Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. (U.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (U.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/13/00836 dėl išieškojimo AB SEB bankas naudai. Nepavykus parduoti turto iš antrųjų varžytynių, antstolis 2014-05-26 priėmė patvarkymą Nr. S1-275285, kuriuo nusprendė tęsti priverstinį turto pardavimą, nors išieškotojas atsisakė perimti neparduotą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis savo neteisėtą patvarkymą grindė LR CPK 558 straipsniu, tačiau antstolis negalėjo vadovautis nurodyta norma, nes nuo 2012-07-01, priėmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, ši teisės norma neteko galios. Pareiškėjas mano, kad antstolis privalėjo vadovautis šiuo metu galiojančia įstatymo redakcija, kuri numato, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. Taigi pareiškėjas prašė panaikinti antstolio A. S. 2014-05-26 patvarkymą Nr. S1-275285 „Dėl 2012-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 2-5633-144/2012 vykdymo“, įpareigoti antstolį įstatymo nustatyta tvarką grąžinti skolininkui jo turtą bei išspręsti arešto turtui panaikinimo klausimą, tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje įstatymo nustatyta tvarka, t. y. LR CPK 723 str. 4 d. pagrindu.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir patvarkymu nustatė, kad skundas nepagrįstas, jo netenkino bei perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-04 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi areštavo pareiškėjo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininką bei įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas nutarė parduoti iš varžytynių už skolą įkeistus daiktus. Šioje byloje keliamas klausimas, susijęs su hipotekos teisiniais santykiais, bei hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų galiojimu laike. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinta hipotekos reforma Lietuvoje. Pakeitimo įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje aktualus klausimas, kada pradėti išieškojimo veiksmai. Pagal tuo metu galiojusią CPK 558 str. 1 ir 2 dalių redakciją išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju 2012-03-19 teisme gautas hipotekos kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Šio prašymo pagrindu 2014-04-26 nutartimi areštuotas įkeistas turtas. Teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog byla dėl hipotekos teisinių santykių ir išieškojimas buvo pradėtas iki 2012-07-01, todėl vykdomas pagal iki 2012-07-01galiojusias proceso (CPK 542–569 straipsniai) teisės normas. Pradėjus išieškojimą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė (o antstoliui pareiga) naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtą grąžinti skolininkui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė išieškojimo pradžios momentą. Pareiškėjo nuomone, CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, o realus išieškojimo procesas prasideda tada, kai kreditorius pakartotinai kreipiasi į teismą. Nagrinėjamu atveju teismas 2012-09-06 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus. Taigi akivaizdu, jog kreditorius į teismą kreipėsi jau po 2012-07-01, t. y. kai jau buvo įsiteisėjęs Pakeitimo įstatymas, o CPK 558 straipsnis netekęs galios.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Šioje byloje keliamas klausimas, susijęs su hipotekos teisiniais santykiais, bei hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų galiojimo laike. Bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1843 (Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais buvo reformuotas hipotekos institutas. Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki įstatymo įsigaliojimo. Tokiu reglamentavimu užtikrinamas civilinių teisinių santykių teisinio apibrėžtumo ir teisinių lūkesčių principų įgyvendinimas.

Nagrinėjamojoje byloje šalys iš esmės nesutaria, kokių teisės normų, ar galiojusių iki 2012-07-01, ar įsigaliojusių po 2012-07-01, nustatomas reglamentavimas turi būti taikomas išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesui. Pareiškėjo nuomone, išieškojimo iš įkeisto turto proceso pradžia apibrėžtina tuo momentu, kai kreditorius pakartotinai kreipėsi į teismą ir teismas 2012-09-06 priėmė nutartį išieškoti kreditoriaus AB SEB bankas naudai iš skolininko M. K. (U.) įsiskolinimą pagal kredito sutartį ir už skolą parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistus daiktus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išieškojimas nagrinėjamu atveju pradėtas iki 2012-07-01, nes kreditorius į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi 2012-03-19, o šio kreipimosi pagrindu teismo nutartimi buvo areštuotas įkeistas turtas.

Vykdomosios bylos Nr. 0010/13/00836 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreditoriaus AB SEB banko pareiškimo pagrindu 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5633-144/2012) areštavo pareiškėjo įkeistus daiktus: 1) žemės sklypą, bendro 1,2382 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. K. ir įspėjo skolininką bei įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Teismas taip pat uždraudė įkeistų daiktų savininkui perleisti šiuos daiktus kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, reikalauti padalinti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas, 2012-06-26 gavęs pakartotinį kreditoriaus prašymą, nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus. Antstolio A. S. kontoroje šios nutarties pagrindu pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o šiam to nepadarius paskelbtos pirmosios varžytynės dėl įkeisto turto pardavimo (vykd. b. tomas II, b. l. 36-37). Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui pasiūlyta perimti neparduotą turtą (vykd. b. tomas II, b. l. 42, 43). Išieškotojui atsisakius perimti turtą, paskelbtos antrosios varžytynės (vykd. b. tomas II, b. l. 44, 56, 60, 62). Antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui patvarkymu pasiūlyta pasiimti iš varžytynių neparduotą turtą (vykd. b. tomas II, b. l. 64, 65). 2014-05-23 gautas išieškotojo atsisakymas perimti iš varžytynių neparduotą turtą ir prašymas tęsti priverstinį skolos išieškojimą (vykd. b. tomas II, b. l. 70-71, 77).

Pagal CPK 558 straipsnio, galiojusio kreditoriaus kreipimosi į teismą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarties dėl įkeistų daiktų arešto priėmimo metu, 1 ir 2 dalies nuostatas išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Tokią išvadą leidžia daryti CPK 558 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-461/2011). CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Nurodytos dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Tačiau šios dvi procedūros yra sudedamosios ir privalomosios, viena kita sekančios išieškojimo iš įkeisto turto procedūros dalys. Kreditorius pagal CPK 558 straipsnio nuostatas saistomas pareigos inicijuoti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą būtent tokia nuoseklia tvarka, todėl manytina, kad išieškojimo iš įkeisto turto pradžios momentu logiška laikyti kreditoriaus pirminio kreipimosi į teismą momentą, nes kreditorius tokiu kreipimusi jau išreiškia valią, pasinaudojant teisinėmis priverstinio pobūdžio priemonėmis, užtikrinti savo skolinio reikalavimo įvykdymą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreditoriaus prašymu 2012-04-12 nutartimi areštavo įkeistą skolininkui priklausantį turtą ir įspėjo skolininką, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ankščiau paminėtas CPK 558 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priverstinio išieškojimo pradžios momentą susiejo su 2012-04-12 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Kadangi nurodyta nutartis priimta iki 2012-07-01, todėl darytina išvada, kad išieškojimo procesui taikytinos normos, galiojusios iki 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843 (Pakeitimo įstatymas) CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įsigaliojimo. Nustatyta, kad išieškojimo procesas nagrinėjamu atveju pradėtas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, taigi vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki įstatymo įsigaliojimo, o tai reiškia, kad hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki Pakeitimo įstatymo galiojusiomis, taip pat ir CPK 558 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio grąžinti turtą skolininkui.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.