Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Bausmė atlikta 2016-02-29;

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – bauda 40 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1506,40 Eur. 2019-07-03 vykdomosios bylos duomenimis Nr. 0009/18/01818 liko neišieškota 49,10 Eur;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2019-07-01 apie 19 val., buto esančiu adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu, rankos kumščiu vieną kartą trenkė į ranką savo broliui A. K., taip mušdamas savo šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-07-02 būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val., pas jį atėjo kaimynas su kuriuo nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Nusipirkus alaus, su juo vėl grįžo į butą, kuriame gyvena dviese su broliu A. K. ir virtuvėje pradėjo gerti alų. Tuo metu jo brolis A. K. buvo kitame kambaryje ir su jais alkoholio nevartojo. Apie pietus kaimynas išėjo namo, o jis nuėjo į kambarį miegoti. Apie 19 val. atsikėlęs tame pačiame kambaryje žiūrinėjo savo telefoną. Tada jis nuėjo į virtuvę ir pastebėjo, kad šaldytuve nebėra jo nusipirkto maisto, nes maistą perkasi atskirai. Jis A. K. pradėjo priekaištauti, kad suvalgė jo nusipirktą maistą, tad tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis pradėjo muštis rankomis ir kojomis. Bandydamas nuo jo smūgių apsiginti, jam galėjo vieną kartą kumščiu pataikyti į ranką, bet šito nepamena, kadangi dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena dar tai, kad konflikto metu per atvirą langą jis pradėjo šaukti kieme sėdinčioms merginoms, kad iškviestų policiją. Merginos sėdėjusios lauke išgirdusios šūksmus, iškvietė policijos pareigūnus, o toliau neužilgo atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjusi brolį išvažiavo. Policijos pareigūnai užfiksavę įvykį jį pristatė į policijos komisariatą. Jei gindamasis broliui sukėlė fizinį skausmą, tai dėl to gailisi. Taip pat papildo, kad prašys brolio atleidimo už sukeltą fizinį skausmą (b. l. 44-45).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-01 būnant namuose su broliu V. K., adresu (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo kaimynas su kuriuo brolis pradėjo nuo pat ryto gerti. Apie pietus, išėjus kaimynui iš jų namų, brolis nuėjo miegoti. Vakare, tikslaus laiko nepamena, broliui atsikėlus, brolis nuėjo į virtuvę ir iš ten pradėjo šaukti, kad jis ima jo maistą, nors taip tikrai nėra. Matė, kad jis nėra gerai išsimiegojęs ir dar tebėra apsvaigęs nuo alkoholio. Jis jam pradėjo sakyti, kad iš jo jokio maisto neėmė, nes maistą su broliu perkasi atskirai. Tada būnant virtuvėje su broliu pradėjo bartis ir brolis pradėjo ant jo šaukti. Vėliau su juo būdami virtuvėje apsistumdė ir jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu įtrenkė jam į dešinės rankos plaštaką, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po šito brolis nuėjo į virtuvę ir per atidarytą langą sėdinčioms merginoms kieme pašaukė, kad jos jam iškviestų policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, neva dėl to, kad jis šūkauja ir yra psichiškai nestabilus. Jis save laiko psichiškai sveiku, tik už brolį yra lėtesnis ir nevartoja su juo alkoholio, todėl tarp jo ir brolio nuolatos, kai tik jis išgeria vyksta konfliktai. Atvykus policijos pareigūnams, jiems pasakė, kad tai ne jis šūkavo ir kėlė konfliktus namie, o išgėręs brolis ir kad brolis jam sukėlė fizinį skausmą įdaužęs į ranką. Tada pareigūnai brolį išsivežė. Atvykę medikai jo paklausė ar reikalinga pagalba, bet jis jiems pasakė, kad ne ir jie išvyko. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes rankoje buvo tik nedidelis įdrėskimas ir baigia praeiti. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala nepadaryta (b. l. 22-23).

2019-07-01 informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2019-07-01 19.09 val., buvo gautas pranešimas, kad pribėgęs vyras prašė pagalbos, nes susimušė du broliai (b. l. 9-12).

2019-07-01 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas A. K. parodė, jog 2019-07-01 apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis V. K. žodinio konflikto metu trenkė kumščiu jam į dešinę ranką, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 16-17).

Asmens blaivumo testu Nr. 7607, kuriuo V. K. 2019-07-01 užfiksuotas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 20).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. K. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo brolio, su kuriuo kartu gyvena, atžvilgiu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2019-07-01 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, rankos kumščiu vieną kartą trenkė į ranką savo broliui A. K. ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo duotais parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 30-32), baustas administracine tvarka (b. l. 35-36), bedarbis (b. l. 33), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesių laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 3 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesių laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 3 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 49,10 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-29 baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto, t. y. automobilio „F. G.“, konfiskavimas valstybės nuosavybėn, nesubendrinamos su paskirtomis bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2019-07-01, 19.30 val., iki 2019-07-03, 13.45 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitytinos 4 laisvės apribojimo dienos (b. l. 50, 52).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 53-54).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 49,10 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 10 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąjį įsakymą V. K. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.