- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-799-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10778-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, Z. J.
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-14579-329/2013 pagal pareiškėjo M. J. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jam, suinteresuotieji asmenys BIGBANK AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, Z. J., antstolė A. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydamas jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Lexuna“. Nurodė, kad pareiškėjas yra nemokus ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: UAB „Mokilizingas“ (skola – 4 766,48 Lt ir vykdymo išlaidos), BIGBANK AS filialui (skola – 11 285,82 Lt), UAB „General Financing“ (skola – 7 962,04 Lt+5 proc. procesinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstolei), UAB „MCB Finance“ (skola – 7 603,12 Lt), bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 31 258,54 Lt . Pareiškėjo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 365 Lt (825 Lt gaunamas darbo užmokestis ir 540 Lt kompensacija už ypatingas darbo sąlygas), jokio kito turto, išskyrus naudojamą buityje ir kasdieniniams poreikiams, neturi, mėnesiui pareiškėjui būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1 305 Lt . Nurodė, kad su sutuoktine Z. J. oficialiai nėra nutraukęs santuokos dėl piniginių lėšų stokos, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. , su pareiškėju gyvena pilnametis sūnus P. J., kuris studijuoja Kolpingo kolegijoje ir šiuo metu pajamų negauna.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui, kadangi pareiškėjo būklė neatitiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies reikalavimo. Teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjo įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, kreditoriams sudaro 31 617,46 Lt, pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, kredito įstaigose piniginių lėšų likutis kreipimosi į teismą dieną yra 414,17Lt, tačiau pareiškėjas yra darbingas, gauna pastovias 1 364,50 Lt mėnesines pajamas. Pareiškėjas turi pilnametį sūnų P. J., kuris studijuoja VšĮ Kolpingo kolegijoje ir dirba UAB „Biuro“ bei gauna pajamas. Pareiškėjo sutuoktinė Z. J. savo vardu nekilnojamojo turto bei privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, turi piniginių lėšų sąskaitas kredito įstaigose, yra dirbanti, gauna apie 1 800 Lt darbo užmokestį. Nors pareiškėjas ir jo sutuoktinė parodė, kad kartu negyvena nuo 2008 m., bendro ūkio neveda, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo M. J. ir suinteresuoto asmens Z. J. santuoka būtų nutraukta ar būtų įregistruotas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), todėl teismas sprendė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautos pajamos iš jų darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įvertino sutuoktinių gaunamas pajamas (1 364,50 Lt+1 800 Lt = 3164,50 Lt), aplinkybę, jog pareiškėjo pilnametis sūnus taip pat gauna pajamas iš savo darbinės veiklos, ir nusprendė, kad pareiškėjas gali įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję (31 617,46 Lt ), todėl konstatavo, kad tikėtina, jog pareiškėjas galėtų atkurti savo mokumą ir taip galėtų toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Lexuna“. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo prievoles, netinkamai vertino įrodymus, įstatymo normas reglamentuojančias bendrąją jungtinę nuosavybę. Prievolės, kurių terminai suėję, buvo prisiimtos tuo metu, kai pareiškėjas ir jo sutuoktinė kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl šių prievolių sutuoktiniai neprivalo vykdyti kartu ir šios prievolės yra asmeninės pareiškėjo prievolės, nes jos yra susijusios su pareiškėjo asmeniu ir su asmeninių poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje solidariosios sutuoktinių prievolės, numatytos CK 3.109 straipsnio 1-3 dalyse nepreziumuojamos. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu;
2. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat turi įsipareigojimų kreditoriams, ji gauna ženkliai mažesnį darbo užmokestį nei vidutinis, todėl jos ir pareiškėjo gaunamų lėšų nepakaktų abiejų kreditorių reikalavimams patenkinti, dėl to būtų pažeistos sutuoktinės turtinės teisės ir interesai;
3. Teismas turėjo spręsti individualiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas visiškai atitiko įstatymo nustatytas sąlygas bankroto bylai iškelti. Teismas nenustatė nei vienos sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsikirtimuose į atskirojo skundo motyvus nurodo tokius argumentus:
1. Pareiškėjas turėjo įrodyti aplinkybę, kad jo paimta paskola buvo panaudota ne šeimos poreikiams. Pareiškėjas nėra nutraukęs santuokos, nėra registruota separacija, bendras jo ir sutuoktinės turtas nėra padalintas, todėl turtas šios bylos nagrinėjimo metu laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Skolos gali būti dengiamos ir iš sutuoktinės Z. J. gaunamų pajamų (turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) nepriklausomai nuo to, ar prievolė atsirado asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui;
2. Pareiškėjas neįrodė kitos FABĮ sąlygos, t.y., ar tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Be to, pareiškėjas niekada nebuvo sąžiningas savo kreditorių atžvilgiu, tyčia pateikdavo melagingus duomenis siekdamas pasiskolinti lėšų, žinodamas, kad neturi galimybių jų įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, yra 31 617,46 Lt. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams susidarė dėl netinkamo vartojimo paskolų vykdymo. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nepagrįstai pareiškėjo prievoles kreditoriams pripažino bendromis pareiškėjo ir jo sutuoktinės prievolėmis, todėl neteisingai sprendė, jog jos turi būti vykdomos iš abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo, siekdamas, jog jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sudarytos vartojimo paskolos sutartys, iš kurių yra kildinamos prievolės kreditoriams, buvo sudarytos su jo sutuoktinės sutikimu. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiga įrodyti, jog pareiškėjo vartojimo paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais ir pagal jas įgytos prievolės yra bendros pareiškėjo ir jo sutuoktinės, tenka suinteresuotiems asmenims - kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotieji asmenys būtų pateikę įrodymus, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo paskolos buvo sudarytos šeimos interesais. Priešingai, iš teismų nutarčių, priimtų civilinėse bylose dėl paskolos priteisimo iš pareiškėjo kreditoriams matyti, kad kreditoriai reikalavimų šiose bylose pareiškėjo sutuoktinei nereiškė ir jos į bylų nagrinėjimą neįtraukė (t. 1, b. l. 12-17). Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prievolės pagal vartojimo paskolų sutartis yra jo asmeninės prievolės, paskolos buvo paimtos pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjo sutuoktinė bei pilnametis pareiškėjo sūnus pagal jas atsakyti neprivalo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prievoles kreditoriams kvalifikavo netinkamai ir nepagrįstai sprendė, jog prievolės turi būti vykdomos abiejų sutuoktinių, todėl be pagrindo vertino abiejų sutuoktinių galimybes padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepasisakė dėl paties pareiškėjo galimybių tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl sprendžiama, kad dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo išlaidų detalizacijos lentelėje nurodytas sumas (t. 1, b. l. 75), apeliacinės instancijos teisme negalima tinkamai išspręsti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, būtina įvertinti, ar pareiškėjas, sudarydamas vartojimo paskolų sutartis buvo sąžiningas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui M. J. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.