Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-562-478-2013

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01072-2011-0

2013 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Virgilijui Lazauskui, Tomui Dorelaičiui, nuteistojo R. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) gynėjui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, nukentėjusiesiems S. B., I. B., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Algimanto Antano Palijansko bei nukentėjusiųjų I. B., S. B., nepilnamečio P. B., atstovaujamo S. B., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d. (už 2011-11-06 grasinimą nužudyti) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

pagal LR BK 145 str. 1 d. (už 2011-11-08 grasinimą nužudyti) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, uždraudžiant R. P. visą šį laikotarpį įgyti, turėti ir naudoti bet kurios kategorijos šaunamąjį ginklą.

Nukentėjusiųjų I. B., S. B. ir P. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš R. P. priteista kiekvienam po 600 (šešis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. P. išieškotini 2000 (du tūkstančiai) litų nukentėjusiųjų I. B., S. B. ir P. B. atstovavimo išlaidoms padengti.

R. P. pagal LR BK 140 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo P. B. civilinis ieškinys dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-11-06, apie 23.30 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro devynšūvį graižtvinį revolverį ALFA 620 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, bei tyčia įvairiomis kryptimis iššaudamas ne mažiau kaip penkis šūvius, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti S. B., I. B., K. R. P. bei G. P. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2011-11-08, apie 14.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, šaukdamas ir užsimojęs buitinės-ūkinės paskirties peiliu prieš mažametį P. B., gim. (duomenys neskelbtini), grasino jį nužudyti ar sunkai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

R. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 2 d., kad 2011-10-13, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia ramentu suduodamas mažamečiui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į dešinės kojos pėdos sritį ir du kartus į kairės rankos alkūnės sritį, padarė nukentėjusiajam P. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, dešinėje kojoje.

Apeliaciniame skunde iš esmės neigiama R. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Skundas motyvuojamas tuo, kad įvykiai, kuriais R. P. apkaltintas, vyksta tarp artimų giminių, kas teisėsaugos institucijoms turėjo sukelti abejones dėl nusikalstamų veikų buvimo. Nuteistasis garbaus amžiaus, žymiai vyresnis už nukentėjusiuosius, kurie naudojasi nuteistojo turtu – gyvenamuoju namu, žemės sklypu, kitomis patalpomis, iš kurių jie yra keldinami. Tai yra paprasčiausias jų kerštas dėl nenoro išsikelti. Nuteistasis sistemingai savo artimųjų terorizuojamas, gyveno nuolatinėje baimėje dėl besikartojančio jo atžvilgiu smurto. Nusikalstamos veikos 2011-11-06 jis nepadarė. Apylinkės teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kadangi įvykis buvo ne 23.30 val., o tarp 18-20 val. Jam grįžus su žmona iš poliklinikos, S. ir I. B. pradėjo jį kaltinti, kad jis neva tai žmonos atžvilgiu vartoja smurtą. Tuomet jis uždarė duris ir tuo davė žentui suprasti, kad šis yra nepageidaujamas. Dėl nuteistajam nežinomų priežasčių buvo iškviesta policija, pro langus jis išgirdo dukters ir žento balsus – uždaryti jį į psichiatrijos ligoninę. Manydamas, kad šis ketinimas gali būti įvykdytas, jis buvo priverstas bėgti iš savo namų. Jam pavyko pasislėpti pas kaimyną iš daugiaaukščio namo. 23 val. grįžus namo, ginklą pasiėmė tam, kad išvengtų galimo artimųjų smurto, tačiau tik įžengus į kambarį, sūnus K. P. ir žentas I. B. staigiai parvertė jį ant grindų. Jis negalėjo pasipriešinti dėl savo amžiaus ir fizinių jėgų neatitikimo. Vienas šūvis iš ginklo iššovė automatiškai. Kitų šūvių nebuvo, nes ginklas iš jo buvo atimtas. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad jis tyčia įvairiomis kryptimis iššovė ne mažiau kaip penkis šūvius, grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti S. B., I. B., K. R. P., G. P. sveikatą, neatitinka tikrovės. Jam pačiam buvo padaryti sužalojimai, ką liudija specialisto išvada Nr. G 3055/11(02). Taigi, jis pats buvo įvykio nukentėjusysis, o ne priešingai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų kada nors mušama jo žmona. Nukentėjusieji jį apkalba. Todėl dėl grasinimo nužudyti 2011-11-06 R. P. nuteistas nepagrįstai.

Nuteistasis nepripažįsta kaltu ir dėl grasinimo nužudyti P. B. 2011-11-08, kadangi nurodytu laiku 14.15 val. jis to padaryti negalėjo, nes nebuvo nusikaltimo vietoje. Pats nukentėjusysis ir jo dėdė tvirtina, kad tuo metu kieme buvo policininkai, taigi, neįtikėtina, kad jis jų akivaizdoje būtų kam nors grasinęs. Be to, tą dieną tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktas nevyko, teismas kaltinimą grindė vien nukentėjusiojo motinos, tėvo liudijimais, tačiau jų nei vieno tuo metu ten nebuvo. Aplinkybė, kad nukentėjusysis atpažino peilį, kuriuo tariamai nuteistasis grasino, nepakankamas įrodymas R. P. kaltei pagrįsti – virtuvėje yra visa I. B. peilių kolekcija, todėl jie visi jam seniai pažįstami. Tokius nukentėjusiojo liudijimus reikia vertinti kaip jo tėvų kerštą dėl to, kad jie yra iškeldinami iš nuteistojo trobos. Pagrindinis įrodymas, kad nuteistasis šios veikos nepadarė, yra tai, kad baigę darbą, žurnalistai išvyko į seniūniją, įkandin jų išvyko ir R. P., po to jis nuvažiavo į gydymo įstaigą, kurios išduota pažyma liudija, kad nepilnamečio nukentėjusiojo nurodytu laiku jis buvo gydymo įstaigoje. Ši aplinkybė šalina nuteistojo dalyvavimą šiame nusikaltime. Ją patvirtina ir dantų gydytojos S. D. parodymai, kad R. P. 2011-11-08 apie 13.45 val. buvo pas ją atvykęs suderinti kitą apsilankymo datą. Taigi, šios aplinkybės iš esmės paneigia R. P. pateiktus kaltinimus.

Apeliantų nuomone, apylinkės teismas R. P. pagrįstai pripažino kaltu už abi nusikalstamas veikas pagal BK 145 str. 1 d., tačiau nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Jiems nesuprantama, kodėl nei prokuroras, nei teismas šioje byloje nepastebėjo dviejų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių: veika padaryta mažamečiui (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.) ir veika padaryta naudojant šaunamąjį ginklą (LR BK 60 str. 1 d. 10 p.). Šioje byloje nustatyta, kad P. B. nusikalstamos veikos metu buvo mažametis, R. P. tai žinojo, kadangi buvo jo senelis. Nekelia abejonių ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, panaudodamas šaunamąjį ginklą, buvo šaudoma patalpoje, kur tuo metu buvo keletas asmenų. Taigi, veika padaryta visuotinai pavojingu būdu. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, nuosprendyje pasisakė, kad R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai taikė LR BK 55 str. nuostatas ir paskyrė nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi įstatymų leidėjas nenumato galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę du nusikaltimus padariusiam asmeniui. Teismų praktikoje teismas skiria bausmę, vadovaudamasis minėto straipsnio nuostatomis, už du nusikaltimus tik tuomet, kai naujai padaryta veika nėra susijusi su anksčiau padarytu nusikaltimu ir kokybiškai yra kitokio pobūdžio. Šioje byloje R. P. padarė dvi atskiras tokio paties pobūdžio veikas. Todėl skirti bausmę pagal LR BK 55 str. pagrindo nebuvo. Nukentėjusieji abejoja, ar draudimas R. P. vienerius metus ir penkis mėnesius įgyti, turėti ir naudoti šaunamąjį ginklą bus įvykdytas, kadangi jis yra agresyvaus būdo, dar iki nusikaltimų padarymo yra demonstravęs fizinę jėgą namiškių atžvilgiu ir už tai yra teisiamas jau ne pirmą kartą. Nusikaltimo metu jis buvo gerai ginkluotas – be jo panaudoto šaunamojo ginklo iš jo buvo paimtas ir dar vienas revolveris „Olimpic 38“, devyni peiliai, viena virtuvinio peilio geležtė. 2011-11-08 nusikaltimą jis padarė, panaudodamas peilį. Teismo paskirta bausmė niekaip neapsaugos namiškių nuo pakartotinio peilio panaudojimo. Taigi, tokia bausme reali grėsmė nebus pašalinta. Be to, teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, už kurį nusikaltimą jis paskyrė draudimą disponuoti šaunamuoju ginklu, tai buvo padaryta subendrinus bausmes. Taigi, vertinant teismo paskirtą bausmę nebuvo atsižvelgta į R. P. asmenybę, netinkamai pritaikytas LR BK 55 str., neįvertintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl ko paskirta ženkliai per švelni bausmė.

Apeliantų nuomone, jiems priteista neturtinė žala – po 600 Lt kiekvienam yra aiškiai per maža. Byloje jie buvo pareiškę nedidelį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – po 1000 Lt kiekvienam, siekiant sudrausminti įsisiautėjusį giminaitį. Jie neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismo priteistos sumos neatitinka teismų praktikos. Teismas negali sumažinti prašomo neturtinės žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Byloje duomenų apie R. P. sunkią materialinę padėtį nėra, žala padaryta tyčia, todėl teismas negalėjo mažinti neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis kaltininko sunkia turtine padėtimi.

Nukentėjusieji mano, kad R. P. nepagrįstai išteisintas pagal LR BK 140 str. 2 d., kadangi byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog R. P. įvykdė šį nusikaltimą. Teismo padarytos išvados, jog mažamečio atžvilgiu smurto nebuvo, neatitinka kitų bylos aplinkybių. Specialistės liudijimas, kad kraujosruva kairiajame dilbyje galėjo atsirasti ir dėl kitų asmenų poveikio, dar neįrodo, kad smūgių P. B. į ranką nebuvo. Nuteistojo parodymai, kad jis tuo metu įvykio vietoje nebuvo, neatitinka tikrovės, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek S. B. patvirtino, kad nukentėjusysis traukėsi, vengė konflikto su seneliu, tačiau šis jį vis tiek vijosi ir sudavė smūgius. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistasis sako netiesą. Be to, specialisto išvadoje konstatuota kraujosruva P. B. dešinėje kojoje, kuri, specialistės tvirtinimu, negalėjo atsirasti be kitų asmenų poveikio, ir kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors specialistės ir nukentėjusiojo parodymai teisme yra pirminis parodymų šaltinis, tačiau teismas šių parodymų nevertino. Priešingai, teismas vadovavosi liudytojos S. B. parodymais, kad ji negalėjo suskaičiuoti smūgių kiekio, kurie buvo suduoti jos sūnui, ir nepagrįstai jais grindė R. P. nekaltumą. Apeliantų nuomone, teismas, spręsdamas R. P. atsakomybės klausimą pagal LR BK 140 str. 2 d., buvo šališkas, ignoravo nustatytas faktines aplinkybes apie įvykio eigą, pagrindžiančias R. P. kaltę. Todėl R. P. turėjo būti pripažintas kaltu ir dėl šio nusikaltimo – mažamečio P. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovė nurodė, jog nuteistajam mirus, byla turėtų būti nutraukta, tačiau jei teismas spręstų nuosprendžio teisėtumo klausimą, prašė nukentėjusiųjų skundą tenkinti, nuteistojo skundą laikyti negaliojančiu.

Nuteistojo gynėjas prašė jo ir R. P. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų skundą atmesti.

Prokuroras prašė nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi R. P. mirė.

Pagal LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Mirus asmeniui, LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu baudžiamasis procesas jam paprastai nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Jei asmuo miršta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nenustačius LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. nurodytų sąlygų tęsti baudžiamąjį procesą, ankstesni teismų sprendimai panaikinami ir byla nutraukiama (LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, jog nuteistasis R. P. (duomenys neskelbtini) mirė (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, įrašo Nr. 1668). Bylos nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas savo ir R. P. apeliacinį skundą palaikė. Prašyti bylą nagrinėti reabilituojančiais pagrindais nuteistojo gynėjas nebuvo įgaliotas ir to neprašė. R. P. giminaičiai reikalavimo tęsti procesą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais nepareiškė. Tokio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas taip pat negavo. Kitos LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytos sąlygos ­– tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, klausimas dėl daiktinių įrodymų išspręstinas, vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiųjų I. B., S. B. ir P. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., šaunamąjį ginklą – revolverį ALFA 620 Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą Kauno apskrities VPK pagal kvitą B Nr. 024176) ir peilį (saugomą – Kauno apskrities VPK pagal kvitą B Nr. 022590), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius – konfiskuoti. Konfiskuotą revolverį ALFA 620 Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimą dėl revolverio OLIMPIC 38, saugomo Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (pagal kvitą B Nr. 024176), pavesti priimti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su skaitmeniniais vaizdo duomenimis palikti saugoti prie bylos.