Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. 2025 m. liepos 23 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia nagais įbrėžė į nugarą ir įkando į ranką M. V., tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, vandališkais veiksmais, spardė D. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas apgadino, tuo padarydamas 400 eurų žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vieną kartą spyrė į dešinę koją ir vieną kartą delnu sudavė į veidą D. S., tuo sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, sugriebė rankomis už rūbų R. L. ir du kartus kumščiu sudavė jai į galvą ir nagais įbrėžė į kaklą, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą ir padarė intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus nosyje, dešinio paausio srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to apibraižė nagais krūtinę ir kaklą M. V., tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 1 d. įtariamasis E. D. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. liepos 23 d. apie 21.00 val., atvyko vienas į (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Atvyko asmeniniais reikalais pas D. S., kuri yra buvusios panelės R. J. mama. Su D. S. jos bute Nr. (duomenys neskelbtini) apsižodžiavo, apsipyko. Konflikto priežasties neįvardins. Jį iš jos buto išvarė M. V., kurį pažįsta iš matymo. Buvo įsiutęs ir spyrė į D. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Spirdamas galėjo duris sugadinti ir to neneigia. Koridoriuje apibraižė nagais M. V. nugarą ir galėjo jam kąsti į ranką. Taip darė todėl, kad M. V. jį ramino ir tramdė. Galėjo ir skausmą M. V. sukelti, ir sužaloti. Po to išėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Bebūnant kieme, išėjo į kiemą ir M. V., ir D. S.. Atvyko į D. S. kiemą ir R. L., kurią pažįsta iš matymo. Kadangi buvo įsiutęs, tai nesusivaldė ir vieną kartą spyrė į dešinę koją D. S., po to jai sudavė vieną kartą delnu į veidą. Galėjo savo veiksmais sukelti skausmą D. S. ir ją sužaloti. Po to nesusivaldęs sugriebė rankomis už rūbų stovinčiai kieme R. L. ir jai du kartus kumščiu sudavė į galvą ir galėjo nagais įbrėžti į kaklą. Tokiais savo veiksmais galėjo sužaloti R. L. ir sukelti jai fizinį skausmą. Po to, kiek pamena, M. V. jį ramino ir tramdė ir M. V. jis apibraižė nagais ties krūtine ir kaklu. Taip M. V. galėjo sukelti ir skausmą ir jį sužaloti. Gerai, kad ramino ir tramdė M. V., nes nežinia ko būtų pridaręs, buvo girtas. Įvykio metu jis nesužalotas. Papasakojo, ką prisiminė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visų nukentėjusiųjų atsiprašys ir atlygins padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 24 d. nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad 2025 m. liepos 23 d. apie 22.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas draugę D. S. Kai atvyko, kieme pamatė stovinčią moterį, kaip vėliau sužinojo, kad tai šio namo pirmininkė, vardo ir pavardės nežino, ir du vyriškiai, kaip vėliau sužinojo, kad vyriškis vardu E. D. ir D. S. žentas M., pavardės nežino. Matė, kad E. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo agresyvus, nes šaukė žiūrėdamas į D. buto langus, nežinojo, kodėl ten vyko konfliktas. M. ir namo pirmininkė E. ramino, bet tas nekreipė dėmesio. Tada į kiemą išėjo D. ir priėjo. Kalbant su D., priėjo E., kuris reiškė nepasitenkinimą, kad D. grąžintų visokius daiktus ir mosikavosi rankomis. Tada D. pasakė, kad šių daiktų ji neturi ir netikėtai E. D. kumščiu vieną kartą sudavė į galvą, o po to spyrė jai į koją, į kurią, neprisimena. D. nenugriuvo nuo suduotų smūgių, tačiau atsitraukė. Ar liko smūgio žymių ant D., nežino. Tada M. pargriovė E. ant žemės, kad šis nusiramintų ir šis tam kartui nurimo. M. E. paleido, tai šis atsikėlė ir vėl vaikščiojo po kiemą piktas. Atrodo, kad D. sakė: „va paspirtukas prie sienos, telefonas maišelyje“, bet jam vis blogai buvo. D., M., namo pirmininkė ir ji buvo ant kiemo, o E. nubėgo prie D. durų, tai matėsi, nes užsidegė (duomenys neskelbtini) koridoriaus lempos. Matėsi ir girdėjosi, kad E. daužė ir spardė D. buto duris. Tada per langą matė, kad išėjo kaimynas, kurio nepažįsta, išvarė E. iš laiptinės. E. išėjo į lauką, o tas kaimynas ne. Tada E. priėjo prie jos ir D. ir reiškė nesuprantamas pretenzijas, sakydamas, kad duotų 50 eurų, o šiam atsakė, kad ne jos reikalas, o tarpusavyje aiškinkitės. Pokalbio metu netikėtai E. kumščiu du kartus sudavė jai į galvą dešinėje pusėje. Smūgio metu atitraukdamas kumštį įbrėžė į kaklą, šiuo metu yra likęs įdrėskimas. Dėl suduotų smūgių skaudėjo galvą, gėrė vaistų nuo skausmo, o be to, pataikė į ausį, ir liečiant iki šiol skauda. Patirtą skausmą vertina šešiais balais dešimtbalėje sistemoje. Po suduotų smūgių M. vėl E. pargriovė, kad šis nurimtų. Paleidus E., šis toliau vaikščiojo, šaukė, plūdosi. Kai ji buvo, nematė, kad E. suduotų M. kur nors ir atvirkščiai. Policiją kvietė bent kelis kartus, kvietė ir ji. Kai atvyko policijos pareigūnai, šie nutildė E. ir išsivežė. Nerašė pareiškimo iškart, nes buvo nurodyta atvykti kitą dieną į policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 30 d. papildomai apklausta nukentėjusioji R. L. paaiškino, kad dėl 2025 m. liepos 23 d. įvykio davė parodymus, juos tvirtina bei sutinka papildyti. E. D. asmeniškai nepažinojo, bet žinojo, kad jis yra draugės D. S. dukros buvęs draugas. Į (duomenys neskelbtini), atvyko viena, blaivi, savo asmeniniu automobiliu. Automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo. Kai jai stovinčiai kieme E. D. du kartus sudavė į galvą kumščiu, nuo smūgių ji pasviro, bet nugriuvusi nebuvo. Kurios rankos kumščiu E. D. sudavė, negali pasakyti. E. D. iš pradžių rankomis iš priekio sugriebė už baltinių, dėl ko padarė kraujosruvą dešinėje rankoje, po to du kartus kumščiu sudavė į galvos dešinę pusę ir taip kliuvo į dešinę ausį ir nagais, smūgių sudavimo metu, įbrėžė į kaklą, dėl ko atsirado apie 8 cm ilgio brėžtinė žaizda. Atgal jokių smūgių ir kitokių veiksmų ji nepanaudojo E. D. atžvilgiu. E. D. sugriebdamas rankomis jai už baltinių ir padarydamas kraujosruvą ant dešinės rankos, taip pat suduodamas dviem smūgiais kumščiu į galvą ir padarydamas brėžtinę žaizdą kakle, jai sukėlė skausmą, kurį 10 balų sistemoje kiekvieną atskirai įvertintų po 6 balus. Iki įvykio ant jos jokių sužalojimų nebuvo. Po įvykio greitosios medikų nebuvo apžiūrėta, tik pati vyko pas medicinos ekspertus. Dėl įvykio reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks teisme. Kai įvykio metu E. D. kieme mušė D. S., ši atgal jam jokių smūgių nesudavė. Kai įvykio metu M. V. ramino ir tramdė rankomis suimdamas E. D., nematė, kad E. būtų sudavęs smūgius. Taip pat nematė, kad E. D. suduotų kokius smūgius M. V. Buvo prieblanda, bet vėliau, konfliktui pasibaigus, matė ant M. V. kūno brėžtinių žaizdų, paraudimų, nes jis buvo be maikutės. D. S. paprašė, kad nufilmuotų telefonu kaip E. D. „blūdija“, kad paskui jis jų neapkaltintų jo sumušimu. E. D. neatleis ir prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 24 d. nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad 2025 m. liepos 23 d. apie 21 val., būnant pas D. S. svečiuose, pas ją į butą atėjo tuo metu jam nežinomas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, kad tai E., pavardės nežino, kuris pasibeldęs ir atidarius duris, nieko nesakęs įėjo į butą, nuėjo į virtuvę ir atsisėdo, pradėjo keiktis, nors bute buvo mažamečių vaikų. E. bendravo su D. S. Tada jis (M. V.) nurodė, kad nurimtų, nes yra mažamečių vaikų. Tuomet E. išėjo į koridorių ir beldėsi pas namo pirmininkę į duris. Paskui E. pradėjo šūkauti koridoriuje, jis išėjo ir E. D. pasakė, kad eitų iš koridoriaus lauk. Tada E. puolė, nagais įdrėksdamas jam į nugarą, po to M. V. pagavo E. D. už rankų, kad daugiau nebesidraskytų, ir pargriovė ant žemės, kad nurimtų. Gulėdamas koridoriuje ant grindų, šis kando į ranką, tačiau kandimo žymių neliko. E. apsiramino ir jį paleido. E. siūlė eiti į lauką, tačiau iškart nėjo. Po kiek laiko išėjo į lauką pažiūrėti, ar E. dar yra kieme. E. kieme iškoneveikė jį visokiais necenzūriniais žodžiais, rodė nederamus veiksmus, gestus. Tada išėjo namo pirmininkė ir su juo (E. D.) kalbėjo šaukdami vienas ant kito. Po to išėjo D. į kiemą ir atvažiavo jos draugė R.. R. su D. kalbėjo ant kelio, tada E. šaukdamas priėjo prie D. ir ne mažiau vieną kartą įspyrė D. į kairę koją, ar daugiau ką spėjo padaryti, nepamatė. Tai pamatęs, E. pastūmė toliau nuo D. ir šis nugriuvo ant žemės. Paskui E. nubėgo į (duomenys neskelbtini) laiptinę, spyrė į D. buto duris, tai matėsi pro langą, nes koridoriuje degė šviesa ir girdėjosi trenkimo garsai. Iš koridoriaus, matė, išvarė kaimynas, nes išjunginėjo laiptinėje elektrą. Tas kaimynas daugiau įvykio nematė. E. išėjo lauk ir lakstė po kiemą šūkaudamas, neaišku ką, buvo nuvirtęs į krūmus. Tada, palakstęs kieme, E. D. pribėgo prie jo, R., D., bei prie namo pirmininkės, stovinčių kieme, ir priėjęs prie R. jis kumščiu sudavė jai į galvą, tokiais veiksmais įdrėskė jai į kaklą. Kiek kartų R. E. sudavė, nepastebėjo. Tai pamatęs, jis E. parvertė ant žemės, kad nurimtų. Kai paleido, E. ant jo puolė duodant kumščiu, įdrėskė į krūtinę ir į kaklą. Tada jis E. D. vėl prispaudė prie žemės. Dėl šio incidento buvo iškviesti pareigūnai, kurie atvykę E. išvežė. Kai E. atvažiavo, šis buvo visiškai neblaivus. Tarpais atrodė, kad E. nesiorientavo aplinkoje. Kai E. koridoriuje jam įdrėskė, sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina 5 balais iš 10. Kai E. įdrėskė kieme, sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Be to, matė, kad namo pirmininkei E. sudavė vieną kartą į petį, dėl šios priežasties jis E. parvertė ant žemės, kad nurimtų, bet pirmininkė pradėjo šaukti, kad baigtų muštis, nors ją gynė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 1 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad dėl 2025 m. liepos 23 d. įvykio anksčiau davė parodymus ir juos tvirtina bei patikslino, kad E. D. koridoriuje nagais įdrėskė jam į nugarą, tokiais veiksmais padarė sužalojimus nugaroje, dėl to jis jautė skausmą, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 5 balais. Kai E. D. koridoriuje įkando jam į dešinę ranką, jis jautė skausmą, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 3 balais, sužalojimų nepadarė. Kai (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme E. D. puolė su kumščiu suduoti, nepataikė, bet nagais įdrėskė į krūtinę ir kaklą, tokiais veiksmais padarė sužalojimus krūtinėje ir kakle, jis jautė skausmą, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 5 balais. Po įvykio medikų nebuvo apžiūrėtas. Šiai dienai sužalojimų nebėra, išnykę, todėl pas medicinos ekspertus nevyko. Prašo E. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš, jeigu ir reikš, pareikš tik teisme. Įvykio metu E. D. nemušė, tik tramdė, kad nusiramintų ir nebepultų nei jo, nei D. S. ir R. L. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nei kiemas, nei (duomenys neskelbtini) namo koridorius nėra filmuojami.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 30 d. nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būste. 2025 m. liepos 23 d., vakare, galėjo būti 21.00 val., kažkas į kiemą atvežė E. D., kuris yra jos sūnaus O. J. draugas. Kai į buto vidų atėjo E. D., ji buvo kambaryje. Buvo blaivi, o E. D. buvo neblaivus. Bute buvo trys nepilnamečiai vaikai, tarp kurių buvo ir O. J. Buvo ir dukros draugas M. V. E. D. be jokios priežasties pradėjo šūkauti. Jį iš buto išvarė M. V. E. D., būdamas (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, pradėjo spardyti buto duris ir taip jas apgadino. Jis beldė į kitų kaimynų duris. Beldė į I. U. duris prašydamas, kad ji parvežtų jį į namus, bet I. U. atsisakė. Po to E. D. išėjo į kiemą. Tuo metu ji, M. V. ir I. U. taip pat išėjo į kiemą. Bebūnant kieme, atvažiavo jos (D. S.) draugė R. L. E. D. vis tiek nerimo, šūkavo ir jis vieną kartą spyrė koja jai į dešinę koją, dėl ko ji jautė skausmą kojoje, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 6 balais. Jai E. D. padarė kraujosruvą, ir vieną kartą delnu stovinčiai sudavė į dešinę veido pusę. Jautė skausmą veide, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 6 balais, sužalojimų nepadarė. Nuo smūgių nenugriuvo, tik galva vietoje apsisuko. E. D. jokių smūgių nesudavė. Po to E. D. puolė prie R. L. be jokios priežasties ir matė, kaip jis stovinčiai R. L. du kartus ranka, kuria rankos dalimi ar delnu, ar kumščiu, nematė, sudavė ties galva ir matė ant R. L. kaklo brėžtinę žaizdą. R. L. nenugriuvo ir atgal smūgių E. D. nesudavė. Visą laiką E. D. bandė raminti M. V., kuris E. D. nemušė, tik vis laikė ant žemės paguldęs, kad nurimtų ir nebepultų. Kai M. V. tramdė E. D., šis jį apibraižė nagais. M. V. iškvietė policiją ir E. D. buvo policijos sulaikytas ir išvežtas. Įvykį filmuoti paprašė R. L., kad jie nebūtų apkaltinti. Dėl įvykio jaučiasi nukentėjusi tiek turtine, tiek neturtine prasme. Todėl reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks teisme. Pareiškimo nerašys. Medikų apžiūrėta nebuvo ir nevyks pas medicinos ekspertus. Prašo E. D. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl durų padaryta 400 eurų žala, nes reikia pirkti naujas duris iš savo lėšų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 25 d. liudytoja I. U. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmininkė. 2025 m. liepos 23 d. apie 21.30 val. jau buvo pasiruošusi miegoti, tačiau nebuvo dar užrakinusi buto duris, kai į butą įlėkė E. D., kuris anksčiau gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaukė: „Vežkit mane, kvieskit policiją, nes telefoną atėmė“. Tada su vyru E. D. išvedė iš savo buto ir užsirakino duris. Tada E. D. tampė buto duris, sakydamas, kad kviestų policiją. E. D. pasakė, kad ne pas juos eitų, o ten, pas ką atvyko. Po kelių akimirkų išgirdo, kad vėl buto durys lyg tai spardomos. Atidarė buto duris ir pamatė, kad M. V., kuris šiuo metu gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), pargriauna E. ant koridoriaus grindų ir ten jie abu vartėsi. Ar prieš tai E. D. M. V. sudavė, nematė. Tada ji pradėjo šaukti, kad M. V. ir E. D. eitų iš čia, laiptinės negadintų. Kai šie išėjo į lauką, dar čia konfliktavo. Po kurio laiko į kiemą atvažiavo D. S. draugė R. L. Tada kieme buvo ji (I. U.), R. L., D. S., M. V. ir E. D.. Kieme nuolat buvo konfliktas. E. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, tai buvo galima suprasti, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, eidamas griuvinėjo. Matė, kaip E. D. spyrė D. S., kiek kartų ir kur pataikė neatkreipė dėmesio, bet tada M. V. iškart E. D. pargriovė ant žemės. Viskas vyko ant kelio, toliau nuo namo. Ji šaukė, kad nebūtų čia muštynių, ir kažkas eidamas sudavė jai per petį vieną kartą ranka, mano, tai nebuvo tyčia, dėl to fizinio skausmo nepatyrė ir neturi niekam pretenzijų. Matė vienu momentu M. V., E. D., D. S. ir R. L. buvo vienoje krūvoje. Nematė ar kas kam ir kiek kartų sudavė. Kažkuriuo metu susiėmus E. D. ir M. V., ji (I. U.) būdama šoke ir labai išsigandusi, norėdama, kad šie į ją reaguotų ir išsiskirstytų, sušuko kažką panašaus į: „baikit muštis, o tai atsinešiu šautuvą ir nušausiu“. Realiai jokio šautuvo neturi ir tai nebūtų dariusi, o be to nėra gyvenime rankose laikiusi šautuvo, tai pasakė tik emocijoms sukilus. Iškvietė policiją ir jos laukė. Tik atvykus policijos pareigūnams ir aprimus konfliktams D. S. pamatė, kad R. L. yra įbrėžtas kaklas, tada ir ji (I. U.) tą įbrėžimą pamatė. Po šio įvykio buvo dideliame nerviniame šoke, dėl ko buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmime ir po intensyvios apžiūros paleido į namus. Šio įvykio metu turtinė ir fizinė žala nepadaryta, nenukentėjo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2025 m. liepos 23 d. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2025 m. liepos 24 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26141-25, 2025 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. liepos 24 d. asmens apžiūros protokolais ir jų priedais – fotolentelėmis Nr. 1, 2025 m. liepos 30 d. asmens apžiūros protokolu ir jų priedu – fotolentele Nr. 1, 2025 m. liepos 24 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2025 m. liepos 24 d. užduotimis atlikti objektų tyrimą, 2025 m. liepos 25 d. specialisto išvada Nr. G 849/2025(04), 2025 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2025 m. liepos 30 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą, 2025 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. G 879/2025(04).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. 2025 m. liepos 23 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia nagais įbrėžė į nugarą ir įkando į ranką M. V., tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, vandališkais veiksmais, spardė D. S. buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas apgadino, tuo padarydamas 400 eurų žalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vieną kartą spyrė į dešinę koją ir vieną kartą delnu sudavė į veidą D. S., tuo sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, sugriebė rankomis už rūbų R. L. ir du kartus kumščiu sudavė jai į galvą ir nagais įbrėžė į kaklą, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą ir padarė intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus nosyje, dešinio paausio srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to apibraižė nagais krūtinę ir kaklą M. V., tuo sukėlė nukentėjusiajam M. V. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi, E. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. D. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą buvo pakankamai intensyvūs, asmuo elgėsi agresyviai, taip pat ir dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjo trys žmonės: D. S., kuriai kaltinamasis E. D. vieną kartą spirdamas į dešinę koją ir vieną kartą delnu suduodamas į veidą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, R. L., kuriai kaltinamasis sugriebdamas rankomis už rūbų ir du kartus kumščiu suduodamas į galvą ir nagais įbrėždamas į kaklą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, M. V., kuriam kaltinamasis tyčia nagais įbrėždamas į nugarą ir įkąsdamas į ranką bei apibraižydamas nagais krūtinę ir kaklą, sukėlė fizinį skausmą.

E. D. esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, davė parodymus, dėl savo elgesio gailėjosi ir kritiškai jį vertino, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Atkreiptinas nukentėjusiųjų dėmesys, jog jei jiems kaltinamojo E. D. veiksmais padaryta žala, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.