- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- I1-5060-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00645-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-02-18 iki 2021-03-11 buvo kalinamas Alytaus PN kamerose Nr. 2 ir Nr. 3. Paaiškino, kad kartu su pareiškėju gyveno dar 7 nuteistieji, todėl trūko gyvenamojo ploto. Kamerose buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis, tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo. Pažymėjo, kad uždarosios zonos pastatas yra negyvenamosios paskirties, todėl asmenys jame negalėjo būti apgyvendinami. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad į Alytaus PN pareiškėjas atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2021-02-25. Iki 2021-03-01 pareiškėjas buvo apgyvendintas Sveikatos priežiūros skyriaus patalpose, kadangi jam turėjo būti atliktas COVID-19 nustatymo testas. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose jam teko nuo 3,67 kv. m iki 3,68 kv. m ploto. Nurodė, kad uždarosios zonos patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, patalpų būklė yra gera. Pataisos namų šiluminis mazgas yra kompiuterizuotas, todėl nepertraukiamai visą parą palaiko gyvenamųjų patalpų temperatūrą pagal teisės aktų reikalavimus. Patalpos vėdinamos per atvirus langus. Ant langų iš vidinės pusės įrengtos grotos netrukdo atidaryti lango 15 cm plyšiu, kuris yra pakankamas patalpai išvėdinti. Sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Patalpų valymą atlieka patys nuteistieji. Pareigūnai nuolat prižiūri tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui patalpos buvo nedelsiant remontuojamos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl, jo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN kamerų tipo patalpose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamosios patalpos plotu. Nurodė gyvenęs kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 3.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN kameroje Nr. 2 buvo kalinamas nuo 2021-03-01 iki 2021-03-03, nuo 2021-03-05 iki 2021-03-09, šios kameros plotas – 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 15, 22, 24, 25). Nuo 2021-03-03 iki 2021-03-05 ir nuo 2021-03-09 iki 2021-03-11 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 3, kurios plotas – 29,36 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 15, 23, 26). Byloje nėra ginčo dėl minėtose kamerose gyvenusių asmenų skaičiaus ginčo laikotarpiu, kadangi tiek pareiškėjas, tiek atsakovės atstovas nurodė, jog kamerose gyveno ne daugiau, kaip 8 asmenys. Padalijus kamerų plotą iš maksimalaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, konstatuotina, kad pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 3,68 kv. m ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl minimalios ploto normos pažeidimo atmestini.
Pareiškėjas teigė, kad buvo apgyvendintas negyvenamosios paskirties pastate.
Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas bei Alytaus PN Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pažyma (b. l. 27-28) patvirtina, kad Alytaus PN pastatas - baudos izoliatorius priskiriamas specialiosios paskirties pastatams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, ir kt.) (7.16 p.). Todėl Alytaus PN uždarosios zonos pastatų įregistravimas kaip negyvenamųjų pastatų (specialioji paskirtis) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo šalta, tvyrojo nemalonus kvapas, kaupėsi drėgmė, dėl drėgmės pertekliaus veisėsi pelėsis.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neneigė, kad kameros buvo vėdinamos per atvirus langus. Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 30-31) patvirtina, kad ginčo kamerose buvo įrengti atidaromi langai. Kadangi šiuo aspektu pareiškėjas šių fotonuotraukų neginčijo, taip pat detaliau nenurodė faktinių aplinkybių šioje dalyje, teismas neturi pagrindo konstatuoti netinkamus atsakovės atstovo veiksmus dėl nesudarytų sąlygų išvėdinti gyvenamąsias patalpas, taip išvengiant nemalonaus kvapo jose. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, tualetas kamerose buvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (įrengtas atskirame kambaryje su durimis).
Pareiškėjo teiginiams paneigti Alytaus PN pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 ir 2020-08-03 patikrinimo aktus (b. l. 16-21), tačiau minėti patikrinimai buvo atlikti ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas šiais duomenimis nesivadovauja. Jokių kitų įrodymų apie tai, jog ginčo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinama tinkama oro temperatūra ir drėgmės lygis, byloje nėra.
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Alytaus PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir drėgmė kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 punktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitą kompetentingą instituciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės psichinei ar fizinei sveikatai.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-03-11.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.