- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-92-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-92-278/2011
2011 m. sausio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1173-836/2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. K., institucija teikianti išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-11-04 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovas E. K. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 1995-11-13, išlaikymui mokėti po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog nuo priimto sprendimo praėjo 5 metai, vaiko poreikiai padidėjo, todėl atsakovo teikiamos 150 Lt sumos sūnaus išlaikymui nepakanka. Teigia, jog sūnaus išlaikymui yra reikalinga 831,05 Lt suma mėnesiui. Nurodė, kad jos pajamas sudaro 723 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis ir papildomas uždarbis už AVON kosmetikos platinimą. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis atsakovas niekur nedirba, tačiau turi nekilnojamojo turto. Prašė teismą pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-11-04 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą E. K. mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui R. K., gim. 1995-11-13, dydį ir priteisti iš atsakovo E. K. sūnaus išlaikymui 350 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtiniausiems poreikiams tenkinti mėnesiui reikalinga 800 Lt suma. Nurodė, jog atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į 15 m. amžiaus vaiko poreikius, jo išlaikymui yra reikalinga mažesnė suma. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes R. K. neturi nekilnojamojo turto, nutraukus santuoką įsigijo tik 500 Lt vertės automobilį, gauna minimalaus dydžio atlyginimą, socialinę pašalpą, papildomų pajamų, platindama kosmetiką, tačiau dalį lėšų skiria ir pilnamečiui sūnui, kuris yra studentas. Konstatavo, jog atsakovas dirba, jo šeimoje pajamas gauna ir jų du bendrus vaikus išlaikyti padeda sutuoktinė, abu turi nekilnojamojo turto, o sutuoktinė ir automobilį. Teismas nurodė, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi paskolų bankams ir kiekvieną mėnesį moka įmokas, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas apskaičiavo ir numatė paskolų grąžinimo galimybes, todėl privalėjo numatyti ir išlaikymo vaikams teikimo galimybes. Atsižvelgęs į vaiko interesus, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą ir jos nurodytą vaiko poreikių dydį, įvertinus abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, geresnę atsakovo turtinę padėtį, teismas darė išvada, kad atsakovas gali teikti išlaikymą R. K. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 1995-11-13, išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei proporcingai patenkinto ieškinio daliai padalinti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, nes nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio nedirbo, 2009-04-07 buvo registruotas Kėdainių darbo biržoje ir 6 mėnesius gaudavo bedarbio pašalpą. Teigia, kad 2008-08-08 sudarytoje santuokoje augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė augina sūnų ir jos pajamos yra 1 000 Lt kas mėnesį mokama motinystės pašalpa, kurią ji gaus iki sūnui sueis 2 metai, tai yra iki 2010-12-02. Nurodo, kad nuo 2010-10-21 gauna tik minimalų darbo užmokestį, nes buvo pažemintas pareigose, todėl šios sumos neužtenka trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo turtinę padėtį įvertino kaip gerą, nes jo ir atsakovės turtinė padėtis yra vienoda. Nekilnojamąjį turtą jis paveldėjo kartu su motina, kuri ir gyvena bute, o žmona yra paveldėjusi turtą mirus tėvams, tačiau yra paveldėjusi ir tėvo skolas, kurias sudaro 13 000 Lt. Nurodo, jog ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji per mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia 800 Lt sumą. Atsakovas mano, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas jiems tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios. Nurodo, kad priteistas 350 Lt išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui R. K. apsunkina jo turtinę padėtį ir neatitinka protingumo bei teisingumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, nes jis turi nekilnojamojo turto. Tai, kad atsakovas yra pažemintas pareigose ir dėl to sumažėjo jo darbo užmokestis, rodo tik paties atsakovo nerūpestingumą ir neatsakingumą. Teigia, kad atsakovo nesugebėjimą įvertinti savo finansinę padėtį rodo E. K. imami bankų kreditai, kuriuos reikia grąžinti su didelėmis palūkanomis. Nurodo, jog suprasdama savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, ji dirba ir laisvu nuo pagrindinio darbo laiku, ieško galimybių papildomai užsidirbti ir išlaikyti sūnų, be to, jai tenka ne tik didesnė dalis išlaidų tenkinant sūnaus poreikius, bet ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo. Mano, kad priteista 350 Lt suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui atsakovui nėra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-11-04 sprendimu buvo patvirtinta R. K. ir E. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią E. K. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 1995-11-13, išlaikymui mokėti po 150 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (b.l. 5). Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą prašydama padidinti priteistą išlaikymą sūnui iki 350 Lt, nes išlaidos būtiniausiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, tai yra, maistui, aprangai ir kitiems poreikiams, ženkliai padidėjo. Byloje nustatyta, kad atsakovas pripažino, jog išlaidos sūnui padidėjo, tačiau sutinka mokėti išlaikymui kas mėnesį tik po 250 Lt, nurodydamas jog teikti didesnį išlaikymą neturi galimybių, nes ilgą laiką buvo bedarbis, naujoje šeimoje augina du mažamečius vaikus (b.l., 130-131, 140, 143). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 3.3 str. 2 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių - turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. (CK 3.156 str.). Tačiau ta aplinkybė, kad tėvas ar motina, būdami darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti būtinų išlaidų nepilnamečiam vaikui dydį, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Įvertinusi nepilnamečio R. K. amžių, jo poreikių pasikeitimą, padidėjusias išlaidas maistui, aprangai, mokslui ir kt., kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtiniausiems 15 metų amžiaus vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu kas mėnesį reikalinga 800 Lt. Atsakovas, teikdamas, jog nurodytos išlaidos yra užaukštintos, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minimaliems poreikiams augančiam vaikui patenkinti nustatyto dydžio išlaidos yra per didelės ar neprotingos. E. K. teiginiai jog sūnaus poreikiai aprangai turi būti nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą, nepažeistų vaiko orumo ir nustatant minimalias aprangos normas orientaciniu kriterijumi gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, yra iš dalies teisingi, tačiau ir pagal nurodytas normas atsakovas nepaneigė išlaidų reikalingumo augančiam vaikui, nepateikė sūnaus aprangai reikalingų išlaidų paskaičiavimų, neįvertino, jog aprangos, apavo naudojimo laikas priklauso ir nuo vaiko amžiaus bei jo individualių savybių. Net ir pripažinus, jog šalių sūnaus aprangai reikalinga skirti mažesnę dalį išlaidų, įvertintina, jog didesnę visų išlaidų sūnui dalį prisiima ieškovė R. K., todėl prašoma priteisti iš atsakovo 350 Lt suma nėra užaukštinta, nes į minėtą sumą įskaičiuotos ir išlaidos būsto nuomai, komunaliniams patarnavimams (b.l.6-7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dirba Ž. B. personalinėje įmonėje ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 713 Lt per mėnesį (b.l. 11, 105, 171). Nustatyta, kad ieškovė, platindama kosmetiką AVON, gauna papildomų pajamų, kurios, ieškovės teigimu, vidutiniškai sudaro apie 50 Lt per mėnesį (b.l. 108-111, 130). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2010-09-23 pažymos matyti, kad ieškovei už 2010 m. birželio mėn. – rugsėjo mėn. buvo išmokėta 666,18 Lt socialinė pašalpa, tačiau šiuo metu pašalpa nemokama (b.l. 106). Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi du automobilius - (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir HONDA CIVIC, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vienas HONDA CIVIC, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės paaiškinimu apeliacinės instancijos teismui, tik registruotas jos vardu, su nepilnamečiu sūnumi Roku ieškovė gyvena socialiniame bute, esančiame Respublikos g. 8-44, Kėdainiuose ir už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus moka apie 220-270 Lt per mėnesį (b.l. 12-19, 26, 129-133, 170). Iš byloje esančios Kėdainių darbo biržos 2010-05-13 pažymos Nr. 1069 matyti, jog atsakovas nuo 2009-04-07 buvo registruotas darbo biržoje, 6 mėnesius gavo bedarbio pašalpą, nuo 2010-07-27 dirbo UAB „Rivona“ ir jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo apie 939 Lt per mėnesį (b.l. 40, 89, 104, 158). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui 2010-10-21 buvo įteiktas įspėjimas Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (b.l. 143). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas E. K. UAB „Rivona“ dirbo iki 2010-11-09, o iš Kauno teritorinės Darbo biržos Kėdainių skyriaus 2011-01-04 pažymos Nr. 31 matyti, kad atsakovas nuo 2010-12-27 įregistruotas darbo biržoje ir jam suteiktas bedarbio statusas (b.l. 156, 158). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neskiria pakankamai dėmesio įsidarbinimui, o turėdamas darbą, nededa pastangų jį tinkamai atlikti, nes duomenų, jog dėl sveikatos būklės E. K. negali dirbti, teismui nepateikta (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. nuosavybės teise turi 3/8 dviejų kambarių buto, esančio Vytauto Didžiojo g. 41-3, Raseiniuose bei 3/8 d. garažo (b.l. 13, 15, 159-162). Be to, nekilnojamojo turto turi ir jo žmona L. K. (b.l. 42, 43, 163-167). Įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo materialinė padėtis buvo geresnė nei ieškovės, yra pagrįsta. Nors atsakovas teigia, jog jis negali skirti pakankamai lėšų sūnaus išlaikymui, nes išlaiko du mažamečius vaikus, gimusius antroje santuokoje, tačiau šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, nes vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo žmona L. K. gauna pašalpą vaiko auginimui, turi nekilnojamojo turto (CK 3.156 str.). Be to, antroje santuokoje gimę vaikai yra mažamečiai ir jų išlaikymui išlaidos yra mažesnės nei R. K.. Nors apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis, jog jis šiuo metu yra bedarbis ir pajamų negauna, tačiau ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba užsienyje ir gauna ženklias pajamas. Nurodytiems teiginiams pagrįsti įrodymų ieškovė nepateikė, tačiau E. K. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl neatmestina, kad jis dirba ir tikrąsias savo pajamas slepia. Šią išvadą teismas daro įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas ir pats pripažįsta, jog sūnaus Roko išlaikymui gali teikti 250 Lt dydžio išlaikymą, kas, esant bedarbiui ir negaunant jokių pajamų, būtų sudėtinga. Kolegija konstatuoja, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y., laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Kadangi apeliantas nepateikė duomenų paneigiančių ieškovės R. K. teiginius dėl išlaidų sūnaus Roko išlaikymui padidėjimo, jų pagrįstumo bei neginčijamų įrodymų, jog priteisto išlaikymo teikti sūnui negali dėl pablogėjusios materialinės padėties, kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 2 t., b.l. 150, 154).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 7 Lt (septynis Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).