Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-503-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
1S-503-557/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
P. Š.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-503-557/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui Viktorui Gecui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. Š. gynėjo V. Geco skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo P. Š. gynėjo V. Geco skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties, bei dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutarties, kuria palikta galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis dėl suėmimo paskyrimo ir kaltinamajam P. Š. suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. tuo, kad 2005-08-14 apie vidurnaktį, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. ir A. K., nusitempė A. B. į miškelį, esantį netoli „Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės“ bažnyčios - parapijos, adresu Šventosios g. 4, Palangoje, kur panaudodamas fizinį smurtą, t.y. A. K. trenkus ranka A. B. į nugaros sritį vieną smūgį, R. J. trenkus ranka A. B. į dešinę veido sritį, jis spyrė koja A. B. į juosmens sritį ir pagrobė 10 Lt vertės juodą vyrišką piniginę su 150 Lt grynųjų pinigų, 50 Lt vertės automobilio signalizacijos pultelį, 600 Lt vertės raktų ryšulį, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3310“ pilkos spalvos su SIM kortele, kurių bendra vertė 300 Lt, iš viso nusikaltimu padarydamas 1110 Lt turtinę žalą. Be to, P. Š. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad 2005-07-06 apie 6 val. per atvirą langą įsibrovė į poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė A. V. priklausančią juodą vyrišką piniginę su 200 Lt grynųjų pinigų, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“ su SIM kortele, kurių vertė 650 Lt, E. B. priklausančius 100 Lt vertės sidabrinius auskarus, tuo nukentėjusiajam A. V. padarydamas bendrą 850 Lt materialinę žalą, nukentėjusiajai E. B. padarydamas 100 Lt materialinę žalą.

2006-03-16 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi kaltinamajam P. Š. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška, kadangi kaltinamasis P. Š. į teismą neatvyko, gyvenamojoje vietoje nebuvo randamas, nežinia kur išvyko, nors jam ir buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis P. Š. sąmoningai kliudo bylos nagrinėjimui, pasislėpė nuo teismo.

Sulaikius kaltinamąjį, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartimi palikta galioti 2006 m. balandžio 26 d. nutartis dėl suėmimo paskyrimo ir kaltinamajam P. Š. suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2012 m. kovo 31 d. Teismas nutartyje nurodė, jog P. Š. kaltinamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymu, 2005-11-03 jam šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, P. Š. įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 128-130), tačiau kviečiamas į teismą neatvyko, o policijos pareigūnams jo atvesdinti nepavyko (1 t., b.l. 184, 211, 216), todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kaltinamasis pasislėpė nuo teismo ir paskelbė kaltinamojo paiešką, o kardomąją priemonę pakeitė į suėmimą (1 t., b.l. 218). Kaltinamojo argumentai, jog apie posėdį nežinojo ir nuo teismo nesislapstė, niekuo nepagrįsti, juos paneigia ta aplinkybė, kad kaltinamasis be teismo leidimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, apie savo išvykimą neinformavęs nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo. Kaltinamojo teiginiai, jog kardomosios priemonės sąlygų nesuprato, atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra baigęs 11 klasių, taigi, turi pagrindinį išsilavinimą, atrodo nelogiški ir tik dar sykį patvirtina, jog kaltinamasis išvyko turėdamas tikslą pasislėpti nuo teisėsaugos. Kaltinamasis švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas pažeidė po to, kai buvo nuteistas už apysunkį tyčinį turtinį nusikaltimą nuosavybei (BK 180 str. 1 d.) Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir jam, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas, paskiriant įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Be to, kaltinamasis P. Š. yra nevedęs, Lietuvoje darbo neturi, duomenų, jog turi pajamų, taip pat nėra, nors P. Š. teigia įsidarbinęs užsienyje, tačiau konkrečių darbovietės duomenų negalėjo nurodyti, kaltinamasis jau buvo pasišalinęs iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kurioje dabar nurodo savo gyvenamąją vietą ir kur gyvena jo tėvai. Teismas mano, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti kaltinamojo P. Š. gynėjo skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties ir skundas su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas, neskųsdamas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutarties, skundžia 2006 m. balandžio 26 d. teismo nutartį, kuria kaltinamajam paskirtas suėmimas ir paskelbta kaltinamojo P. Š. paieška. Bylą nagrinėjantis teismas kaltinamajam P. Š. 2006 m. balandžio 26 d.nutartimi paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumą, apklausęs sulaikytą ir į teismą per 48 valandas pristatytą kaltinamąjį, jau patikrino ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog suėmimo pagrindas pasitvirtino, todėl teismas nutartimi nustatė konkretų kaltinamojo suėmimo terminą bei byloje paskyrė teisiamąjį posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamąjį P. Š. apklausęs dėl suėmimo pagrįstumo, Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 31 d. nutartyje patikrino kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sprendė, jog 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyti pagrindai pasitvirtino, todėl pareiškėjui ar pačiam kaltinamajam neskundžiant 2012 m. kovo 31 d. teismo nutarties, kuria 2006 m. balandžio 26 d. teismo nutartis buvo palikta galioti ir nustatytas konkretus suėmimo terminas, pareiškėjo teikiamas skundas netenka tikslingumo, kadangi vien 2006 m. balandžio 26 d. nutarties pripažinimas neteisėta, neskundžiant Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutarties, nesukurs teisinių pasekmių.

Skundu dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties kaltinamojo P. Š. gynėjas prašo šią nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, teismas šioje byloje buvo šališkas ir neobjektyvus, pasisakė už apeliacinės instancijos teismą neturėdamas tam kompetencijos, teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje atliko teisinę prognozę, kas būtų, jeigu būtų apeliacinės instancijos teismo panaikinta 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, ir teismas nusprendė, kad toks veiksmas nesukurtų teisinių pasekmių, nes teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumą jau patvirtino kita teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis, kuri nėra apskųsta. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje svarstyti apeliacinės instancijos teismo būsimo procesinio sprendimo teisinių pasekmių, todėl teismas šioje bylos dalyje peržengė apylinkės teismo kompetencijos ribas ir dėl tokio teisinio vertinimo teismas tapo šališku, nes pasisakė apie tai, kas nėra numatyta BPK, ir teisinį vertinimą atliko kaip apeliacinės instancijos teismas. Teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi užkirto P. Š. teisę į apeliaciją, t.y. teismas atsisakė priimti skundą be jokių teisinių pagrindų, nes teismas tokį sprendimą priėmė tik pagal savo nuomonę, tačiau ne pagal BPK teisės normas. BPK nėra numatyta teismui teisė ar pareiga atsisakyti priimti asmens skundą dėl nutarties, kuri yra priimta to asmens atžvilgiu, o ypač dėl asmens suėmimo ir jo paieškos paskelbimo.

Bylos duomenimis yra akivaizdu, kad teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutarties net nebandė išsiųsti P. Š., nes, matyt, teismas policijos pareigūnų vienašališkų pareiškimų, raštų, tarnybinių pranešimų buvo įtikintas, kad P. Š. nėra namuose. Todėl taip pat akivaizdu, kad teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis buvo priimta P. Š. už akių, nes apie teismo 2006 m. balandžio 26 d. posėdį jam nebuvo jokiu būdu pranešta.

Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties išvada apie tai, kad 2012 m. kovo 31 d. nutartis patvirtino 2006 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumą, taip pat yra niekuo nepagrįsta, nes teismas 2012 m. kovo 31 d. nutartimi išsprendė kardomosios priemonės suėmimo termino klausimą, tačiau teismo veiksmai skirti ar neskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę niekaip nebuvo suvaržyti 2006 m. balandžio 26 d. nutarties turiniu, nes priešingu atveju teismas negalėjo remtis 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuri dar yra neįsiteisėjusi, kadangi P. Š. tokia nutartis tapo žinoma tik 2012 m. kovo 31 d. viešo teismo posėdžio metu Palangos miesto apylinkės teisme. Be to, 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje yra nuspręsta paskelbti P. Š. paiešką, o 2012 m. kovo 31 d. nutartyje paieškos teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis nepatvirtino teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo, nes teismas 2012 m. kovo 31 d. nutartimi išsprendė tik kardomosios priemonės suėmimo termino paskyrimo klausimą, t.y. teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties ir 2012 m. kovo 31 d. nutarties turinys yra skirtingas bei individualus, todėl tokios pirmosios instancijos teismo nutartys viena kitos teisėtumo nepatvirtino, tačiau abi teismo nutartys yra skundžiamos BPK nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui, kuris asmens skundą privalo išnagrinėti nepriklausomai nuo pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 31 d. nutarties, kuri jokiomis teisinėmis priemonėmis nepatvirtino pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi tapo absoliutaus teisingumo institucija, kurios procesiniai sprendimai negali būti skundžiami, nes tokia yra atskiro teisėjo nuomonė, nors 2006 m. balandžio 26 d. teismo nutartis pagal įstatymą gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties išvados suponuoja negirdėtą teismų praktiką, nes iš šios nutarties seka išvada, kad 2006 m. balandžio 26 d. nutartis gali būti skundžiama tik su sąlyga, jeigu bus skundžiama teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis, kuria P. Š. buvo suimtas trims mėnesiams, o jeigu P. Š. 2012 m. kovo 31 d. nebūtų buvęs suimtas, tai tokiu būdu turbūt teisėjas taip pat leistų apskųsti 2006 m. balandžio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje nesant išvados, kad 2006 m. balandžio 26 d. nutartis negali būti apskųsta apeliacine tvarka, teismo 2012 m. balandžio 11 d. procesinis sprendimas atsisakyti priimti advokato V. Geco skundą dėl 2006 m. balandžio 26 d. nutarties prieštarauja įstatymui, t.y. BPK 130 str., 439 str., 440 str. nuostatoms, kurias teismas šioje byloje taikė netinkamai. Teismas šių tesės normų 2012 m. balandžio 11 d. nutarties motyvuose niekaip neaptarė, o nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė konkrečių straipsnių dalių, o tai apsunkina apelianto veiksmus tinkamai pasinaudoti teisine gynyba, kadangi iš teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties turinio nėra aišku, kurią konkrečiai BPK 130 str., 439 str. ar 440 str. reglamentuotą įstatymo nuostatą teismas taikė atsisakydamas priimti advokato skundą dėl 2006 m. balandžio 26 d. nutarties.

Skundu dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutarties kaltinamojo P. Š. gynėjas prašo šią nutartį ir ja kaltinamajam P. Š. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams panaikinti, kaltinamąjį P. Š. paleisti į laisvę, kadangi jo trijų mėnesių suėmimo terminas jau yra pasibaigęs 2012-04-13, nes P. Š. 2012-01-13 buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste, todėl šis terminas turi būti įskaitytas į jo suėmimo terminą, kuris buvo nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartimi. Nurodo, jog teismo 2006 balandžio 26 d. nutartis niekada nebuvo įteikta P. Š., o taip pat teismas šios nutarties nesiuntė paštu P. Š. gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad 2006 m. balandžio 26 d. nutartis taip pat nebuvo siunčiama ir P. Š. močiutei P. A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai 2006 m. įteiktas teismo šaukimas apie 2006-04-12 11 val. įvyksiantį teismo posėdį tapo pagrindu 2012-03-31 teisme suimti P. Š.. Teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad P. Š. neatvyko į 2006-04-26 teismo posėdį, kad jis nerandamas namuose, todėl teismas laikė, kad P. Š. sąmoningai kliudo bylos nagrinėjimui, kad yra pasislėpęs nuo teismo. Teismas šių savo išvadų pagrindu pakeitė P. Š. kardomąją priemonę į suėmimą ir paskelbė jo paiešką per policiją. Teismo išvados nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, kadangi P. Š. močiutei, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo šaukimas atvykti į 2006-04-12 įvyksiantį teismo posėdį buvo įteiktas, todėl suprantama, kad apie 2006-04-26 įvyksiantį teismo posėdį teismas taip turėjo galimybę informuoti teismo šaukimu, tačiau teismo šaukimas net nebuvo siunčiamas ir be jokio pagrindo konstatuota, kad P. Š. nebuvo randamas namuose, todėl, manoma, kad jis pasislėpė nuo teismo. Byloje esantys policijos pareigūnų pranešimai teismui apie P. Š. nebuvimą namuose yra netinkami įrodymai dėl asmens buvimo vietos nustatymo, kadangi policijos pareigūnams nebuvo teismo pavesta kontroliuoti P. Š. paskirtos kardomosios priemonės pasižadėjimo neišvykti vykdymo, o dėl P. Š. atvesdinimo ar patikrinimo P. Š. gyvenamųjų patalpų nebuvo jokio teismo procesinio sprendimo. Policijos pareigūno pranešimas apie tai, kad P. Š. nerado namuose, nėra pakankamas ir leistinas įrodymas, kad policininkas tikrai nerado asmens namuose, kadangi policijos pareigūnai teismui nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių policininkų nuomonę, kad P. Š. nėra namie, arba, kad jis yra iš namų išvykęs, nes policijos pareigūnai neapklausė nei vieno asmens, kuris kartu su P. Š. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi teismo šaukimas į 2006-04-26 įvyksiantį teismo posėdį nebuvo niekam siunčiamas, tai laikytina, kad teismas nepanaudojo BPK 182 str. ir 236 str., 253 str. reglamentuotas priemones, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad P. Š. pažeidė kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismas nenagrinėjo kardomosios priemonės pasižadėjimo neišvykti sąlygų ir išvykimo iš gyvenamosios vietos pasekmių. Akivaizdu, kad ši kardomoji priemonė buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu, todėl iš nutarimo paskirti kardomąją priemonę nėra visiškai aišku tokios kardomosios priemonės terminas, termino eigos pradžia ir pabaiga, kadangi vykdymo terminas nebuvo nurodytas, nebuvo nurodyta, ar tokia kardomoji priemonė galiojo tik ikiteisminio tyrimo metu ar ir teisme. Pažymėtina, kad P. Š. nebuvo pranešta, kad byla perduodama teismui, teismo nutartis atiduoti P. Š. teismui taip nebuvo įteikta kaltinamajam, o tai reiškia, kad P. Š. nebuvo žinoma, kad kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti galioja ir teisme. Tokios aplinkybės yra ypač svarbios ir lemiamos.

Teismui kartu su P. Š. gynėjo skundu dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties yra pateiktos pažymos apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą. Šios pažymos patvirtina aplinkybę, kad P. Š. močiutė P. A. Š. 2006 m. ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad teismo šaukimas P. Š. atvykti į teismą 2006-04-12 buvo siunčiamas netinkamu adresu, o močiutei P. A. Š. nebuvo įstatymuose numatytos pareigos teismo šaukimą perduoti P. Š., nes žmoniška ir pateisinama, kad senyvo amžiaus močiutė galėjo nesuprasti tokio teismo šaukimo turinio ir esmės.

Atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai net neapklausė P. Š. močiutės, kuriai buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti P. Š. į teismą 2006-04-12, todėl liko neatsakyta į klausimą, ar šis teismo šaukimas buvo perduotas adresatui P. Š., o esant tokiai aplinkybei svarstytina, ar tikrai P. Š. pažeidė kardomosios priemonės pasižadėjimo neišvykti sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą ir atsižvelgiant į tai, kad P. Š. nebuvo siunčiama teismo nutartis perduoti jį teismui, o tokioje nutartyje privalėjo būti teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės termino galiojimo po asmens atidavimo teismui.

Atsižvelgtina taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė pasižadėjimas neišvykti, tačiau, jam tapus kaltinamuoju, nebuvo joks procesinis dokumentas P. Š. įteiktas, todėl akivaizdu, kad P. Š. nebuvo aiškiai nustatytos pasižadėjimo neišvykti sąlygos, nes policijos nutarime nebuvo nustatytas kardomosios priemonės terminas ir išaiškinimas, ką reiškia pasižadėjimas neišvykti.

Esant daugybei netikslumų dėl kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo ir nesant duomenų apie tai, kad teismas 2006 m. būtų bent vieną kartą tinkamai P. Š. pranešęs apie teismo posėdį, nėra jokio pagrindo teismo išvadai, kad „P. Š. yra pasislėpęs nuo teismo“, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti savo esme yra kardomoji priemonė siekiat užtikrinti asmens dalyvavimą baudžiamajame procese, tačiau ši kardomoji priemonė nereiškia, kad reikia užtikrinti asmens buvimą namuose, nes tokiems tikslams įgyvendinti yra kitokia kardomoji priemonės, tai namų areštas. P. Š. nebuvo uždrausta išvykti į užsienį, todėl toks jo išvykimas į užsienį iš gyvenamosios vietos negali būti traktuojamas kaip pasižadėjimo neišvykti sąlygų pažeidimas, nes teismas nei vieną kartą tinkamai neišsiuntė teismo šaukimo P. Š., kurio paieškai policija neturėjo jokio teisėto pagrindo, nes teismas iki 2006-04-26 nebuvo priėmęs jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų pavesta policijai vykti į P. Š. gyvenamąją vietą ir nustatyti jo buvimo vietą. Policija nėra teismo padalinys, todėl policija 2006 m. neprivalėjo vykti į P. Š. gyvenamąją vietą pagal teisėjo R. Mickaus nurodymą, kadangi asmens atvesdinimas ar asmens paieška iki 2006 m. balandžio 26 d. nutarties nebuvo išspręsta jokiu teismo procesiniu sprendimu. Teismas neturi teisės policijai duoti nurodymus ar rašytinius nurodymus be teismo procesinio sprendimo, todėl bet kokie policijos apsilankymai P. Š. gyvenamojoje vietoje privalėjo būti sankcionuoti teismo nutartimi ar sprendimu, nesant tokių teismo sprendimų yra visiškai negalima teismo išvada, kad P. Š. pasislėpė nuo teismo. P. Š., kaip dabar paaiškėjo, atvirai nesislėpdamas oficialiai dirbo Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste. P. Š. nekeitė savo išvaizdos, savo asmens dokumentų ar kitų duomenų, kurie jam būtų padėję slapstytis nuo teismo. Pažymėtina, kad teismas jokiomis priemonėmis net nebandė 2006 m. balandžio 26 d. nutartį įteikti P. Š., jo tėvams, jo darbdaviui arba jo močiutei P. A. Š., kuriai buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, įvykusį 2006-04-12. Tokia svarbi aplinkybė įrodo, kad teismui nebuvo aktualu kardomosios priemonės pasižadėjimo neišvykti sąlygų analizavimas ir jų vykdymas, tačiau buvo svarbu išnagrinėti bylą būtent 2006 m. ir ją parduoti teismo raštinei.

Teismas taip pat netinkamai nustatė P. Š. sulaikymo dieną, nes teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, kad jo sulaikymo diena yra 2012-03-31, tačiau P. Š. Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste, buvo sulaikytas 2012-01-13, buvo suimtas nuo 2012-01-13 iki 2012-03-31. Palangos miesto apylinkės teisme 2012-03-31 P. Š. neturėjo savo asmens dokumento, todėl teismui nebuvo galimybės patikrinti P. Š. asmens tapatybę. Taip pat teismui 2012-03-31 nebuvo pateiktas P. Š. sulaikymo protokolas, todėl teismui nebuvo jokio teisėto pagrindo 2012 m. kovo 31 d. nutartyje konstatuoti, kad P. Š. sulaikymo diena yra 2012-03-31, kadangi jis suimtas yra nuo 2012-01-13.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Dėl skundo, kuriuo skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, argumentų

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti kaltinamojo P. Š. gynėjo skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties tuo pagrindu, jog kartu neskundžiama ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis, kadangi tiek 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, tiek 2012 m. kovo 31 d. nutartis aukštesniajam teismui gali būti skundžiamos atskirai viena nuo kitos. Tačiau aukštesnysis teismas laiko, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

BPK 130 str. (kuriuo vadovaudamasis apylinkės teismas atsisakė priimti kaltinamojo gynėjo skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties) 1 d. nustatyta, jog suimtasis ar jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo.

Iš baudžiamojoje byloje esančio advokato orderio Nr. 780412 (1 t., b.l. 209) matyti, jog ginti kaltinamąjį P. Š. Palangos miesto apylinkės teisme buvo pavesta advokatui A. Švėgždai. Priimant ir skelbiant 2006 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria kaltinamajam P. Š. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvyti pakeista į suėmimą ir paskelbta pastarojo paieška, dalyvavo kaltinamojo P. Š. gynėjas, kuris atstovo kaltinamojo interesus teismo posėdyje. Iš teismo posėdžio protokolo (1 t., b.l. 217) matyti, jog teisėjas, paskelbęs nutartį, išaiškino jos apskundimo laiką ir tvarką. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia teisę skundą dėl suėmimo paskyrimo aukštesniajam teismui paduoti ne tik suimtajam, bet ir jo gynėjui. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo P. Š. gynėjas advokatas A. Švėgžda būtų pasinaudojęs įstatymo suteikta galimybe ir apskundęs 2006 m. balandžio 26 d. nutartį aukštesniajam teismui. Darytina išvada, jog kaltinamojo P. Š. gynėjas tokį teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Nepadavus skundo dėl 2006 m. balandžio 26 d. nutarties per įstatymo nustatytą terminą, nutartis įsiteisėjo. Nepagrįstas skundo argumentas, jog 2012-03-31 Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis dar buvo neįsiteisėjusi, kadangi, remiantis BPK 130 str. 1 d., nutartis dėl suėmimo paskyrimo įsiteisėja per dvidešimt dienų nuo tokios nutarties priėmimo. Pats kaltinamasis P. Š. skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties nepadavė. Įstatymas nenumato galimybės, pasikeitus kaltinamojo gynėjui, naujai įstojusiam gynėjui pratęsti ar atnaujinti skundo dėl suėmimo paskyrimo padavimo terminą.

Nelaikytina, kad apylinkės teismas, neišsiųsdamas 2006 m. balandžio 26 d. nutarties kaltinamajam P. Š., tokiu būdu pažeidė proceso įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis yra nežinia kur išvykęs. Kadangi teismui kaltinamojo P. Š. gyvenamoji vieta tapo nežinoma, 2006 m. balandžio 26 d. nutartį siųsti ankstesniu P. Š. gyvenamuoju adresu – (duomenys neskelbtini), tapo netikslinga, kadangi jis ten nebegyveno, ką patvirtina Palangos miesto policijos komisariato 2006-04-28 pranešimas (1 t., b.l. 216), kuriame nurodyta, jog P. Š. prieš tris savaites išvyko kažkur ieškotis darbo, mama R. Š. ir senelė P. A. Š. nežino P. Š. buvimo vietos ir su juo iš viso nebendrauja. Pažymėtina ir tai, jog netikslinga buvo 2006 m. balandžio 26 d. nutartį įteikinėti kaltinamojo P. Š. artimiesiems, kadangi jiems įstatymas nesuteikia teisės tokios nutarties apskųsti, kaip minėta, tokią teisę turi tik suimtasis ir jo gynėjas, tačiau pasarasis įstatymo suteikta galimybe nesinaudojo, pripažindamas 2006 m. balandžio 26 d. nutartį teisėta ir pagrįsta.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje netinkamai taikė BPK 130 str., 439 str., 440 str. nuostatas, o jų neaptarimas nutarties motyvuose ir konkrečių straipsnių dalių nenurodymas rezoliucinėje dalyje apsunkino apelianto veiksmus tinkamai pasinaudoti teisine gynyba. Kaltinamojo P. Š. gynėjas nurodo, jog nėra aišku, kurią konkrečiai BPK 130 str., 439 str. ar 440 str. reglamentuotą įstatymo nuostatą teismas taikė atsisakydamas priimti skundą dėl 2006 m. balandžio 26 d. nutarties. BPK 130 str. nustatyta suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 130 str. sudarytas iš trijų dalių, kurio pirmojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, jog suimtasis ar jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Taip pat aptariamas tokio skundo išnagrinėjimo terminas ir tvarka. Tuo tarpu BPK 130 str. 2 d. numatyta, jog aukštesniojo teismo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, BPK 130 str. 3 d. nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka, jei suėmimas paskiriamas ar jo terminas pratęsiamas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, o BPK 439 str. ir 440 str. nustatyta žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismas tvarka, o ne atsisakymo priimti skundą pagrindai. Taigi, kaip matyti, iš aptartų BPK normų tik BPK 130 str. 1 d. antrasis sakinys „skundą dėl suėmimo paskyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo“ gali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nors apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuose šios aplinkybės neaptarė ir tik pažymėjo, jog vadovaujasi ir BPK 130 str., tokiai teismų praktikai aukštesnysis teismas nepritaria, tačiau pažymėtina, jog nutartį sudaro ne kai kurios tai atskiros jos dalys, o jų visuma, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas skundą priimti atsisakė ir tuo pagrindu, jog praleistas skundo padavimo terminas. Apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Aukštesnysis teismas laiko, jog BPK 130 str., 439 str. bei 440 str. konkrečių dalių nenurodymas 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje neapribojo nei kaltinamojo, kurio interesus atstovauja gynėjas, nei jo gynėjo galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe skųstis aukštesniajam teismui ir teise į gynybą.

Dėl skundo, kuriuo skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis, argumentų

Iš 2006-02-23 supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo (1 t., b.l. 171) matyti, jog P. Š. su byla susipažinti nenorėjo, papildymų neturėjo, tai patvirtino savo parašu. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog P. Š. buvo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra užbaigtas. 2006-03-09 surašius kaltinamąjį aktą, kitą dieną, t.y. 2006-03-10 kaltinamojo akto nuorašas buvo išsiųstas P. Š. jo gyvenamuoju adresu – (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2006-03-10 lydraštis (1 t., b.l. 177). Taigi, darytina išvada, jog P. Š. buvo žinoma ir tai, jog byla jo atžvilgiu bus perduota teismui. Pažymėtina ir tai, jog teismo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje proceso dalyviams nėra įteikinėjama, todėl teismui nekilo pareiga 2006 m. kovo 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant P. Š. pagal BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, įteikinėti kaltinamajam P. Š..

Iš byloje esančių P. Š. anketinių duomenų (1 t., b.l. 110-111) matyti, jog kaltinamasis P. Š. nuo 2003-01-08 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Savo prisipažinimuose (1 t., b.l. 116, 131) bei apklausiant įtariamuoju (1 t., b.l. 121-122, 136-137, 147) P. Š. nurodė vieną ir tą patį savo adresą – (duomenys neskelbtini). Prokuratūros teismui pateiktame sąraše asmenų, kviestinų į teismo posėdį (1 t., b.l. 179), kaltinamojo P. Š. adresas taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini). Nors iš pažymos apie teismo šaukimo įteikimą (1 t., b.l. 184) matyti, kad kaltinamajam P. Š. siųstą šaukimą į 2006-04-12 teismo posėdį paėmė jo močiutė, negalima daryti kategoriškos išvados, kad šaukimas buvo siųstas ne P. Š. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), o jo močiutės P. A. Š. gyvenamuoju adresu - (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip matyti iš Palangos miesto policijos komisariato 2006-04-28 pranešimo (1 t., b.l. 216), policijos pareigūnui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) (galimai suklysta nurodant namo numerį), namuose buvo rasta ne tik P. Š. mama, bet ir senelė P. A. Š., kuri galimai ten dažnai lankydavosi ar netgi gyveno. Kaip minėta, iš pažymos apie teismo šaukimo įteikimą (1 t., b.l. 184) matyti, kad kaltinamajam P. Š. siųstą šaukimą į 2006-04-12 teismo posėdį paėmė močiutė, todėl laikytina, kad kaltinamajam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog P. A. Š. nekilo įstatymuose numatyta pareiga teismo šaukimą perduoti P. Š.. Priešingai, teismo šaukimą priėmęs asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuoj pat jį įteikti adresatui. Nors apie teismo posėdį, kuris vyko 2006-04-12, kaltinamajam P. Š. buvo pranešta tinkamai, jis į teismo posėdį neatvyko. Tą pačią dieną buvo priimta teismo nutartis (1 t., b.l. 211) kaltinamąjį P. Š. į kitą, t.y. 2006-04-26 teismo posėdį atvesdinti. Šios nutarties vykdymas buvo pavestas Palangos miesto policijos komisariatui. Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas, vykdydamas teismo nutartį, apsilankė P. Š. gyvenamojoje vietoje, tačiau atvesdinti jį į teismo posėdį nebuvo galimybės, kadangi, kaip aukščiau jau aptarta, P. Š. gyvenamojoje vietoje nerastas, jis prieš tris savaites buvo išvykęs ieškotis darbo, mama R. Š. ir senelė P. A. Š. nežinojo P. Š. buvimo vietos ir su juo iš viso nebendravo. Tai patvirtina, jog policijos pareigūnas, siekdamas nustatyti P. Š. faktinę buvimo vietą, apklausė kartu su P. Š. gyvenusius asmenis, t.y. jo mamą bei jo senelę, tačiau joms kaltinamojo P. Š. buvimo vieta nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartyje padaryta išvada, jog 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje pagrįstai konstatuota, kad kaltinamasis P. Š. pasislėpė nuo teismo.

Aukštesnysis teismas sutinka ir su ta skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog teiginiai, kad kaltinamasis nesuprato kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo sąlygų, yra neįtikinantys. Kaltinamasis P. Š. yra baigęs 11 klasių, turi pagrindinį išsilavinimą. Iš byloje esančio P. Š. rašytinio pasižadėjimo neišvykti (1 t., b.l. 130) matyti, jog P. Š. įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), šį pasižadėjimą patvirtino savo parašu. Taigi, kaip matyti, P. Š. įsipareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos ne tik ikiteisminio tyrimo metu be prokuroro leidimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu be teismo leidimo, todėl laikytina, jog jam buvo žinoma, kad kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nenustoja galioti užbaigus ikiteisminį tyrimą.

Aptartos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog kaltinamasis sąmoningai kliudė bylos nagrinėjimui ir pasislėpė nuo teismo. Kaltinamojo P. Š. gynėjo skunde minimos aplinkybės, kad kaltinamasis P. Š. atvirai nesislėpdamas oficialiai dirbo Jungtinėje Karalystėje, nekeitė savo išvaizdos, savo asmens dokumentų ar kitų duomenų, neduoda pagrindo priešingai išvadai, kadangi išvykdamas į užsienį P. Š. apie tai nei prokurorui, nei teismui nepranešė, taipogi, net jo artimiesiems nebuvo žinoma jo buvimo vieta, su jais jis visiškai nebendravo, savo kontaktinių duomenų nenurodė, kas leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu P. Š. siekė būti nesurastas.

Byloje surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindą kaltinti P. Š. inkriminuotų nusikaltimų padarymu – tai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, paties P. Š. parodymai, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. P. Š. kaltinamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas P. Š., įvykdytos jam esant neteistam, 2006-01-16 jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis taip pat už tyčinės nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą. Šiuo atveju gresianti reali laisvės atėmimo bausmė duoda pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis, vengdamas gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės. P. Š. nėra saistomas stiprių socialinių ryšių: jis nėra vedęs, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi. Nors teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 61) nurodė, kad būdamas užsienyje dirbo oficialiai, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis apie 6 metus praleido užsienyje, kas duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje ir turėdamas ryšių užsienyje kaltinamasis P. Š. gali vėl bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, teismas pagrįstai paliko galioti sprendimą skirti kaltinamajam P. Š. griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą ir, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimui realiai reikalingą laiką, pagrįstai nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeisdamas BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo P. Š. sulaikymo dieną laikė 2012-03-31 ir nuo šios dienos skaičiavo suėmimo termino pradžią, kadangi iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2012-03-28 rašto (2 t., b.l. 55) matyti, jog P. Š. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms iš Jungtinės Karalystės perduotas 2012-03-31. Taipogi pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu P. Š. atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kalinimo laikas, kurį P. Š. išbuvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį, vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis bus įskaitytas į jam skirtą bausmę.

Gynėjas skunde nurodo ir tai, jog 2012-03-31 Palangos miesto apylinkės teisme kaltinamasis P. Š. neturėjo savo asmens dokumento, todėl teismui nebuvo galimybės patikrinti P. Š. asmens tapatybę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis P. Š. 2012-03-31 į teismo posėdį buvo pristatytas su apsauga (2 t., b.l. 61) pagal teismo 2012-03-30 pranešimą (2 t., b.l. 56), jog 2012-03-31 11 val. Palangos miesto apylinkės teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo kaltinamajam P. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini). Teisėjai sutiklinus kaltinamojo asmens tapatybę, kaltinamasis patvirtino, jog jis yra P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jo asmens dokumentai yra policijoje (2 t., b.l. 61-62). Kaltinamojo gynėjas neginčijo, kad į teismo posėdį galimai pristatytas ne tas asmuo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes laikytina, jog teismui pagrįstai nekilo jokia abejonė dėl kaltinamojo P. Š. asmens tapatybės.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str. 1 d., 2 d., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

kaltinamojo P. Š. gynėjo V. Geco skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas