nes matė jo rankose rankinę, kurioje nešiojami kompiuteriai. Edvardas yra jam minėjęs, kad jo darbas yra kompiuteriu, ir kad kartais perka - parduoda daiktus Internetu. Jis, kaip klientas, visada būdavo dosnus, jam palikdavo arbatpinigių, dažnai jam skambindavo, kad jį kur nors vežtų. 2012 metų pavasarį jis dažnai jį (E. B.) vežiodavo ne vieną, o su draugu, vardu lyg tai Dainius ar Deividas, – smulkaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Neįsidėmėjo jo veido bruožų, nes jo darbas nuvežti klientą kur prašo, o su klientais jis į kalbas nesileidžia ir jų tarpusavio pokalbių neklauso. Vieną dieną tas Edvardo draugas pas jį į mašiną įsėdo su subintuota ranka. Jam jis trumpai pasakė, kad susipjaustė. 2012 metų gegužės mėnesį jis porą kartų nuvežė Edvardą ir jo draugą į butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pats jis yra buvęs tame bute, nes vieną kartą iki buto palydėjo Edvardą, kai jį vežė labai girtą. 2012 metų birželio mėnesio pradžioje Edvardas davė jam raktus nuo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paprašė jam atvežti rūbus. Jis Edvardo prašymu buvo nuvykęs į tą butą ir atvežė Edvardo prašomus rūbus. Maždaug 2012 metų liepos mėnesio viduryje, kai jis dirbo, pulto operatorė pagal jo šaukinį „Antras“ nurodė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis atvažiavo nurodytu adresu. Į jį kreipėsi moteris, prisistačiusi Edvardo mama, ir pasakė jam, kad Edvardas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo parašė jai laišką, kuriame paaiškina, kad taksistas su šaukiniu „Antras“ turi jai atiduoti 2500 litų, kuriuos jis, tai yra Edvardas, taksistui yra davęs pasaugoti. Jis atsakė tai moteriai, kad jokių pinigų Edvardas pasaugoti nebuvo davęs ir jokių Edvardo pinigų jis neturi. Po to, gal po poros savaičių Edvardo mama su juo buvo susitikusi antrą kartą, vėl sakė jam, kad Edvardas vėl parašė apie pinigų paėmimą, tačiau jis jai pasakė tą patį: jokių pinigų, išskyrus už darbą, Edvardas jam davęs nebuvo (4 t., 1-2 l.,13-14 l.).
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas G. T. atpažino E. B., nurodydamas, kad pažįsta šį vaikiną kaip Edvardą, kaip savo pastovų klientą, kurį daug kartų visur kaip taksistas vežiodavo (5 t., 15-19 l.).
Liudytoja R. V. parodė, kad pažįsta E. B. iš socializacijos centro, nes ten dirbo. Dirbo Čiobiškio socializacijos centre auklėtoja. E. B. gyveno tame centre. Centre buvo nepilnamečiai asmenys po teistumo. E. B. buvo irgi dėl kažkokio teistumo, bet tiksliai nežino. Centre yra užimtumas, popamokinė veikla. Tai yra mokymo įstaiga ir tuo pačiu gyvenimas 24 valandas, uždaroje patalpoje. Jai išėjus iš darbo, B. palaikydavo kontaktą. Jie bendravo. Ji mėgino jį palaikyti ir sakyti, kad reikia toliau eiti mokytis, kabintis į gyvenimą, dirbti, nebežiūrėti atgal, pasitaisyti. Palaikė jį, patarė, kad jis kabintųsi į gyvenimą. B. sakydavo, kad nejaučia mamos meilės, jog nėra šilumos. Jai teko būti bute Salomėjos Nėries gatvėje, už BIG‘o. B. tame bute parodė seifą. Sakė, kad seifas reikalingas dėl saugumo. Sakė, kad gaus pinigų. Tai galėjo būti 2012 m. gegužės mėnesį. E. B. nerodė kas yra seife. Ginklų, šovinių pas E. B. nėra mačiusi. E. B. santykiai su patėviu buvo geri.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1426/12(01) nurodyta, kad L. C. 2012-02-23 RVUL nustatytos keturios durtinės-pjautinės žaizdos (3 veide kairio skruosto srityje ir viena kale jungo srityje), dvi pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje (nykščio pakylos srityje ir mažajame piršte) ir dvi šautinės aklos žaizdos krūtinės kairėje viršuje su įstrigusiais metaliniais šratais krūtinės audiniuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes žaizdų daug, šautinių žaizdų gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgiau nei 10 d.) (1t., 109-111 l.).
Ekspertas J. M. P. teismui paaiškino, kad patvirtina išvadą bei savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 112). Šaunamasis ginklas, kulkos, peilis jam nebuvo pateikti. Pats sužalojimas negrėsė gyvybei, neturėjo tokių požymių. Jam buvo pateikta gydymo stacionare ligos istorija iš klinikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir užduotis. Žalojančio asmens jėgos ekspertai nenustatinėja. Minkštų audinių sužalojimui jėgos daug nereikia. Tai priklauso ir nuo įrankio: ar peilis aštrus. Šiuo atveju nesužaloti nei kaulai, nei kremzlės, o tik minkšti audiniai. Atsakydamas į klausimus ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiškino, kad kakle praeina stambios magistralinės arterijos ir venos, taip pat kvėpavimo takai, stemplė ir padarant bet kokį kaklo minkštų audinių vientisumo pažeidimą gali būti sužalotos magistralinės kraujagyslės bei kvėpavimo ir maisto takai, kurių sužalojimas sukelia realų pavojų gyvybei ir neretai baigiasi mirtimi. Krūtinės ląstoje yra širdis su stambiomis magistralinėmis kraujagyslėmis ir plaučiais, kurių sužalojimai taip pat dažnai baigiasi mirtimi (t. 1, b.l.112).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos specialistų išvadoje Nr. 140-1-(00063)-ISI-83 teigiama, kad tikėtina, jog kvapo pėdsake, paimtame 2012-05-23 nuo marškinėlių yra D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kvapas (2 t., 30-34 l.).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialistų išvadoje Nr. 140-(3085)-IS1-5884 teigiama, kad ant peilio Nr. 1, paimto 2012-05-23 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje geležtės (pažymėta mėg. Nr. 9) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su L. C. genotipu (2 t. b.l. 7-8).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus papildomoje specialistų išvadoje Nr.104-(3399)-ISI-5994 nurodoma, kad ant tamponų su nuoplovomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirštinės Nr. 1, pirštinės Nr. 2 ir marškinėlių, paimtų 2012-05-23 įvykio vietos apžiūros metu netoli balkonų prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto vyro kraujo bei ant pirštinės Nr. 1 rastų asmeniui identifikuoti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. A. genotipu. Ant pirštinės Nr. 2 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis – du vyrus. Gauto maišyto DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. C. ir D. A. sudėtiniu dalelių rinkiniu (2 t., 12-14 l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1952(12) (kompiuterinis tyrimas) nurodyta, kad tyrimui pateikto nešiojamojo kompiuterio ASUS (modelis K53S, Nr. B3N0AS16985610A) dabartinės konfigūracijos 640 GB talpos standžiajame diske WESTERN DIGITAL yra informacijos, galimai susijusios su sąskaitomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Galimai buvo jungiamasi prie elektroninės bankininkystės, tačiau apie atliktas finansines operacijas standžiajame diske informacijos nėra. Tyrimui pateikto nešiojamojo kompiuterio ASUS dabartinės konfigūracijos standžiajame diske SKYPE pokalbių istorijos failuose yra informacijos, galimai susijusios su R. K., L. C., I. C., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), butų pardavimu, daiktų bei paslaugų pirkimu-pardavimu, skelbimais, E. B. problemomis su teisėsauga, pokalbiuose yra informacijos apie draugus (pvz. 2012-04-22 pokalbyje su draugu Arnas yra minimas Dainius-drakonas), šeimos narius ar artimuosius. Profilio (duomenys neskelbtini) vartotojas 2012-01-14-2012-06-07 laikotarpiu pastoviai bendravo su seserimi R. K. - skypeName (duomenys neskelbtini), su kitais Skype Name iš kontaktų sąrašo, pokalbiai paskutiniu metu galimai buvo ribojami – neatmetama priežastis – atsargumo sumetimais (tikėtina, siekiant išvengti susitikimo su teisėsaugos atstovais). Standžiajame diske, tarp kitos informacijos, yra išlikusių interneto naršyklės įrašų, patvirtinančių, kad gausiai buvo lankyti skelbimų portalai, pvz. skelbimai.lt, skelbiu.lt, alio.lt, autogidas.lt, autoplius.lt. Taip pat tarp kitos informacijos yra išlikusių interneto naršyklės įrašų, patvirtinančių, kad buvo lankomasi internetinėse svetainėse – creditday.lt, credit24.lt, smscredit.lt, viasms.lt, piniginė.lt, bigcredit.lt., tačiau informacijos, susijusios su nuo 2012-01-01 atliktomis finansinėmis operacijomis, paimant greitus kreditus iš UAB „Credit.24“, UAB „VIA SMS LT“, UAB „Nordecum“, nenustatyta, išskyrus išlikusius įrašus, patvirtinančius laiškų iš minėtų bendrovių, galimiems klientams, gavimą (2 t., 39-71 l.).
Įvykio vietos, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu buvo rasti du metaliniai peiliai, ant vieno buvo raudonos spalvos dėmės. LP KTC specialistas J. B. nurodė, kad du metaliniai peiliai yra pramoninės gamybos mėtomieji peiliai, kurie priskiriami „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (2 t., 150-151 l.).
Specialistas J. B. teismui paaiškino, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Įstatymas reglamentuoja, jog ginklų kategorijos yra skirstomos atsižvelgiant į jų pavojingumą. D kategorijai priklausantis ginklas yra mažiausiai pavojingas ginklas. Specifinė peilio savybė - iš esmės konstrukcija, nes svaidomieji peiliai laikomi vienkartiniais ginklais. Svaidomasis peilis yra vienkartinis ginklas, kurį išmetus jo gali ir neberasti. Minėti peiliai gaminami supaprastintos konstrukcijos, tiesiog plokštelės tipo, kur išpjauta peilį primenanti forma, kad savikaina būtų mažesnė. Dauguma tų peilių turi ir ašmenis, tačiau kiek jie užgaląsti, priklauso nuo gamintojo.
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytojas P. V. atpažino du metalinius peilius, kuriuos su savimi nešiodavosi D. A. (3 t., 141-144 l.).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu įtariamasis D. A. atpažino du metalinius peilius, paaiškindamas, kad Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje pirko tokios formos peilių komplektą iš trijų peilių, ir labai panašiu į parodytus peilius 2012-05-23 bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sužalojo į butą atėjusį vyrą (6 t., 68-71 l.)
VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojas Stanislovas J. M. pateikė du šratus, kurie po operacijos buvo ištraukti iš nukentėjusiojo L. C. kūno (1 t., 105 l.).
Kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas 41 šovinys (4 t., 102-103 l.).
Specialistas A. O. teismui paaiškino, kad specializuojasi balistikoje. Patvirtina savo apklausą ikiteisminio tyrimo metu (t.4, b.l.126). Šiame ikiteisminiame tyrime tyrė tik šaudmenis. C kategorijos šaudmenims pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neprivalu turėti leidimo, bet iki 2014 m. bus įteisinami ginklai ir reikės gauti leidimą. Šiai dienai jau reikia įgyti leidimą, tačiau buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis. Smogiamoji galia iki 7.5 džiaulio. Iki 7.5 džiaulio skaitomi mažos galios ginklai. Negali pasakyti, ar tokiu ginklu galima atimti gyvybę, kadangi tai ne jo kompetencija. C kategorijos ginklas yra mažos galios ginklas (nuo 2.5 džiaulio iki 7.5 džiaulio). Viso, pagal pavojingumą, yra A, B, C, D kategorijos. Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai. Specialistas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apžiūrėti (41 šovinys) šoviniai yra „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skilimo šoviniai „FLOBERT“. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš įvairių modelių revolverių, kurie skirti šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skilimo šoviniais FLOBERT. Apžiūrėti šratai, kurie buvo ištraukti iš nukentėjusiojo L. C. kūno yra 6 mm kalibro FLOBERT šovinių dalys (6mm kalibro žiedinio skilimo šovinių dalys), tai yra „C“ kategorijos ginklams skirtų šaudmenų dalys (kulkos) (4 t., 126 l.).
Asmens kratos metu pas įtariamąjį E. B. buvo rastos ir paimtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentas yra (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o taip pat plastikinis SIM kortelės rėmelis su užrašu „Pildyk“, ant kurio matosi abonento numeris 67008972, su nurodytais PIN ir PUK kodais (7 t., 2 l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad SMS kreditai, paimti L. C. vardu iš UAB “4finance“, „MCB Finance“, UAB „Nordecum“ buvo paimti nurodant kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo rasta pas E. B. (7t., 2 l.).
Asmens kratos metu pas įtariamąjį E. B. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA c2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas. Telefone faile „Galerija“ yra nuotraukos – „pinigai, sudėti į tris krūveles“, „su ginklu sėdintis vaikinas“ (7 t., 2 l., 77-121 l.).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu liudytojas P. V. atpažino save, paaiškindamas, kad jam būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis rankose laikė E. B. ginklą ir pozavo, o po to telefonu buvo daromos nuotraukos (3 t., 136-139 l.).
Automobilio FORD FOCUS, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti mobilaus ryšio telefonai „Nokia 6500s-1“, „Samsung SGH-G800“ ir „Nokia“ (4 t., 23-52 l.).
Atlikus IMSI kontrolę, buvo nustatyta, kad E. B., įdėjęs SIM korteles su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojosi minėtais telefonais (5 t., 134-162 l.).
Išanalizavus L. B. telefoninių skambučių abonento (duomenys neskelbtini) išklotinę buvo nustatyta, kad ji pastoviai (nuo 2012-03-02 iki 2012-05-23) palaikė ryšį su sūnumi E. B. abonentu (duomenys neskelbtini) (5 t., 58-67 l.)
Atliekant E. B. motinos L. B. telefoninių pokalbių kontrolę abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti sekantys duomenys:
2012-06-01, 23:09 val., į L. B. mobilųjį telefoną skambina sūnus E. B. abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. B. nurodo motinai, jog pašto dėžutėje paliko dokumentus ir pinigus.
2012-06-02 15:02:10 val., į L. B. mobilųjį telefoną skambina moteris abonento numeris (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai L. B. dukra). Pokalbis vyksta rusų kalba. Pokalbio metu L. B. pasako, kad paėmė išklotines, mato, kad pinigus pervedė Edvardas (E. B., jos sūnus), kad jokio aukciono nebuvo, 10000 litų iš „Lionkos“ (nustatyta, kad tai L. C. - nukentėjęs) sąskaitos pervedė į savo sąskaitą, t.y. į mažą L. C. sąskaitą, pinigus E. B. išnaudojo, ir dabar E. B. viską neigia. Pokalbio metu L. B. pasako, kad viską padarė E. B., kuris neprisipažįsta, nors viskas akivaizdžiai matosi. L. B. pasako pašnekovei, kad L. C. atsiimtų pareiškimą, jeigu E. B. prisipažintų. Pokalbio metu R. K. klausia, iš kur atsiranda moteris, kuri neva parduoda butą, į ką L. B. sako, kad galimai kažkokia surasta moteris tai operacijai atlikti. Ne kartą L. B. nurodo, kad E. B. naudojosi L. C. sąskaitomis, tą pastarasis neigia, nors akivaizdžiai matosi jo veiksmai sąskaitų išrašuose. R. K. klausia, ar L. C. sąskaitoje dar yra pinigų, L. B. nurodo, kad pastarojo sąskaita užblokuota. L. B. sako, kad L. C. dar atėjo sąskaita už nežinomą 500 litų kreditą, kuris atliktas iš ten pat, iš tos mažos kortelės, kurią tik dabar L. C. blokavo. Pokalbio pabaigoje L. B. pasako, kad tai jo (E. B.) gyvenimas, todėl pats tegu už viską atsako, o kol negrąžins pinigų, ji tolei jo nepažins. Pokalbio pabaiga: 2012-06-02 15:06:18 val. (pokalbis Nr. 113).
2012-06-02 15:32:26 val., į L. B. mobilųjį telefoną skambina moteris abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta rusų kalba. L. B. pasisveikina, moterį pavadina vardu „Galia“. L. B. pasako, kad pas ją nutiko baisi nelaimė, kad viskas pilnumoje gulasi ant jos sūnaus E. B., kad ji tik ką buvo banke, paėmė išklotines, viską sužinojo, kad avansą 10000 litų už butą sūnus pervedė iš vienos sąskaitos į kitą sąskaitą, o kitą sąskaitą turėjo jis su kita kortele. Toliau L. B. sako, kad ji dabar su L. C. vaikščioja po „Akropolį“, sako, kad galimai viską darė jos sūnus E. B.. Pokalbio metu L. B. savo draugei „Galiai“ ne kartą pamini, jog viską padarė jos sūnus E. B., niekas kitas negalėjo to padaryti. „Galia“ sako, kad ji sode, o susitikus pasikalbės daugiau, pokalbis baigiamas. Pokalbio pabaiga: 2012-06-02 15:35:29 val. (pokalbis Nr. 123) (5 t., 73- 82 l.).
Iš UAB „Senukų prekybos centras“ buvo gauta kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuota, kad E. B. kartu su D. A. „Senukų prekybos centre“ perka įvairius daiktus, tame tarpe ir televizorių LG (4 t., 89-95 l.).
Iš AB „DnB“ banko buvo gauta kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuota, kaip 2012-05-11 nuo 22.31 val. D. A. adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, prieina prie bankomato ir nuiminėja pinigus iki 22.45 val. (4 t., 82-84 l.).
Liudytojas R. V. prie bylos pateikė jo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaikinų, kurie nuomojo jo butą, paliktus daiktus: AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelę Nr. 1170046 (kuri buvo išduota L. C. vardu prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), banko Swedbank kortelę Maestro E. B. vardu, Swedbanko sutartis E. B. vardu (4 t., 104-109 l., 1 t., 144-146 l.).
Atlikus kratą bute S.Nėries g. 109-228, Vilniuje, buvo rasti ir paimti metalinis uždarytas seifas, LG plazminis televizorius, 41 šovinys, raktas su čipu (4 t., 102-103 l.).
Eksperimento, atlikto 2012-09-14, metu buvo nustatyta, kad du rakteliai, kurie buvo rasti pas E. B. asmens kratos metu, yra tinkami atidaryti seifui, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu iš buto S(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį nuomojo E. B. ir D. A. (4 t., 114-115 l., 7 t., 2 l.).
Tyrimo metu išanalizavus L. C. sąskaitoje (kuria faktiškai naudojosi E. B.) esančių lėšų judėjimą, buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012-03-07 iki 2012-05-23 E. B. atliko 88 finansines operacijas bendrai sumai 24181,28 litų: pildydamas savo mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) sąskaitą, atsiskaitydamas parduotuvėse, išgrynindamas pinigus, registruodamasis įmonių, išduodančių greitus kreditus, svetainėse, o taip pat tuo pačiu metu, neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninės mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos neteisėtai atliko 13 finansinių operacijų, bendrai sumai 70501 litų, jų tarpe - 2012-04-13 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 5000 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-16 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 5001 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-23 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 10000 litų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-09 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-10 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-11 iš L. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 48500 litų į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 126-133 l.).
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau išdėstytus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad inkriminuotos kaltinamiesiems nusikalstamos veikos įrodytos. D. A. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 167 str. 1 d., 258 str. 2 d., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.; E. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 253 str. 1 d., 215 str. 1 d., 167 str. 1 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.
Nors kaltinamieji savo kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų iš esmės nepripažino, atlikus kaltinamųjų parodymų analizę, lyginant juos su kitais bylos duomenimis, o būtent nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos dokumentais, specialistų išvadomis bei paaiškinimais, darytina išvada, kad ir E. B., ir D. A. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip jų gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo padėtį.
Iš aukščiau išdėstytų įrodymų byloje nustatyta, kad E. B. per savo motiną L. B. paprašė L. C. atidaryti jam sąskaitą. L. C. sutikus tai padaryti, E. B. paprašė perduoti jam internetinės bankininkystės slaptažodžius ir prieigos kodus, ką L. C. ir padarė. Šia sąskaita E. B. naudojosi imdamas L. C. vardu greituosius kreditus. Byloje taip pat nustatyta, kad Ch. ruošėsi parduoti trijų kambarių butą. E. B. apie tai žinojo. Iš kaltinamojo D. A. parodymų matyti, kad jis su E. B. susipažino 2012 metais, pavasarį. D. A. finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, o E. B. turėjo daug pinigų. Jie išsinuomojo butą, kartu gyveno. Už butą mokėjo E. B.. E. B. prašymu D. A. nuėmė pinigus nuo kortelės. Visus pinigus atidavė E. B.. PC „Senukai“ buvo nupirktas metalinis seifas, nuvežtas į butą, ten buvo laikomi pinigai. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas analizavo bei vertino ir kaltinamųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Lyginant teisme duotus kaltinamojo D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu duotus šio kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad išsamesni D. A. parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2012 m. pavasarį susipažino su E. B., kuris turėjo daug pinigų. 2012 m. E. B. paprašė jo nurodyti savo banko sąskaitos numerį, nes E. B. turėjo būti pervesti pinigai. E. B. buvo paieškomas. D. A. E. B. prašymu PC „BIG“ bankomate išgrynino pinigus - atliko 25 operacijas po 2000 litų. Visus pinigus atidavė E. B., kuris pinigais nepasidalijo, tik davė jam (D. A.) pinigų rūbams. Nuo 2012 m. balandžio mėn. jie gyveno kartu nuomojamame bute, pramogavo, ir už viską mokėjo E. B.. 2012 m. gegužės mėn. pradžioje, prekybos centre „Senukai“ E. B. nupirko metalinį seifą ir į tą seifą sudėjo visus pinigus 48000 Lt. Kompiuteriu E. B. dažnai pildydavo telefono sąskaitas, keletą kartų ėmė SMS kreditus.
Kaltinamasis E. B. teisme parodė, kad L. C. pats pasiūlė atidaryti jam sąskaitą. Taip pat E. B. parodė, kad pinigus iš L. C. kortelės - 5000 Lt, nukentėjusysis leido jam pervesti. Dėl 48000 Lt jis savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad iš šios sumos buvo išleista tik 8000 Lt, o 40 000 Lt turėjo būti rasti seife. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad buvo pasakojęs D. A., jog jo patėvis L. C. pardavė butą už 160 tūkst. Lt, ir po to pokalbio D. A. pradėjo jam siūlyti iš L. C. sąskaitos pervesti D. A. 1000 Lt, sakydamas, kad niekas to nepastebės. Jis, t.y. E. B. turėjo kodų generatorių, prijungiantį prie L. C. sąskaitos. Sutikus su D. A. pasiūlymu dėl pinigų pervedimo, iš pradžių iš L. C. sąskaitos į D. A. pervedė 1000 Lt, po to per keletą kartų bendrai pervedė 50000 Lt. Pinigus jie pasidalino per pusę.
Tokiu būdu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu didesnę dalį kaltės E. B. bandė versti D. A., t. y. savo bendrininkui. Teisme E. B. aplinkybes aiškino jau kitaip, t. y. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šios aplinkybės aiškiai parodo kaltinamojo parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą. Kaip jau minėta anksčiau, tokie parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija.
Kaip nustatyta byloje, atlikus kratą bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas ir paimtas metalinis uždarytas seifas. Eksperimento, atlikto 2012-09-14, metu buvo nustatyta, kad du rakteliai, kurie buvo rasti pas E. B. asmens kratos metu, yra tinkami atidaryti seifui, kuris buvo rastas ir paimtas kratos metu iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas kritiškai vertina E. B. parodymus, kad seife turėjo būti 40 000Lt. Ikiteisminio tyrimo metu seifas buvo išimtas, jo apžiūros metu nustatyta, kad jis yra tvarkingas, šio seifo pareigūnai nesugebėjo atrakinti kitaip, kaip tik raktu, kuris buvo paimtas iš E. B. jo sulaikymo metu, todėl akivaizdu, kad pinigus, kurių seife nebebuvo, pasisavino būtent E. B.. Jis vienintelis turėjo raktus nuo seifo.
Iš nuoseklių nukentėjusiojo L. C. parodymų byloje nustatyta, jog jis atidarė E. B. sąskaitą banke. Ji buvo atidaryta L. C. vardu. E. B. prašymu nukentėjusysis atidavė jam visus prisijungimo kodus. Vėliau, jis atidarė dar vieną sąskaitą banke, tačiau savo naudojimui, nes pardavė trijų kambarių butą. Į šią sąskaitą buvo pervesti 160 tūkst. Lt., gautų už buto pardavimą. Apie buto pardavimą ir apie tai, kad jis ieško mažesnio buto žinojo tiek L. B., tiek E. B.. E. B. aktyviai padėjo pardavinėti butą - padavė skelbimą ir rado pirkėją. Nukentėjusysis L. C. parodė, kad po to, kai pardavė butą, jis E. B. davė du tūkstančius litų už pagalbą. L. C. norėjo pirkti mažesnį butą, E. B. vėl pasisiūlė padėti, jis neva surado firmą, kuri parduoda butus. Pasakė, kad vyks aukcionas ir reikia pervesti 10 000 Lt. L. C. patvirtino, kad jis nemoka naudotis kompiuteriu, taip pat nemoka naudotis elektronine bankininkyste. E. B. pasakė įvesti slaptažodžius, L. C. juos įvedė, o E. B. pervedė iš pradžių 4000 Lt, po to 6000 L. C. nurodė, jog pasitikėjo E. B.. Kai nukentėjusysis patikrino sąskaitą, pastebėjo, jog trūksta pinigų, likutis buvo 83 000 Lt. L. C. parodė, kad iš karto po to paskambino E. B., apie tai jam pranešė. Nukentėjusysis teisme taip pat patvirtino, kad jokių greitųjų kreditų jis neėmė.
Iš liudytojo R. V. parodymų nustatyta, kad bute S.Nėries g. rastas seifas jam nepriklauso. Bute, kurį jis išnuomojo E. B. ir D. A., taip pat buvo televizorius, šoviniai, kurie taip pat jam nepriklausė.
Liudytoja J. O. teisme patvirtino, kad E. B. du kartus prašė į jos sąskaitą pervesti pinigus ir juos išgryninti. Liudytojas V. Š. taip pat patvirtino šias aplinkybes.
Kad E. B. ir D. A. turėjo pinigų laisvalaikiui, pramogoms, kad E. B. mokėdavo ir už kitus, patvirtino liudytojas P. V.. Jis parodė, kad E. B. ir D. A. nuomojo automobilius, lankydavosi kavinėse, dažniausiai mokėjo kaltinamieji. Kai liudytojas lankydavosi pas kaltinamuosius bute, matė ten seifą, jame didelę sumą pinigų. Nurodė, kad yra matęs, kaip E. B. ėmė pinigus bankomate, kortelė buvo ne E. B., o kito asmens, kurio pavardė prasideda iš raidės „Ch“ , pavardė rusiška.
Liudytojas R. B. parodė, kad P. V. su D. A. kreipėsi į jį, kad išsinuomotų automobilį. Liudytojas G. T. parodė, jam taksi teko vežioti D. A. ir E. B.. Pagrinde važinėjo E. B.. E. B. visada važinėjo su kompiuteriu.
Liudytoja L. B. (kaltinamojo motina) patvirtino, kad L. C. jos sūnui Edvardui savo vardu atidarė banko sąskaitą, nes sūnus turėjo problemų su teisėsauga ir savo vardu turėti sąskaitos negalėjo. Patvirtino, kad L. C. nemokėjo naudotis kompiuteriu.
Išanalizavus L. C. sąskaitoje esančių lėšų judėjimą, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012-03-07 iki 2012-05-23 E. B. atliko 88 finansines operacijas bendrai 24181,28 litų sumai: pildydamas savo mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) sąskaitą, atsiskaitydamas parduotuvėse, išgrynindamas pinigus, registruodamasis įmonių, išduodančių greitus kreditus, svetainėse, o taip pat tuo pačiu metu, neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninės mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius. E. B. neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos neteisėtai atliko 13 finansinių operacijų, bendrai sumai 70501 litų.
Iš UAB „Senukų prekybos centras“ buvo gauta kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuota, kad E. B. kartu su D. A. „Senukų prekybos centre“ perka įvairius daiktus, tame tarpe ir televizorių LG.
Iš AB „DnB“ banko buvo gauta kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuota, kaip 2012-05-11 nuo 22.31 val. D. A. adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, prieina prie bankomato ir nuiminėja pinigus iki 22.45 val.
Asmens kratos metu pas įtariamąjį E. B. buvo rastos ir paimtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentas yra (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o taip pat plastikinis SIM kortelės rėmelis su užrašu „Pildyk“, ant kurio matosi abonento numeris (duomenys neskelbtini), su nurodytais PIN ir PUK kodais.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad SMS kreditai, paimti L. C. vardu iš UAB “4finance“, „MCB Finance“, UAB „Nordecum“ buvo paimti nurodant kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo rasta pas E. B..
Asmens kratos metu pas įtariamąjį E. B. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA c2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas. Telefone faile „Galerija“ yra nuotraukos – pinigai, sudėti į tris krūveles, su ginklu sėdintis vaikinas.
Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje neginčytinai įrodyta, kad D. A. iš L. C. AB “SEB bankas” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 50500 Lt sumai; E. B. iš L. C. AB “SEB bankas” sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 70501 Lt sumai.
Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 str. 1 d., t.y. neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Byloje taipogi nustatyta, kad pasinaudojus elektroninės bankininkystės kodais, kaltinamiesiems buvo žinoma informacija apie nukentėjusiojo sąskaitos likutį, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas. Tam, kad pats nukentėjusysis nesužinotų sąskaitos likučio, buvo tikrinama jo korespondencija. E. B. nurodė D. A. tikrinti nukentėjusiojo pašto dėžutę. Akivaizdus tokio tikrinimo tikslas - kad L. C. negautų banko sąskaitų ir nepastebėtų, jog iš sąskaitos dingo pinigai.
Byloje taip pat nustatyta, kad E. B. kartu su D. A. PC „Senukai“ įsigijo dvi poras žiūronų, tačiau, kad šių žiūronų pagalba buvo stebimas būtent nukentėjusysis, neginčytinų įrodymų byloje surinkta nebuvo, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pagal LR BK 167 str. 1 d. abiems kaltinamiesiems šalintina.
Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad iki nukentėjusiojo L. C. užpuolimo, E. B. ir D. A. įsigijo užpuolimui reikalingas priemones, o būtent E. B. - revolverį, D. A. - svaidomuosius peilius. Būtent tą dieną, kai nukentėjusysis L. C. pastebėjo, jog jo sąskaitoje trūksta dalies pinigų, gautų už buto pardavimą, apie tai jis telefonu pranešė E. B.. Aplinkybę, kad nukentėjusysis ruošiasi eiti į butą (duomenys neskelbtini) g., E. B. žinojo. Į butą, gavęs raktus iš E. B., nuvyko D. A.. Nors kaltinamasis D. A. parodė, kad neturėjo tikslo nužudyti L. C., objektyviai nustatytos bylos aplinkybės byloja priešingai. O būtent, kaip nustatyta iš nukentėjusiojo parodymų, kai jis, išėjęs iš buto virtuvės, norėjo eiti į tolimesnį kambarį, iš ten iššoko užpuolikas, t.y. D. A.. Nieko nesakęs, užpuolikas iššovė du kartus. Jis (L. C.) paklausė, už ką, ir tada užpuolikas puolė su peiliu keletą kartų. Su peiliu gavo smūgius į veidą, per rankas. Jis (L. C.) atsitraukė gindamasis, spėjo atidaryti duris ir išbėgo į lauką. Buvo daug kraujo, pamanė, kad perpjovė arteriją.
Kritiškai vertinami D. A. parodymai apie bute įvykusio pasikėsinimo aplinkybes, o būtent, kad E. B. pasiuntė jį (D. A.) paimti iš buto (duomenys neskelbtini) g. dėžutę, tačiau dėžutės jis nerado, o vietoje dėžutės spintoje rado ginklą; jį paėmė, ruošėsi išeiti iš buto ir tada išgirdo, kad į butą kažkas įeina; tuomet bandė pasislėpti, įlindo į tamsų kambarį ir ten rado peilius, juos paėmė, galvojo pagąsdinti nukentėjusįjį ir pabėgti; kai nukentėjusysis pakėlė ranką, pagalvojo, kad pas jį rankoje peilis, tada spontaniškai paspaudė gaiduką, iššovė du kartus; norėjo bėgti pro duris, prasidėjo grumtynės, dūrė peiliu.
Šių parodymų analizė neatlaiko kritikos, parodymai nelogiški, prieštarauja nukentėjusiojo išsamiems ir nuosekliems tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotiems parodymams.
Taip pat kritiškai, kaip gynybinė versija, ginantis nuo inkriminuotų kaltinimų labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertinami ir E. B. parodymai, o būtent, kad jis paprašė D. A. paimti iš L. C. buto dėžutę, kurioje buvo jo knygos - nedidelės knygos, taip pat rūbus. Teisme duoti parodymai skiriasi nuo perskaitytų E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą jis parodė, jog D. A. prikalbino jį nuimti pinigus nuo L. C. sąskaitos, o vėliau, tam, kad gautų likusius pinigus, D. A. pasiūlė pagąsdinti L. C., būtent tuo tikslu D. A. apsiginklavęs nuėjo į L. C. butą. Tam tikslui D. A. įsigijo šaunamąjį ginklą ir peilius. Nuo tokių parodymų E. B. vėliau atsisakė. Apklaustas teisme parodė, kad pirminėje apklausoje jis buvo neblaivus, nedalyvavo advokatas.
Vertindama šiuos, anot kaltinamojo E. B., padarytus procesinius pažeidimus, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, E. B. buvo byloje laikinai sulaikytas 2012 06 08 (t. 7, b.l.3), tą pačią dieną jam išaiškinta teisė turėti byloje gynėją (protokolas t. 7, b.l.8), 2012 06 08 tyrėjos nutarimu E. B. paskirtas gynėjas (t.7, b.l.9), byloje yra gynėjo adv. M. M. orderis (t. 7, b.l.10). Įtariamojo E. B. pirmojoje apklausoje, kuri atlikta 2012 06 08 nuo 11.45 val. iki 12.45 val., advokatas dalyvavo (t. 7, b.l.12-14). Jokių duomenų apie tai, kad įtariamasis tuo metu buvo neblaivus, byloje nėra, parodymai protokole užfiksuoti, protokolo pabaigoje yra įtariamojo pažymėta, kad jis protokolą perskaitė, parodymai surašyti teisingai ir tai patvirtinta įtariamojo E. B. parašu.
Išanalizavus bylos duomenų visumą, prieinama išvados, kad kaltinamųjų parodymai bei versija apie atsitiktinį nukentėjusiojo sužalojimą turi būti vertinama kritiškai, ji prieštarauja objektyviai byloje nustatytiems duomenims.
Konstatuojant tokias išvadas, atsižvelgtina į pačių kaltinamųjų parodymų nenuoseklumą, prieštaravimus juose. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, jog revolverį įgijo D. A.. Teisme E. B. parodė, kad revolverį įsigijo pats. D. A. nurodė, jog revolverį įsigijo E. B.. Revolveris pas E. B. atsirado maždaug po dviejų savaičių nuo jų susipažinimo dienos. D. A. parodė, kad peilius įsigijo jis. Juos nešiojosi norėdamas pasipuikuoti. D. A. negalėjo paaiškinti, kaip tie peiliai atsirado L. C. bute nusikaltimo padarymo dieną, o revolverį jis taip pat surado minėtame bute. D. A. paaiškinimas, kam einant jam į L. C. butą paimti prašomų E. B. daiktų, jis dėvėjo pirštines, nes norėjo, kad viskas būtų atlikta tvarkingai, neatlaiko kritikos. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo bandoma nepalikti pėdsakų ir išvengti įvykdytų nusikaltimų išaiškinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės, t. y. ginklų įsigijimas, pirštinių naudojimas nusikalstamos veikos darymo metu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija, rodo apie iš anksto planuotą ketinimą pasikėsinti į nukentėjusiojo gyvybę, t.y. jį nužudyti. Nusikalstamai veikai buvo ruoštasi, pasiskirstyta vaidmenimis, t. y. veikta organizuotai, grupėje. Organizatoriaus vaidmuo šiuo atveju yra būtent E. B..
Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad neįtardamas apie jo užpuolimą, jis atėjo į butą, neturėdamas jokių peilių ar kitokių ginklų, buvo užpultas kaltinamojo D. A., kuris jam, nieko nesakydamas ir neaiškindamas, šovė du kartus į krūtinės sritį, po ko sudavė 4 smūgius peiliu į kaklo sritį. Kaip parodė nukentėjusysis, jokių grumtynių nebuvo. Užpuoliko veiksmų pobūdis leido jam manyti, kad norima jį nužudyti. Teisme nukentėjusysis išsakė savo versiją apie jo užpuolimo tikslus, o būtent, supratus kaltinamiesiems, jog jis žino apie pinigų dingimą iš sąskaitos, buvo siekiama jį nužudyti ir užvaldyti likusius pinigus. Tokie duomenys paneigia D. A. parodymus, kad šūviai buvo spontaniški, atsitiktiniai, o peilį jis panaudojo besigindamas nuo nukentėjusiojo.
Kaip nustatyta byloje, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti krūtinės ir kaklo srityse. Kaip teisme ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ekspertas, kakle praeina stambios magistralinės arterijos ir venos, taip pat kvėpavimo takai, stemplė ir padarant bet kokį kaklo minkštų audinių vientisumo pažeidimą gali būti sužalotos magistralinės kraujagyslės bei kvėpavimo ir maisto takai, kurių sužalojimas sukelia realų pavojų žmogaus gyvybei ir neretai baigiasi mirtimi. Krūtinės ląstoje yra širdis su stambiomis magistralinėmis kraujagyslėmis ir plaučiais, kurių sužalojimai taip pat dažnai baigiasi mirtimi.
Tokiu būdu, darytina išvada, kad šaunant nukentėjusiajam į krūtinės sritį, padarant sužalojimus peiliu kakle, buvo kėsinamasi į nukentėjusiojo gyvybę, buvo siekiama atimti jam gyvybę, tačiau aktyviai nukentėjusiajam pasipriešinus, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios.
Atmetami ir D. A. parodymai, kad nukentėjusiojo piniginę jis paėmė atsitiktinai, sumaišęs ją su savo pinigine. Byloje nustatyta, kad L. C. piniginė buvo rankinėje (kaip nurodė nukentėjusysis, jis užėjęs į butą dar kartą perskaičiavo pinigus, sudėjo į piniginę, o pačią piniginę įdėjo į rankinę, kurią tvarkingai užsegė). Būtent rankinė, kurioje buvo piniginė, iškrito nukentėjusiajam iš rankų užpuolimo metu, ir liko bute, kuriame užsirakino kaltinamasis D. A.. Taigi piniginę iš rankinės išėmė būtent D. A., ir ją patikrino. Tačiau, ši iškrito bėgant jam iš įvykio vietos, t.y., kai jis šoko per balkoną.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent, pasinaudoję elektroninės bankininkystės kodais, periodiškai prisijunginėjo prie L. C. banko sąskaitų ir tikrino jų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas. Taip pat tikslu, kad nukentėjusysis nesužinotų sąskaitų likučių, negautų išrašų ar informacijos apie jo vardu paimtus greituosius kreditus, buvo tikrinama jo gaunama korespondencija paštu.
Byloje nustatyta, kad būtent E. B. įgijo “C” kategorijos šaunamąjį ginklą revolverį “Alfa” ir “C” kategorijos šaudmenis šiam ginklui, ir laikė juos bute (duomenys neskelbtini). Šaunamąjį ginklą E. B. įsigijo 2012 m. balandžio mėn. E. B. parodė, kad internete „Skelbiu lt“ puslapyje pamatė, jog yra parduodama nemažai „Alfa“ revolverių. Jiems įsigyti leidimo nereikėjo. Iš pradžių jis nupirko tik revolverį, po to jie su D. A. nusprendė, kad reikia kulkų, kad revolveris būtų išbandytas. Tada E. B. rado, kas pardavinėja kulkas ir įsigijo jas. Kelis kartus išbandė ginklą miške, vieną kartą stotelėje. D. A. parodė, kad E. B. gavo tą ginklą. Tą ginklą porą kartų išbandė miške, vieną kartą šaudė į autobusų stotelės stendą.
Nors D. A. parodė, jog negali pasakyti, ar rastas L. C. bute revolveris buvo tas pats revolveris, kurį įsigijo E. B., tačiau tokie parodymai vertinami, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Nors revolverį, po nusikaltimo padarymo, D. A., bėgdamas iš įvykio vietos, išmetė į šiukšlių konteinerį, ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo rastas, tačiau byloje yra liudytojo P. V. nuotraukos, kur jis nufotografuotas, laikant rankoje minėtą ginklą, apie šias aplinkybes liudytojas davė išsamius parodymus teisme. Apklaustas ekspertas A. O. paaiškino, kad apžiūrėti (41 šovinys) šoviniai yra „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skilimo šoviniai „FLOBERT“. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš įvairių modelių revolverių, kurie skirti šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skilimo šoviniais FLOBERT. Apžiūrėti šratai, kurie buvo ištraukti iš nukentėjusiojo L. C. kūno yra 6 mm kalibro FLOBERT šovinių dalys (6 mm kalibro žiedinio skilimo šovinių dalys), tai yra „C“ kategorijos ginklams skirtų šaudmenų dalys (kulkos).
Kaip numatyta 2010 11 18 LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 12 str. 1 d., leidimus įsigyti C kategorijos ginklus išduoda policijos įstaigos. Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2-ame straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas išskyrus 2,3,4 ir 5 dalis, įsigalioja nuo 2011 03 01. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo 1 straipsnyje išdėstyto LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 6,7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų (tarp jų šiuo atveju patenka C kategorijos dujiniai pistoletai (revolveriai)), privalo iki 2014 01 01 nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį įgijo po 2011 03 01, taigi leidimas šiam ginklui buvo reikalingas jo įgijimo metu.
Nors byloje D. A. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis konkrečiai 2012 05 22, neturėdamas leidimo, iš E. B. įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, teismas tokios konkrečios datos, t. y. 2012 05 22, iš byloje surinktų įrodymų nenustatė. Veikos aplinkybės šioje dalyje tikslintinos, nurodant, kad D. A., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. gegužės 23 d. 12 val., t. y. iki ateinant jam į nukentėjusiojo butą, neturėdamas leidimo, iš E. B. įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį Alfa ir „C“ kategorijos šaudmenis šiam ginklui – ne mažiau kaip 2 vnt. „Flobert“ šovinių, bei laikė ir nešiojo nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki 2012 m. gegužės 23 d. 12.30 val. Byloje įrodyta, kad atėjęs į butą adresu (duomenys neskelbtini) g., prieš pasikėsinimą į nukentėjusįjį, t. y. apie 12 val., D. A. disponavo minėtu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, taigi jis atsinešė ginklą ir šaudmenis į butą (duomenys neskelbtini) g. bei laikė juos su savimi laikotarpiu nuo atėjimo į butą iki pasikėsinimo į nukentėjusįjį. Ginklą ir šaudmenis jis gavo iš E. B., kuris ir įgijo minėtą ginklą, ginklas abiejų kaltinamųjų buvo vežiojamas automobiliu į gamtą, išbandomas, po to laikomas bute, taigi įrodyti neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu veikos požymiai.
Tikslintinos ir abiems kaltinamiesiems inkriminuotos veikos – pasikėsinimo nužudyti L. C. aplinkybės toje dalyje, kad byloje nėra duomenų apie konkretų E. B. nurodymo davimo D. A. tykoti L. C. bute laiką, t. y., kaip buvo nurodoma kaltinime, kad būtent 2012 05 22 E. B. nurodė D. A. tykoti nukentėjusįjį bei jį nužudyti, perdavė jam raktus nuo buto ir šaunamąjį ginklą. Laikytina, kad toks nurodymas galėjo būti duotas ir anksčiau negu 2012 05 22 arba vėliau, t. y. jau užpuolimo dieną, taigi tiksli data šiuo atveju nenustatyta.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog D. A. įsigijo ir su savimi nešiojo „C“ kategorijos nešaunamuosius ginklus – svaidomuosius peilius. Dėl svaidomųjų peilių įgijimo ir jų nešiojimo D. A. savo kaltės neneigė, jis parodė, kad universalinėje parduotuvėje įsigijo tris svaidomuosius peilius. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu D. A. atpažino du metalinius peilius, paaiškindamas, kad pirko tokios formos peilių komplektą iš trijų peilių, ir labai panašiu į parodytus peilius 2012-05-23 bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sužalojo į butą atėjusį vyrą. Kaltinimą šioje dalyje patvirtina ir kiti bylos įrodymai, o būtent daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytojas P. V. atpažino du metalinius peilius, kuriuos su savimi nešiodavosi D. A.. Apklaustas teisme ekspertas J. B. parodė, kad peiliai, išimti bute (duomenys neskelbtini) g., kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis, priskiriami prie nešaunamųjų ginklų, t.y. svaidomieji peiliai.
Teismas kritiškai vertina E. B. parodymus dalyje, kad greituosius kreditus, dėl to, kad turėjo finansinių sunkumų, o be to piktnaudžiavo alkoholiu, ėmė pats nukentėjusysis L. C.. Nukentėjusysis parodė, jog išskyrus skolą savo seseriai, kurią užpuolimo dieną ir ruošėsi grąžinti, t.y. 3000 Lt, daugiau skolų jis neturėjo, jokių greitųjų kreditų nėra ėmęs. Tokiu būdu, greitieji kreditai apgaulės būdu, L. C. vardu, buvo paimti būtent E. B., o būtent 700 Lt iš UAB “Nordecum”, 750 Lt ir 250 Lt iš UAB “4finance”, 700 Lt iš UAB “MCB Finance”, 500 Lt iš UAB “Via SMS LT”.
D. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiojo L. C. didelės vertės 50500 Lt turtą, neteisėtai rinko informaciją apie L. C. privatų gyvenimą; neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis; neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu; iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, pasikėsino nužudyti L. C.;
E. B. apgaule savo naudai įgijo UAB „Nordecum“ 700 Lt vertės, UAB „4finance“ 750 Lt vertės, UAB „4finance“ 250 Lt vertės, UAB „MCB Finance“ 700 Lt vertės, UAB „VIA SMS LT“ 500 Lt vertės, t. y. viso 2900 Lt vertės turtą; apgaule savo naudai įgijo L. C. priklausančio turto už 70 501 Lt; neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis; neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos, t. y. L. C., elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis; neteisėtai rinko informaciją apie L. C. privatų gyvenimą; iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C..
Skiriant bausmes kaltinamiesiems E. B. ir D. A. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tikslus bei motyvus, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis E. B. padarė du nesunkius (BK 182 str. 1 d., 167 str. 1 d.), du apysunkius (BK 215 str. 1 d., 253 str. 1 d.) vieną sunkų (BK 182 str. 2 d.) ir pasikėsino padaryti vieną labai sunkų (BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.) nusikaltimus.
D. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 str. 2 d.), vieną nesunkų (BK 167 str. 1 d.), vieną apysunkį (BK 253 str. 1 d.), vieną sunkų (BK 182 str. 2 d.) ir pasikėsino padaryti vieną labai sunkų (BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir 11 p.) nusikaltimus.
Visos kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, jų bendrais veiksmais padarytas labai sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
E. B. darbo biržoje neregistruotas, iki sulaikymo niekur nedirbo, iki nusikaltimų padarymo šioje byloje buvo teistas keturis kartus (šiuo metu turi iš viso septynis teistumus). Teistumai yra už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš daromų nusikalstamų veikų gaunamos pajamos buvo pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Kaltinamasis E. B. praeityje administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 8, b. l. 51), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. t. 8, b. l. 52). Sprendžiant bausmės skyrimo kaltinamajam E. B. klausimą, būtina pažymėti, kad įvykdant labai sunkų nusikaltimą – pasikėsinimą nužudyti, jis veikė organizatoriaus vaidmenyje.
E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p., ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d., nes tai yra veikos kvalifikuojantis požymis). Padarytos savo nusikalstamais veiksmais žalos E. B. nėra atlyginęs.
Šių aplinkybių visumoje, E. B. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės ne mažesnės, kaip straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų, atsižvelgiant visgi į tai, kad šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. nukentėjusysis liko gyvas, nekilo nepataisomos pasekmės, dėl padarytų nukentėjusiajam sužalojimų šiuo metu pasekmių nelikę, išskyrus psichologines pasekmes. Šių aplinkybių pagrindu manytina, kad E. B. už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. turi būti skiriama ne didesnė, kaip sankcijos vidurkis bausmė, tačiau artima vidurkiui bausmė.
Sprendžiant kaltinamojo D. A. bausmės skyrimo klausimą, pažymėtina, kad jis ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. t. 6, b. l. 185-186), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 6, b. l. 159), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. t. 6, b. l. 160). Iki sulaikymo niekur nedirbo, Darbo biržoje neregistruotas (b. t. 6, b. l. 181, 182). D. A. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, kaltinamojo tėvai atlygino nukentėjusiajam L. C. dalį, t. y. 5000 litų patirtos žalos.
Konstatuojant lengvinančios aplinkybės nebuvimą D. A. veikoje, pažymėtina tai, kad nors kaltininkas nurodo besigailintis padaręs nusikalstamas veikas, jis iš esmės neigia esmines jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. nurodo neturėjęs tikslo kėsintis į nukentėjusiojo gyvybę, padaręs tai atsitiktinai, taip susiklosčius įvykio aplinkybėms.
Sunkinančiomis D. A. atsakomybę aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p., ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d., nes tai yra veikos kvalifikuojantis požymis).
Byloje pareikštas nukentėjusiojo L. C. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos, padarytos kaltinamųjų E. B. ir D. A. nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, atsižvelgus į ieškinio dydžio pagrįstumą ir įrodytumą, tenkintinas, priteisiant iš E. B. 20001 litą ir 50500 litų solidariai iš E. B. ir D. A. (b. t. 9, b. l. 32-34). Atsižvelgiant į tai, kad D. A. tėvai nukentėjusiajam savanoriškai atlygino dalį – 5000 litų, priteistinos nukentėjusiajam turtinės žalos suma šioje dalyje mažintina.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo nukentėjusysis L. C. už teisinę pagalbą, t. y. 1000 Lt (b. t. 9, b. l. 35), taip pat priteistinos iš kaltinamųjų. Nukentėjusysis taip pat turėjo 135 litų išlaidų už psichiatro konsultaciją VĮ Žirmūnų psichikos centre (šios išlaidos priteistinos kartu su turtine žala) bei 154 litų išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (šios išlaidos priteistinos kartu su bylinėjimosi išlaidomis). Minėtos sumos įrodytos rašytiniais bylos duomenimis.
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Ji suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pasakyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyra.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog kaltinamųjų E. B. ir D. A. bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais pasikėsinus nužudyti L. C., nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, lankėsi Žirmūnų psichikos sveikatos centre, dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo ilgą laiką jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą. Po įvykio nukentėjusiajam atsirado nuolatinis baimės jausmas, jis vengia tamsos, tapo atsargus, įgijo nepasitikėjimą žmonėmis, jį kamuoja nesaugumo jausmas. Dėl įvykio jautė gėdą prieš savo artimuosius, kurie žinojo L. C. santykius su kaltinamojo E. B. motina, praeityje nukentėjusysis ne kartą padėjo E. B., tarp jų buvo puikūs santykiai, todėl nukentėjusiajam itin skaudu dėl tokių E. B. veiksmų. Todėl atsižvelgus į E. B. ir D. A. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam L. C. sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat jas sukėlusių kaltinamųjų kaltę, pastarųjų turtinę padėtį – abu kaltinamieji iki sulaikymo niekur nedirbo, neturi jokių legalių pajamų ar turto, tačiau yra darbingi, jauno amžiaus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, nukentėjusiajam L. C. priteisiama neturtinė žala 40 000 litų sumoje. Kolegija taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas. Pažymėtina ir tai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimas per trumpesnį ar ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį, būtų realiai įvykdytas. Antraip jis pasidarytų nebeaktualus ir pačiam nukentėjusiajam. Tik tuomet, kai nuteistieji realiai galės sumokėti priteistą sumą bei turės suinteresuotumą įvykdyti teismo sprendimą kaip galima greičiau, bus pasiekta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Byloje įrodytas, todėl pilnai tenkintinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 1189,90 litų sumoje (b. t. 1, b. l.116-118), ši žala priteistina iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Byloje rašytiniais dokumentais įrodyti, todėl pilnai tenkintini ir UAB „MCB Finance“ 1346,16 litų (b. t. 3, b. l. 12-13), UAB „4finance“ 1283,68 litų (b. t. 3, b. l. 29-30) bei UAB „ITM Inkaso“ 1164 litų civiliniai ieškiniai, kurie priteistini iš kaltinamojo E. B..
Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su BPK 93 str. reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimčiai) parų arešto.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 11 p. ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 06 05 iki 2014 03 10.
D. A. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nuteisti jį 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 11 p. ir nuteisti jį 12 (dvylikai) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę E. B. paskirti 13 (trylika) metų laisvės atėmimo.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę E. B. paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 06 08 iki 2014 03 10.
E. B. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią abiems nuteistiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 03 10.
Priteisti iš E. B. 20 001 Lt (dvidešimt tūkstančių ir vieną litą) turtinei žalai atlyginti L. C. naudai.
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. A. 45 635 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti L. C. naudai.
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. A. 1154 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo L. C. naudai,
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. A. 1189,90 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis litus devyniasdešim centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš E. B. 1346,16 Lt UAB “MCB Finance” naudai, 1283,68 Lt UAB “4finance” naudai, 1164 Lt UAB “ITM Inkasso” naudai.
Priteisti solidariai iš E. B. ir D. A. atlyginti nukentėjusiajam L. C. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.
Daiktus, išvardintus 2012 08 28 nutarime (t. 4, b.l. 129-135) , kurie buvo paimti po lengvojo automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį nuomojo E. B. ir D. A., apžiūros metu, taip pat nutarime nurodytus daiktus, kuriuos pateikė V. Š. (daiktai priduoti saugojimui remiantis 2012 08 28 nutarimu ir suskirstyti į penkias dėžes) - laikyti jų saugojimo vietoje iki šių daiktų teisėtų savininkų prašymų juos grąžinti gavimo, o nesant tokių prašymų daiktus perduoti valstybės nuosavybėn.
Daiktus, išvardintus 2012 11 13 nutarime ir saugomus Vilniaus aps. VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 4, b.l. 137-140), t. y. pas D. A. asmens kratos metu rastus ir nutarime išvardintus daiktus, esant jo prašymui, jam grąžinti, nesant prašymo – sunaikinti (mobilaus ryšio telefoną – perduoti valstybės nuosavybėn); 2012 06 12 lengvojo automobilio apžiūros metu paimtus daiktus (viso devyni punktai), esant šių daiktų teisėtų savininkų prašymams šiuos daiktus jiems grąžinti, nesant prašymų – perduoti valstybės nuosavybėn; pas E. B. asmens kratos metu rastus daiktus, išskyrus du raktus nuo metalinio seifo, - esant jo prašymui grąžinti E. B., nesant tokio prašymo – perduoti valstybės nuosavybėn; kratos metu bute, esančiame S. Nėries g. 109-228, Vilniuje, rastus ir paimtus daiktus: metalinis seifą; televizorių LCD 42LK450 „LG“ su įsigijimo dokumentais, garantija ir valdymo pultu, raktą su čipu – konfiskuoti; įvykio vietos apžiūros metu paimtus: nuoplovą nuo kraujo dėmių Nr. 2; nuoplovą nuo kraujo dėmių Nr. 1; nuoplovą nuo kraujo dėmių Nr. 2; nuoplovą nuo rankinuko; nuoplovą nuo palangės bute Nr. 28; peilį (nr. 1); peilį Nr. 2 kambaryje Nr. 3, vieną porą juodos spalvos guminių šlepečių – sunakinti; baltos spalvos marškinėlius su raudonos spalvos pėdsakais, L. C. biologinius lyginamuosius pavyzdžius – sunakinti; plastikinę kortelę „Emsi“ ir „National Insuranse Numbercard“ – nesant nukentėjusiojo prašymo šias korteles jam grąžinti – sunaikinti.
41 „Flobert“ šovinius ir du šratus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (nutarimas priduoti daiktus t. 4, b.l.127-128), nuosprendžiui įsiteisėjus - konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
D. A. piniginėms lėšoms 201, 53 Lt (dviems šimtams vienui litui penkiasdešimt trims centams) taikytą byloje nuosavybės teisų apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, šiuos pinigus panaudoti civiliniams ieškiniams byloje atlyginti (t. 6, b.l.98-103).
E. B. piniginėms lėšoms 4408,82 Lt (keturiems tūkstančiams keturiems šimtams aštuoniems litams aštuoniasdešimt dviems centams) taikytą byloje nuosavybės teisų apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, šiuos pinigus panaudoti civiliniams ieškiniams byloje atlyginti (t. 7, b.l.60-64).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.