Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad 2010 m. liepos 28 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Kelmės rajone, jai priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdama neblaivi, sudavė O. J. buteliu į galvą, po to, namo prieangyje sugriebė už plaukų ir buteliu sudavė į įvairias kūno vietas –kairę ranką, dešinę ranką, kairį petį, dešinę šlaunį, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, kas turėjo esminės įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad ji padarė inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl jos kaltės. Taip pat teigia, kad teismas visai neįsigilino į pačią įvykio situaciją, nenustatė, kas inicijavo konfliktą, kam iš tiesų tai buvo naudinga, ar ji turėjo nusikalstamą motyvą, kokia, tariamai padaryto nusikaltimo, subjektyvinė pusė.

Teisėja, kuri nagrinėjo jos baudžiamąją bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, dėl to paties įvykio ją nubaudė administracine tvarka, pripažinusi ją padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir mano, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo;Nukentėjusioji paaiškino, kad ji pastarajai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas su buteliu, beveik pilnu skysčio, tačiau byloje esančioje specialisto išvadoje yra nurodyti sužalojimai, neatitinkantys tokio įrankio sudavimui, o teismas atsisakė iškviesti į posėdį specialistą, kad išsiaiškinti, ar su tokiu įrankiu suduodant, galimi tokio dydžio sužalojimai; Teismas nuosprendį grindė liudytojo, jos brolio, su kuriuo ji seniai yra susipykusi, nukentėjusios sūnaus S. V. parodymais, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir neatitinka pačios nukentėjusios parodymams;Teismas besąlygiškai netikėjo jos ir liudytojo V. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, aiškūs ir nepaneigti kitais įrodymais;Argumentą, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, teismas grindė tik liudytojo S. V. parodymais.Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. M. ir A. L. paaiškino aplinkybes, kurias jie, neva, matė atvykę į jai priklausančią sodybą ne 14 val., kaip teigiama nuosprendyje, o vėlai vakare; Nukentėjusios parodymuose bei rašytame skunde yra daug prieštaravimų, kurie nepatvirtina kaltinimo pozicijos;Teismas, nebūdamas medicinos specialistas, nepasidomėjęs jos kūno svoriu, kitomis reikalingomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog ji, duodama parodymus dėl išgerto alkoholio kiekio, buvo nenuoširdi, nes išgėrus 0,3 l talpos 38 proc. stiprumo trauktinės policijoje tuoj pat nebuvo galima nustatyti 2,35 promilių girtumą;Teismas nesiaiškino, su kuo tą dieną nukentėjusioji ir jos vyras girtavo, kas dalyvavo ginče su ja, kas matė jų veiksmus viena kitos atžvilgiu.

Apeliantės manymu, buvo vadovautasi vien tik ją kaltinančiais parodymais, tuo buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. ir BPK 44 str. 6 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji O. J. ir jos atstovė advokatė V. Pluščiauskienė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priimdamas vertino visumą byloje esančių įrodymų ir neprivalėjo gilintis į nuteistosios pasirinktą gynybos poziciją, neparemtą kitais įrodymais. Atsikirtime teigiama, jog nuteistoji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėrusi tampa agresyvi, nevaldoma.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. S. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji O. J. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl R. S. kaltės sumušus nukentėjusiąją savo motiną O. J., sukėlus pastarajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą. Skundu apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir prašo ją išteisinti, nes, nuteistosios nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuotus veiksmus.

Skunde nuteistoji kritikuoja, jos manymu, prieštaringus nukentėjusiosios, savo brolio liudytojo S. V., policijos pareigūnų liudytojų A. M. ir A. L. parodymus, o savo ir V. V. parodymus siūlo laikyti nuosekliais ir neginčijamais. Tokie apeliantės tvirtinimai ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Kolegija sutinka su tuo, kad viso baudžiamojo proceso metu nuteistoji R. S. ir liudytojas V. V. tvirtino vienodai, kad apeliantę užpuolė ir sumušė girta nukentėjusioji O. J.. Pasak nuteistosios ir jos sugyventinio, konfliktas tarp R. S. ir O. J. kilo apeliantei papriekaištavus nukentėjusiajai dėl nuskintų braškių. Teisiamajame posėdyje R. S. ir V. V. tvirtino, kad tada O. J. paleido į apeliantę plastikinį butelį, plūdosi, griebė už plaukų ir pervertė ant žemės, o vėliau nuėjo į kambarį ir jame buvo užsirakinusi iki policijos pareigūnų atvykimo, kurie besipriešinančią R. S. išvežė į policijos komisariatą (74-76 b. l.). Tokiais parodymais norima sudaryti vaizdą, kad O. J., būdama 77 metų amžiaus, užpuolė ir pervertė ant žemės savo 49 metų dukrą R. S., po to, kaip teigiama, užsirakino namuose, išsikvietė policiją ir iš namų neišėjo tol, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Apeliantės ir jos versiją palaikančio sugyventinio pateikiama tokia įvykių interpretacija ne tik prasilenkia su elementaria logika, bet iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo V. V. ir R. S. parodymų laikyti teisingais.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį, kad į įvykio vietą jau po konflikto atvykę policijos pareigūnai, liudytojais apklausti A. M. ir A. L., vienareikšmiškai ir aiškiai patvirtino, kad apeliantės tėvai, t. y. ir nukentėjusioji O. J., buvo išsigandę, O. J. verkė, buvo labai susijaudinusi, o nuteistoji, būdama akivaizdžiai girta, koneveikė savo tėvus ir dar bandė suduoti ranka O. J., todėl, nepavykus R. S. nuraminti, pastaroji buvo išvežta į policijos komisariatą, kur jai nustatytas 2,35 promilių girtumas (administracinio teisės pažeidimo byla, 6 b. l.). Iš tiesų, A. M. ir A. L. į įvykio vietą atvyko jau po O. J. sumušimo, todėl akivaizdu, kad negalėjo nurodyti naudoto smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybių, tačiau liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji skundėsi buvusi sumušta dukters R. S., jų parodymai kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą apeliantės kaltę įrodančią medžiagą, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo jais nesiremti, kaip siūlo R. S. savo skunde.

Nuteistoji apeliaciniame skunde kritikuoja teismo sprendimą remtis liudytojo S. V. parodymais argumentuodama tuo, kad su pastaruoju yra seniai susipykę. Tačiau teisiamajame posėdyje tiek R. S., tiek S. V. pareiškė apie normalius tarpusavio santykius. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tam tikrą liudytojo S. V. suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti jo parodymais. Teisimajame posėdyje liudytojas S. V. patvirtino matęs, kaip prieangio kampe įspraustą O. J. mušė R. S., kurią jis ir atitraukė nuo nukentėjusiosios. Tai, kad liudytojas nepastebėjo, ką mušdama O. J. apeliantė turėjo rankose, nėra pagrindas abejoti jo parodymais – faktas tas, kad nukentėjusioji buvo sumušta. S. V. tvirtino matęs po įvykio nukentėjusiosios jam parodytas kraujosruvas ant rankų, šonų, šlaunies (73-74 b. l.).

Aptarti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų S. V., A. M. ir A. L. parodymai vienareikšmiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo užpulta ir sumušta savo dukters – R. S.. Be to, tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti O. J. padaryti sužalojimai atitinkantys įvykio aplinkybes – kraujosruvos dešiniame žaste, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje (b. l. 4). Iš tikrųjų, nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad R. S. mušė ją su stikliniu buteliu, kuriame buvo skystis (1; 70-71 b. l.). Iš apeliacinio skundo matyti, kad ši aplinkybė kelia nuteistajai abejones – ar nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti buteliu, beveik pilnu skysčio. Dėl tokio keliamo klausimo kolegija pažymi, kad jau minėtoje specialisto išvadoje yra nurodyta, jog sužalojimai O. J. buvo padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas paaiškino, kad sužalojimai O. J. galėjo būti padaryti ir buteliu su skysčiu. Ekspertas taip pat nurodė, kad O. J. galėjo būti sužalota pastarosios nurodytu būdu ir yra maža tikimybė, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti rankų pirštais, į ką bandė atkreipti dėmesį nuteistoji ir jos gynėja eksperto apklausos metu.

Taigi nukentėjusiosios O. J. nuoseklūs ir vienodi viso proceso metu parodymai, kuriuos patvirtina anksčiau minėtų liudytojų parodymai, neprieštarauja ir specialisto išvadai bei eksperto paaiškinimams apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nedetalizavo R. S. padarytos veikos subjektyviosios pusės požymių, tačiau tai nereiškia, kad teismas pastarųjų neįvertino. BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas siekia sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą arba nežymiai sužaloti, trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Aptarta ir byloje surinktais įrodymais nustatyta įvykių raida aiškiai atskleidžia nuteistosios nusikalstamo sumanymo turinį. Akivaizdu, kad R. S. pasirinktas elgesio variantas buvo tikslinis, siekiant sukelti nukentėjusiajai neigiamus, BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytus padarinius. Nuteistosios pasirinktas mušimo įrankis – butelis, konflikto tąsa (pagal nukentėjusiosios parodymus konfliktas prasidėjo lauke prie stalo, o su buteliu R. S. ją mušė namo prieangyje, kuomet ji bandė slėptis nuo agresyvios apeliantės), aiškiai rodo, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia, kas savaime byloja apie didesnį veikos pavojingumą. Motyvas nėra būtinas BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl, konkrečiu atveju, nėra pagrindo jo nustatinėti.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas R. S. girtumą įvykio metu nustatė tik pagal liudytojo S. V. parodymus. Kad nuteistoji vartojo alkoholinius gėrimus dar prieš įvykį, nuosekliai tvirtino ir nukentėjusioji O. J., o kad apeliantė buvo girta, patvirtino ir į įvykio vietą atvykę liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Kolegijai nekelia abejonių nei minėtų liudytojų, nei nukentėjusiosios parodymai, nes įvykio dieną policijos komisariate nuteistajai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nustatytas smurtinis R. S. elgesio pobūdis prieš savo motiną leidžia daryti išvadą, kad apeliantės apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jos nusikalstamus veiksmus, todėl ši aplinkybė pagrįstai teismo pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliantė savo skunde išreiškė manymą, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nuteistoji tokią savo nuomonę grindžia tuo, kad ta pati teisėja dėl to paties įvykio ją nubaudė administracine tvarka. Iš pridėtos administracinės bylos yra aišku, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarimu R. S. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. ne už O. J. sužalojimą, o už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo įžeidimą. Minėtas nutarimas ir skundžiamas teismo nuosprendis buvo priimti dėl skirtingų įvykių, esant kitiems nukentėjusiems asmenims. Todėl apylinkės teismo teisėjai nebuvo pagrindo nusišalinti (BPK 58 str.). Kolegijos nuomone, apeliantės tvirtinimus apie šališką pirmosios instancijos teismą lemia tik jai nepalankus apkaltinamasis nuosprendis, nes teisiamajame posėdyje ji teisėjai nušalinimo nereiškė (69 b. l.). Todėl, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti teismą šališku.

Skirdamas nuteistajai R. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK VIII skyriaus nuostatų nepažeidė ir paskyrė apeliantei vieną iš švelniausių BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminas yra mažesnis už BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį, todėl paskirta bausmė, kolegijos nuomone, yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantė nenurodė.

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktos teisinių paslaugų sutarties Nr. 48 ir pinigų priėmimo kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (103; 104 b. l.) matyti, kad už teisinę pagalbą – nukentėjusiosios atstovavimą Šiaulių apygardos teisme, dokumento surašymą ir patarimą, nukentėjusioji O. J. advokatei sumokėjo 500 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovė advokatė V. Pluščiauskienė surašė atsikirtimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Taigi nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistosios R. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. S. O. J. 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.