Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir G. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (b.l. 25), kurioje nurodė, kad pareiškėja į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta. Kauno miesto VTAS neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjos paminėtas aplinkybes apie spėjamą mažametės G. B. tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą vaiko interesais, skyriaus vertinimu, tikslinga skirti DNR ekspertizę, kuri padėtų įrodyti ar paneigti mažametės G. B. ir Ž. K. giminystės ryšį.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pritarė pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad J. B. ir Ž. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusios V. K. tėvai (b.l. 7). Ž. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė G. B., kurios motina yra pareiškėja J. B., mergaitės tėvas nenustatytas (b.l. 6).

Vaiko kilmės nustatymą, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo, sąlygas ir tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso 3.146–3.148 straipsniai. Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje išvardinti asmenys, kurie gali kreiptis su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo į teismą, o Civilinio kodekso 3.148 straipsnis nurodo pagrindus tėvystei nustatyti. Šiose įstatymo nuostatose nenumatytas kreipimosi į teismą terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482 yra konstatuota, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. yra nepilnametės G. B. motina. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas pareikšti prašymą dėl juridinio fakto – tėvystės G. B. nustatymo. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi ieškinio senaties termino, kadangi šiems santykiams ieškininės senaties terminas netaikomas.

Civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs.

Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą po spėjamo vaiko tėvo mirties, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis Ž. K. yra G. B. tėvas. Pareiškėja prašo nustatyti šį faktą vaiko kilmės nustatymo ir finansinių paramų gavimo tikslu.

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi Ž. K. yra miręs ir negali pripažinti tėvystės, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nustatyti tėvystę, mirus spėjamam vaiko tėvui.

Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnis, Civilinio kodekso 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

Civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekse 177 straipsnio 2-3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko kilmės iš tėvo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nėra. Pareiškėjos prašymu, buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, kadangi mirusio spėjamo vaiko tėvo Ž. K. kraujo ėminys buvo saugomas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje (b.l. 37, 40-41). 2017 m. sausio 19 d. byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES262/2016(01), kurio išvadoje nustatyta, kad Ž. K. yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,999999999998% tikimybe (b.l. 47-49).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Ž. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. B. yra Ž. K. dukra, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir valstybės teikiamos finansinės paramos gavimo tikslu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant, kad nagrinėjomoje byloje iš esmės ginčo dėl vaiko kilmės iš tėvo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nėra, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Teismas šioje byloje turėjo 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 28 d. sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B. yra Ž. K. dukra.

Juridinis faktas nustatytas vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir valstybės teikiamos finansinės paramos gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.