Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

V. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, kurios organizatorius buvo jis pats, nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė R. K., kuris 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė S. K., bei jis – V. K. 2009 m. rugsėjo mėn. vidury, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė J. M., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nuo 2009 metų rugpjūčio mėn. vidurio V. K. subūrė organizuotą grupę skirtą bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kitas nusikalstamas veikas.

V. K. paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis: nurodė nariams R. K. , J. M. ir S.K., neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų V. K., pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis pagal paskirstytas konkrečiam organizuotos grupės nariui Vilniaus miesto teritorijas, surasti butus, kuriuose apsigyvenę surasti minėtam tikslui asmenys, disponuotų ir pardavinėtų narkotines ir psichotropines medžiagas, perduoti šiems mobiliuosius telefonus bei SIM korteles ryšio palaikymui su pačiais organizuotos grupės nariais bei pirkėjais, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimo bei pakavimo priemones, tuo palengvinant nusikalstamų veikų darymą.

Taip pat, V. K. paskirstė konkrečiam organizuotos grupės nariui konkrečią narkotinių bei psichotropinių medžiagų rūšį, kuria šis turėtų prekiauti bei nurodė šių medžiagų tam tikrų kiekių kainas bei gautų pajamų paskirstymą, nurodė minėtiems organizuotos grupės nariams surinkti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautas lėšas, kurias kaupdavo ir skirstydavo savo nuožiūra.

V. K. nuo 2009 metų rugpjūčio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytos dienos iki 2010-01-19 nenustatytomis tyrimo metu aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas: didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 567 g kanapių ir jų dalių ir labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 41,9306 g heroino bei labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 1 373, 8294 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tokiu būdu neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo ne mažiau kaip 184 250 Lt, jam – V. K. paskirsčius vaidmenis bei užduotis organizuotos grupės nariams R. K. , S. K. ir J. M. bei prie organizuotos grupės veiklos prisidėjusiems G. B. , A. N. , A. G. , D. B. , N. D. , M. K., N. K., G. R., E. V., A. M., R. M., A. Z., V. N., nepilnamečiui A.T., nepilnamečiui S. K., A. Š., O. C. ir P. S., ir taip šiomis medžiagomis pastariesiems neteisėtai disponuojant, turint tikslą jas parduoti, dalį šių medžiagų pardavė.

be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas organizuotos grupės organizatoriumi, organizuotos grupės nariams, vykdantiems jo nurodymus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tiekiamų jo pačio, disponavimui bei pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie betarpiškai prekiautų narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką;

be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius, tai yra į revolverio „ME-38Compact – G“ Nr. 022828 būgnelio kameras prieš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius įstatytas gumines kulkas, kurių kinetinė energija siekia 27,14 J, tuo atveju šaunant iš revolverio jam skirtais pramoninės gamybos šoviniais, užtaisytais 8,4 mm skersmens guminėmis kulkomis, sviedinių (guminių šratų) kurių maksimali kinetinė energija yra 7,5 J, tai yra trigubai viršija energijos dydį, kuriuos laikė iki 2010-02-09 14.40 val., kai atliktos automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. XXXXXXX apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 5 savadarbius šovinius.

V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminai buvo tęsiami iki 2012 m. rugpjūčio 9 d.

Kaltinamojo manymu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra nustatyti formaliai, remiantis tik jam pateiktais kaltinimais ir neatižvelgiant į realias aplinkybes. Kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje, o dėl kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis davė nuoseklius parodymus. Šiuo metu byloje jau yra apklausti beveik visi liudytojai ir kaltinamieji, kurių parodymai, kaltinamojo nuomone, nepatvirtina jam suformuluotų kaltinimų. Jam pateikti kaltinimai grindžiami tik vieno liudytojo, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymais, o tai, kaltinamojo nuomone, negali būti pakankamas jo kaltės įrodymas.

Kaltinamojo manymu, skundžiamoje teismo nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimas konstatuotas pažeidžiant reikalavimą vertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš lemiamų aplinkybių pratęsti jam suėmimo terminą nurodė jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį, ir neatsižvelgė bei neįvertino kitų, jo šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybių. Jis turi stiprius socialinius ryšius, yra vedęs, turi šeimą, būdamas laisvėje gyveno su žmona ir motina, dirbo neoficialiai ir padėdavo išlaikyti šeimą. Jo šeimai labai reikalinga pagalba, motina ir žmona labai išgyvena dėl susiklosčiusios padėties. Motina serga (duomenys neskelbtini). Byloje yra pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinanti, kad būdamas laisvėje jis galėtų būti įdarbintas. Teismas nekonstatavo jo kėsinimosi išvykti į užsienį ar kokių nors jo ryšių užsienyje. Jis niekada nebandė bėgti ar slėptis ir neplanuoja to daryti. Kaltinamojo manymu, neteisėtai ir nepagrįstai suėmimo terminas jam pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Pratęsdamas suėmimo terminą minėtu pagrindu, teismas rėmėsi vien tik jam pateiktais kaltinimais bei jo ankstesnio teistumo faktu, ir nevertino kitų BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, tuo pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kaltinamasis pažymi, kad jis anksčiau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, todėl nepagrįsta teismo prielaida, kad tai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis.

Kaltinamasis pažymi, kad jis Lukiškių tarymo izoliatoriuje – kalėjime laikomas beveik tris metus, jo bylos nagrinėjimas teisme vyksta jau ilgą laiką, o jo sveikatos būklė nuolat blogėja.

Teismo posėdyje suimtojo V. K. gynėja prašė suimtojo skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

V. K., skųsdamas apygardos teismo nutartį dėl suėmimo termino jam pratęsimo, kaip ir ankstesniame savo skunde, neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje. Šiame kontekste Apeliacinis teismas dar kartą pažymi, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, atsižvelgė ne tik į kaltinamajam pateiktų kaltinimų sunkumą, bet ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. V. K. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, anksčiau teistas, byloje nėra duomenų, kad jis iki suėmimo būtų legaliai dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis vedęs, turi sergančią motiną, galimybę įsidarbinti, yra reikšmingos nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju lemiamos reikšmės neturi, nes byloje yra nustatytos kitos, aukščiau paminėtos, aplinkybės, patvirtinančios apygardos teismo išvadą, kad V. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo skundo teiginiai, kad jo sveikatos būklė suėmime nuolat blogėja, nepatvirtinti bylos duomenimis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.

V. K. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, tarp kurių yra nusikaltimai patenkantys į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs organizuota grupe, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad V. K. iki suėmimo būtų turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį, ši aplinkybė ir nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas aptariamoje byloje, pobūdis (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas) leidžia manyti, kad kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Todėl yra pagrindas manyti, kad V. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad aptariamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. K., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir pagrįstai konstatavo kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

V. K. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2013 m. sausio 7 d. Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo V. K. (V. K. ) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.