Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-390-275/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-06-10
Bylos Nr.: 2S-390-275/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas: G. B., UAB „Conama“, UAB „Gabos“
Ieškovas: UAB „Dana ir Saulius“
Advokatai: Laimonas Judickas

Kategorijos

98.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S29-390/08

Teisėja Inga Staknienė Procesinio sprendimo kategorija 98.1.; 101.;

122.4.; 121.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. birželio 10 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. B. ir UAB „Conama“ atskiruosius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d., 2008 m. kovo 12 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dana ir Saulius“ ieškinį atsakovams UAB „Conama“, UAB „Gabos“, G. B. dėl žalos, padarytos pažeidžiant nekilnojamojo daikto valdymą, atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-02-19 nutartimis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atsakovams G. B. bei UAB „Conama“ paskyrė po 2 000 Lt baudą.

2008-03-04 ir 2008-03-05 gauti atsakovų UAB „Conama“ ir G. B. prašymai paskirtas jiems baudas panaikinti. Prašymuose atsakovai nurodė, kad teismo nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi jie neteisingai apkaltinti bylos nagrinėjimo vilkinimu. Reikšdami nušalinimus teisėjai jie siekė ne vilkinti bylos nagrinėjimą, bet išreiškė pagrįstas abejones dėl teisėjos nešališkumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, kad nušalinimus teisėjai pareiškė dėl to, kad yra konkrečios aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos nešališkumu. Be to teisėja pažeidė CPK 69 str. nustatytą pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nepateikdama teismo pirmininkei prašymo dėl nusišalinimo. Teisėja taip pat šiurkščiai pažeidė teismo posėdžio vedimo tvarką ir dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, nubausdama atsakovus už procesinių teisių realizavimą ir taip apribodama atsakovų teises paduoti prašymus. Teisėjos šališkumo pagrindas yra duomenys, kad teisėja ir UAB „Dana ir Saulius” atstovas Laimonas Judickas vienu metu mokėsi Lietuvos policijos (Lietuvos teisės) akademijoje, todėl akivaizdu, kad jie yra gerai pažįstami, be to, teisėja pažįstama ir su K. B., kuris artimai bendrauja su UAB „Dana ir Saulius” direktore J. Z., visose teisėjos nagrinėjamose civilinėse bylose ji priėmė tik šiems asmenims labai palankius sprendimus, kas kelia abejonių dėl teisėjos šališkumo. Nurodė, kad baudų paskyrimas yra akivaizdus kerštas už atsakovų viešinamą negatyvią informaciją apie teisėjos šališkumą, už pagrįstus skundus, akivaizdus psichologinis spaudimas atsisakyti savo reikalavimų byloje, siekimas bet kokiomis priemonėmis atsakovą priversti nusileisti teisėjos pažįstamiems jos nagrinėjamose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-03-12 nutartimis atsakovų G. B. ir UAB „Conama“ prašymus dėl baudų panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t.y. vilkina bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007-09-25 vykusio parengiamojo teismo posėdžiu metu G. B. kartu su UAB „Conama” atstovu, 2007-10-03 ir 2008-01-24 vienasmeniškai reiškė teisėjai nušalinimus, o 2007-11-21 pasiūlymą teisėjai nusišalinti, nurodydami, kad teisėja yra šališka, jos visos nutartys yra šališkos, ji pažįstama su ieškovo atstovu advokatu Laimonu Judicku, K. B. ir pačia ieškove, ir tai turi įtakos teisėjos sprendimams. Pareikšti nušalinimai buvo perduoti įstatymo nustatyta tvarka teismo pirmininkei, kuri juos atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovų žodinis primygtinis siūlymas teisėjai pačiai nusišalinti bet kokiais pagrindais, buvo apsvarstytas posėdžio metu, nesant įstatyme numatytiems pagrindams, teisėja nenusišalino, žodinio pasiūlymo nusišalinti neperdavė teismo pirmininkei, kadangi nusišalinimo klausimą sprendžia teisėjas. Atsakovų teiginys, kad teisėja klaidina proceso dalyvius ir tuo išreiškia neabejotiną suinteresuotumą nagrinėti bylą bei bylos baigtimi, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimas parengiamajame teismo posėdyje vyko net 4 kartus tik dėl teisėjai nepagrįstai reikštų nušalinimų. Atsakovų teiginiai, kad teisėja šiurkščiai pažeidė teismo posėdžio vedimo tvarką ir dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, nubausdama atsakovus už procesinių teisių realizavimą ir taip apribodama atsakovų teises paduoti prašymus, taipogi yra niekuo nepagrįstas. Pagal CPK 64-66 str., teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovai savo nušalinimo pareiškimuose nurodytiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, nušalinimus reiškė tais pačiais motyvais, todėl teismas sprendė, kad atsakovai, reikšdami pakartotinius nušalinimus, rodo nenorą veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kitų proceso dalyvių interesus, ir nušalinimo pareiškimais siekia trikdyti ir komplikuoti teismo darbą. Teismas motyvavo, kad atsakovų pareiškimai, neatitinkantys CPK 65,66 str., 68 str. 2 d. reikalavimų, nustatančių procesinės šalių teisės reikšti nušalinimą įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, reiškiami pakartotinai, rodo, kad atsakovai nušalinimo teise naudojasi ne pagal jos paskirtį ir nesąžiningai, jomis piktnaudžiaujant, todėl teismas privalo ex officio šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, dėl to atsakovui G. B. bei UAB „Conama“ už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skirtinos 2 000 Lt baudos (CPK 95 str.). Atsakovo teiginiai apie teisėjos pažintis su ieškove, jos atstovu advokatu Laimonu Judicku, K. B. yra nemotyvuoti, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, šie klausimai jau buvo išspręsti teismo pirmininkės nutartimis. Todėl negalima pripažinti, kad objektyviai egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios keltų abejones dėl teisėjos nešališkumo. Vien atsakovo neigiami subjektyvūs įsitikinimai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos veiklos, pažinčių, atsakovo neįrodyti ir nepagrįsti, nesudaro pagrindo pripažinti, jog objektyviai egzistuoja kokios nors aplinkybės, keliančios abejones bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo. Tuo tarpu, siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), visi procesiniai klausimai turi būti sprendžiami remiantis objektyviais, patikrintais ir įrodytais faktais, o ne kokio nors vieno dalyvaujančio byloje asmens subjektyvia nuomone ir nurodytais faktais, kurių nepatvirtina įrodymai. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad savo veiksmais, reikšdami nepagrįstus nušalinimus teisėjai, atsakovai ne tik vilkina bylos nagrinėjimą, bet ir trikdo normalų teismo darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, taip pažeidžiama procesinė pareiga veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str., 42 str. 5 d.). Atsakovai neprašo sumažinti jiems paskirtos baudos dydžio, jie prašo baudą panaikinti. Tokie prašymai nepagrįsti, todėl netenkinami.

III. Atskirųjų skundų bei atsiliepimo į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

Atsakovai G. B. ir UAB „Conama“ atskiraisiais skundais prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nutartis, kuriomis jiems paskirtos 2 000 Lt baudos, taip pat panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-03-12 nutartis, kuriomis buvo atmesti atsakovų prašymai dėl baudų panaikinimo. Nurodo, kad atsakovų apkaltinimas vilkinant bylos nagrinėjimą ir kenkiant teisingumui yra visiškai nepagrįstas ir absoliučiai neteisingas. Jie yra labiausiai suinteresuoti kuo greičiau pabaigti šį teisinį ginčą, kadangi ieškovas iki šiol neteisėtai naudojasi G. B. patalpomis ir jau daugiau kaip metai nemoka nuomos mokesčio. O UAB „Conama“ yra areštuotas turtas 23 021,65 Lt sumai, kas ypatingai kenkia veikiančios įmonės veiklai. Todėl jie labiausiai siekia greito, nešališko ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Reikšdami nušalinimą teisėjai Ingai Staknienei, atsakovai sąžiningai naudojosi jiems suteiktomis konstitucinėmis ir procesinėmis teisėmis, siekė ne užvilkinti bylos nagrinėjimą, bet išreiškė abejones dėl teisėjos Ingos Staknienės nešališkumo ir nesuinteresuotumo šios bylos baigtimi, o taip pat aiškiai nurodė aplinkybes, kurios kelia jiems abejonių, kaip yra numatyta CPK 66 str. Teisėja Inga Staknienė ir UAB „Dana ir Saulius“ atstovas Laimonas Judickas vienu metu mokėsi Lietuvos policijos (Lietuvos teisės) akademijoje, todėl akivaizdu, kad jie yra labai gerai pažįstami ir buvę bendramoksliai, teisėja Inga Staknienė pažįstama ir su K. B., kuris artimai bendrauja su UAB „Dana ir Saulius“ direktore J. Z., visiems šiems fiziniams ir juridiniams asmenims įvairiose civilinėse bylose, kurių daugumą nagrinėjo ar nagrinėja teisėja Inga Staknienė, atstovauja advokatas Laimonas Judickas arba jo kontoros advokato padėjėjai, visose šiose civilinėse byloje teisėja Inga Staknienė pastoviai priėmė išskirtinai tik aukščiau nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims labai palankius sprendimus. Todėl absoliučiai neteisingi teiginiai, kad atsakovai reiškia nepagrįstus nušalinimus, kad reikšdami nušalinimus tik siekia vilkinti teismo procesą ir taip piktnaudžiauja savo teisėmis. Teisėja Inga Staknienė nepaneigė nei vienos atsakovų nurodytos aplinkybės, kurios jiems kelia abejonių dėl jos nešališkumo ir kurios yra jų reiškiamų nušalinimų pagrindas. CPK 65 str. nurodyti absoliutūs teisėjo nušalinimo pagrindai. Tačiau tai nėra vieninteliai teisėjo nušalinimo pagrindai. Todėl, jeigu teisėjas nenusišalina CPK 65 str. numatytais pagrindais, tai byloje dalyvaujantis asmuo turi teise pareikšti nušalinimą CPK 66 str. numatytais pagrindais. Kadangi šiame straipsnyje nepateiktas išsamus nušalinimo pagrindų sąrašas, tai dalyvaujančiam byloje asmeniui paliekama teisė pareikšti nušalinimą bet kokiais pagrindais, kurie leidžia abejoti dėl teisėjo nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį straipsnį nušalinimo pagrindus vertinančiam aukštesniam teisėjui pirmiausiai turėtu rūpėti ne teisėjo šališkumas ar nešališkumas, o tai, ar jo nešališkumu tam tikromis aplinkybėmis pagrįstai galės suabejoti sąžininga proceso šalis. Kadangi tokių pagrįstų abejonių dėl teisėjos Ingos Staknienės nešališkumo kilo atsakovams, kaip sąžiningiems proceso dalyviams, tai teisėja neabejotinai turėjo pati nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba būti nušalinta aukštesnio teisėjo. Apeliantai nurodo, kad CPK 66 str. ir numatyta, jog dalyvaujantis asmuo, reikšdamas nušalinimą, privalo pareikšti tik abejones dėl nešališkumo, bet nereikalauja pateikti kokius nors šališkumo ar pažinčių įrodymus. Dar daugiau, CPK 69 str. netiesiogiai nurodo, kad įrodyti savo nešališkumą ir nesuinteresuotumą bylos baigtimi privalo pats nušalinamas teisėjas. Teisėjas pats privalo pateikti paaiškinimus jo nušalinimo klausimą nagrinėjančiam kitam teisėjui, tai yra pati teisėja Inga Staknienė privalėjo pateikti teismo pirmininkei tuos įrodymus, kurių reikalauja pateikti atsakovus ir už kurių nepateikimą atsakovams paskyrė baudas. Be to pati išspręsdama savo nušalinimo klausimą, teisėja Inga Staknienė pažeidė fundamentalų teisės principą, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Šiam principui įgyvendinti ir buvo įtvirtinta CPK 69 str. numatyta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kurios pagrindinis principas yra tas, kad nušalinamas teisėjas negali pats spręsti savo nušalinimo pagrįstumo klausimo, o šio klausimo sprendimą nedelsiant privalo perduoti spręsti aukštesniam teisėjui, tai yra, kilus teisiniam ginčui tarp proceso šalies ir teisėjo, pats teisėjas negali būti teisėju savo paties byloje. Be to teisėja Inga Staknienė akivaizdžiai pažeidė teismo posėdžio vedimo tvarką ir neteisėtai apribojo dalyvaujančių byloje asmenų teisių realizavimą. Remiantis CPK 242 str. visi atvykusieji į teismo posėdį gali pareikšti nušalinimus. Todėl yra akivaizdu, kad nušalinimus galima reikšti kiekvieną teismo posėdį. Remiantis CPK 245 str. 3 d. nuostata, jeigu būna atmestas prašymas, asmenys gali vėl tą patį prašymą pateikti vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjimo teisme eigą. Remiantis šia norma galima pagrįstai teigti, kad proceso dalyviai gali tuos pačius prašymus teikti ir ne vieną kartą, kadangi niekur nėra reglamentuota, kiek kartų tą patį prašymą gali pateikti proceso dalyvis, o CPK 245 str. 3 d. norma preziumuoja, kad tų pačių prašymų kiekis neribojamas. Atsakovai įsitikinę, kad ta pačia tvarka galima reikšti ir nušalinimus, jeigu nėra išnykę nušalinimo pagrindai. Todėl baudomis teisėja Inga Staknienė neturėjo teisės apriboti atsakovų teisių paduoti prašymus teismui, tame tarpe ir pakartotinus. Paskyrusi atsakovams baudas už procesinių teisių realizavimą, teisėja Inga Staknienė šiurkščiai pažeidė atsakovų procesines teises ir CPK normas.

Ieškovas UAB „Dana ir Saulius“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, o atsakovų G. B. ir UAB „Conama“ atskiruosius skundus atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad skundžiamomis 2008-02-19 ir 2008-03-12 nutartimis buvo sprendžiami ne teisėjos nušalinimo klausimai, o baudų atsakovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimai. Šios bylos dalykas yra tik baudų paskyrimo klausimo teisėtumas. Argumentai dėl teisėjos šališkumo ar nešališkumo nėra skundžiamų nutarčių ir šios bylos dėl baudų paskyrimo dalykas. Todėl nurodyti argumentai dėl teisėjos šališkumo negali būti nagrinėjami, nagrinėjant atskiruosius skundus dėl paskirtų baudų (CPK 320 str.). Be to, nutartys dėl teisėjos nenušalinimo yra neskundžiamos. Jos įsiteisėja nuo priėmimo ir yra nebekvestionuojamos. Atsakovai turi teisę savo argumentus dėl teisėjos šališkumo dėstyti nebent apeliaciniuose skunduose. Tačiau dabar, nagrinėjant apskųstas nutartis dėl baudų skyrimo, minėtos nutartys dėl teisėjos nenušalinimo turi prejudicinę galią, sprendžiant, kad atsakovai nušalinimus reiškė nepagrįstai. Kadangi dėl pareikštų nepagrįstų nušalinimų buvo vilkinama byla, vadovaujantis CPK 95 str. 1-2 d., proceso šaliai, kuri sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, baudos buvo paskirtos teisėtai. Vadovaujantis CPK 66 str. 2 d. ir 178 str., šalinamo teisėjo suinteresuotumą turi įrodyti nušalinimą reiškiantys asmenys, o ne tie asmenys, kuriems reiškiamas nušalinimas. Tačiau atsakovai nepateikė pagrindų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų susidaryti pagrįstą abejonę, kad teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi ar šališka. Ieškovas taip pat pažymi, kad ne nušalinimų skaičius sukelia abejonę dėl teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo, o įrodymai. Įrodymų, kurie patvirtintų nušalinimo pagrįstumą, atsakovai nė karto nepateikė. Todėl jų pareikšti nušalinimai buvo nemotyvuoti. O kadangi, CPK 66 str. 2 d. įpareigoja motyvuoti teisėjo nušalinimą, nepateikus įrodymų, teisėjai nebuvo pagrindo nusišalinti ar ją nušalinti. CPK 7 str. 2 d. ir 95 str. draudžia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o teismų praktika nurodo, kad nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, akivaizdu, kad atsakovai, pateikę nemotyvuota nušalinimą keturis kartus tuo pačiu pagrindu, jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo iš esmės. Ieškovas pažymi ir tai, kad už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise pagal CPK 95 str. byloje dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt. Todėl 2 000 Lt bauda kiekvienam iš atsakovų už nepagrįstus nušalinimus buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bauda atitinka piktnaudžiavimo pobūdį ir nei atsakovui G. B., nei juridiniam asmeniui UAB „Conama“ nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apelianto UAB „Conama“ atskirasis skundas dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties laikytinas nepaduotu, apeliacinis procesas dėl jo nutrauktinas.

Apelianto G. B. atskirasis skundas dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties iš dalies tenkintinas.

Apeliacinis procesas dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarčių nutrauktinas.

Dėl apelianto UAB „Conama“ atskirojo skundo

Vilniaus apygardos teismo 2008-05-27 nutartimi atsakovas UAB „Conama“ buvo įpareigotas pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir pateikti atskirąjį skundą pasirašiusio R. G. teisę atstovauti bendrovę teisme patvirtinančius dokumentus, t.y. įgaliojimą bei teisinį išsilavinimą patvirtinančią aukštojo mokslo diplomo kopiją.

Atsakovas UAB „Conama“ dalį trūkumų pašalino, t.y. pateikė teismui įgaliojimą, kuriuo bendrovės generalinis direktorius P. K. įgalioja administracijos vadovą R. G. atstovauti bendrovės interesus civilinėje byloje Nr. 2²⁹-390-275/08, tačiau neįvykdė įpareigojimo pateikti įgalioto asmens R. G. teisinį išsilavinimą patvirtinančią aukštojo mokslo diplomo kopiją.

Kadangi CPK 55 str. 2 d. nustatyta, jog juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose - turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad, skirtingai nei pirmosios instancijos teismuose, apeliacinės instancijos teismuose juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, be advokatų, gali būti tik tie juridinio asmens darbuotojai, kurie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nuostatą, kad juridiniams asmenims pagal pavedimą apeliaciniame procese gali atstovauti tik teisininkai, paaiškina apeliacinio proceso esmė ir paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Tai lemia ir padidintus reikalavimus, įstatymo keliamus apeliacinio, atskirojo skundo turiniui, palyginus juos su reikalavimais, keliamais ieškinio pareiškimo turiniui. CPK 306 str. 1 d. 3 p. įpareigojama apeliaciniame skunde išdėstyti teisinius argumentus, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir/ar nepagrįstumas. Ši nuostata taikytina ir atskirojo skundo turiniui (CPK 338 str.). Apeliacinio ar atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai. Dėl to, vadovaujantis CPK 55 str. 2 d. ir 302 str., darytina išvada, kad juridinių asmenų darbuotojai, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, negali pasirašyti ir paduoti apeliacinių ar atskirųjų skundų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nepilnas trūkumų pašalinimas yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą atsakovo UAB „Conama“ atskirojo skundo dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties atžvilgiu (CPK 316 str. 2 d.).

Dėl apelianto G. B. atskirojo skundo.

Visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str. 2 d.). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesine nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t.y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję.

Širvintų apylinkės teismo procesiniai dokumentai rodo, kad atsakovas G. B. 2007-10-03 pareiškimu prašė nušalinti teisėją Ingą Staknienę nuo bylos, visų kitų jo, jo tėvo ir jo verslo partnerių bylų nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad teisėja priima palankias ieškovui nutartis ir visai nekreipia dėmesio į pagrįstus jo reikalavimus. Nušalinimą motyvuoja tuo, kad teisėja Inga Staknienė žinodama, kad nuomos sutartis su ieškovu yra nutraukta, leido UAB „Dana ir Saulius“ jam priklausančiuose valymo įrengimuose atlikti kapitalinį remontą, tuo, kad tik iš trečio karto areštavo UAB „Dana ir Saulius“ sąskaitą, savo sprendimais pastarajai sudarė palankias sąlygas vystyti verslą, įvedė apribojimus servituto teisę jo tėvui, kuriam priklauso žemė po pastatais ir įvedė apribojimus UAB „Gabos“, kuriems išnuomota žemė. Nurodė, kad teisėjai gali įtaką daryti K. B., taip pat advokatas Laimonas Judickas. Atsakovas 2007-11-21 tais pačiais motyvais siūlė teisėjai pačiai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau teisėja, nesant įstatyme numatytiems pagrindams, nenusišalino. Atsakovas G. B., kartu su UAB „Conama“, 2008-01-24 pareiškimu pakartotinai prašė nušalinti teisėją Ingą Staknienę nuo bylos nagrinėjimo, nurodydami, kad mato jos veiksmuose daug nešališkumo faktų, tačiau konkrečiai jų neįvardino. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008-01-28 nutartimi šis atsakovų pareiškimas taip pat buvo atmestas.

Kolegija konstatuoja, kad proceso dalyvis G. B. nuolat teikė pareiškimus dėl teisėjos Ingos Staknienės nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai labai trikdė proceso eigą ir iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 str. kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.

Nors buvo pagrindas paskirti baudą G. B., tačiau apeliacinės instancijos teismas svarsto ir ne tik baudos paskyrimo pagrindo buvimą, bet ir paskirtos baudos dydžio klausimą, nors apeliantas nenurodė argumentų, jog bauda yra paskirta per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu ginčijamas baudos paskyrimo iš esmės pagrįstumas, nagrinėjimas aplinkybių dėl baudos dydžio nustatymo nėra išėjimu iš atskirojo skundo ribų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas G. B. būtų anksčiau baustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl 2000 Lt bauda pripažintina per didele. Atsižvelgtina į tai, kokia civilinio proceso teise piktnaudžiavo atsakovas, t.y. teise nušalinti teisėją. Piktnaudžiavimas šia teise pripažintinas mažesniu pažeidimu, negu nepagrįsto ieškinio ar skundų padavimas. Atsakovas turėjo suprasti, kad nušalinimas turi būti pareiškiamas pagrįstai, iš naujo reiškiant nušalinimą, turi būti pateikiami nauji argumentai. Nors procesas byloje buvo užtęstas dėl to, kad tokius prašymus turėjo nagrinėti teismo pirmininkė, todėl tą pačią dieną teismo posėdis byloje negalėjo vykti dėl pareikšto nušalinimo, tačiau nesant pagrindo teigti, kad procesas užsitęsė dėl nepagrįstų nušalinimų labai ilgą laiką, tikslinga paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Lt, pakeičiant 2008-03-12 teismo nutartį vadovaujantis LR CPK 337 str. 4 p.

Kolegija taip pat pažymi, kad nutartys dėl baudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl remdamasi CPK 315 str. 2 d. 3 p., sprendžia, kad apeliacinis procesas dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarčių, kuriomis atsakovams UAB „Conama“ ir G. B. paskirtos baudos po 2 000 Lt, nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 115 str. 3 d., 315 str. 2 d. 3 p., bei 321, 325, 329, 331, 336, 337, 338, 339 str. kolegija

nutaria:

Atsakovo UAB „Conama“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Conama“ prašymas dėl baudos panaikinimo, laikyti nepaduotu, grąžinti jį apeliantui ir apeliacinį procesą jo atžvilgiu nutraukti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį, kuria atmestas G. B. prašymas dėl baudos panaikinimo, pakeisti, sumažinant Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nutartimi paskirtą G. B. baudą iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Apeliacinį procesą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarčių, kuriomis atsakovams UAB „Conama“ ir G. B. paskirtos baudos po 2 000 Lt, nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis