Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-15 · Byla Nr. 1Sk-138

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-15
Bylos Nr.
1Sk-138
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
J. K., Kauno apygardos teismo
1Sk-138-81/09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2003-02-03 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 105 str. 13 p padarymą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-08 nutartimi, vadovaujantis LR 2002-10-29 įst. Nr. IX-1162 veika iš LR BK 105 str. 13 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 2 p., ir paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2002-10-17. Bausmės pabaiga 2012-10-06.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-03-23 nutartimi Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nutartį ir priimti naują sprendimą - tenkinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo, nes per visą bausmės vykdymo laiką elgėsi nepriekaištingai. Nurodo, jog savo sprendimą teismas grindžia vieninteliu argumentu, kad neatlikta bausmės dalis yra labai didelė. Jis nebaustas, penkiolika kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, pataisos namų pareigūnai neturi priekaištų jo elgesiui, psichologinė išvada bei charakteristika jo pavojingumo visuomenei nenumato.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. K. skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo J. K. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į psichologinės tarnybos išvadą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą /LR BK 129 str. 2 d. 2 p/, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra atitinkamai daugiau nei 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai, tai reiškia, kad likusi bausmės dalis labai didelė.

J. K. skunde nurodo, kad bausmės vykdymo individualizavimo principas pasižymi tuo, kad nuteistasis savo elgesiu bausmę ilgina ar trumpina. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tai nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgia teismas. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis elgesį dėl nusikaltimo analizuoti ir vertinti geba, tačiau tą daro paviršutiniškai, savivertė vidutinė, atsispindi polinkis pateisinti kai kuriuos poelgius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors J. K. anksčiau neteistas, jo padarytos veikos ir jo paties pavojingumą apibūdina tai, kad padarytas vienas sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų. Taip pat įvertintina ir tai, kad atlikta daugiau nei ½ bausmės dalis, tai reiškia, kad likusi bausmės dalis gana didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Net įvertinus pataisos namų administracijos charakteristiką, tai, jog nuteistasis dirbo, pataisos namuose nebaustas, skatintas penkiolika kartų, palaiko nuolatinius ryšius su artimaisiais, aukščiau aptartos nuteistojo asmenybę neigimai charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą . Šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Iš bylos duomenų matyti, kad yra UAB „Johinta“ pažyma /b.l. 10/, kad nuteistasis, grįžęs iš pataisos įstaigos bus įdarbintas bendrovėje, tačiau kolegijos nuomone, tai pat negali būti prioritetu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, pagrįsta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta atmetamas nuteistojo J. K. skundo argumentas, jog savo sprendimą teismas grindžia vieninteliu argumentu, kad neatlikta bausmės dalis yra labai didelė.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo J. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8d.1p.,

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Romas AikevičiusKęstutis Dargužis