Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. M. ir jų atstovei adv. D. Motiejūnei, suinteresuoto asmens 4. atstovei A. G., neatvykus suinteresuotų asmenų: 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, 1. VĮ ,,Turto bankas“ ir 3. VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų: 1. A. M., 2. R. J., 3. G. K., 4. V. L., 5. L. P., 6. R. Š., 7. R. V., 8. A. G., 9. A. K., 10. K. T., 11. S. B., 12. S. J., 13. V. Z. P., 14. Z. J., 15. T. T., 16. R. N., 17. P. V., 18. G. Š., 19. V. K., 20. V. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – TB), 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir 3. VĮ Registrų centras“ veikiantis per Šiaulių filialą (toliau - RC ŠF), 4. Šiaulių m. savivaldybės administracija (toliau - ŠSA).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau nėra įregistruotos pareiškėjams nuosavybės teisės į pastate esančius garažus (boksus). 2016 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl adresų suteikimo patalpoms, esančioms V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ Nr. A-246, patalpoms, esančioms V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo suteikti unikalūs numeriai ir adresai, tačiau konkretūs garažai Nekilnojamojo turto registre nėra užregistruoti.

Garažų savininkams nusprendus įsteigti bendriją, o tai jie turi padaryti, remiantis LR Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis 1994 07 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 650 garažų statybos kooperatyvai privalo persiregistruoti į garažų eksploatavimo bendrijas ir nariams nusprendus steigti bendriją, sušaukus susirinkimą ir pritarus bendrijos steigimui iškilo problema dėl bendrijos registravimo, nes nėra registruota pačių pareiškėjų kaip garažų savininkų nuosavybės teisės, todėl dabar pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjai prašė nustatyti jiems nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą jų nurodytoms turto dalims.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė prašymą, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas atitinka įstatymo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens 4. ŠSA atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu išklausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, teismas nusprendė bylą nagrinėti anksčiau nurodytiems atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjų prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjų teisės įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąja senatimi į nurodytame pastate jų įrengtus garažus. Be to visi suinteresuoti asmenys nurodė, kad jeigu yra išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos, tuomet atsiranda teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą.

Pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teisę į pastate jų įrengtus garažus, kuriuos jie valdo nuo 2000 metų. Pareiškėjai visą pastatą, kuriame yra jų įrengti garažai, kaip savo valdo apie 19 metų. Pareiškėjai iki šio tėra tik prievoliniuose teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenims (materialine prasme). Nors pareiškėjai savo kaip daikto dalies valdytojo teisių viešame registre nėra įregistravę, tačiau tai nelaikytina kliūtimi išspręsti jų prašymą.

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas (ai) nėra ir nebuvo įgijęs (ę) nuosavybės teisės (ių) į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Tokiu atveju teismas sutinkamai su CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

Suinteresuoti asmenys: 1. TB, 2, NŽT, 3. RC ŠF, 4. ŠSA atsiliepimuose nurodė, kad pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto (jo dalių) dabartiniu metu ir anksčiau jie nevaldė ir nenaudojo, jis nėra apskaitomas viešame registre nei jų, nei kito asmens vardu, todėl jis ar jo dalys nėra nei jų, nei valstybės nuosavybė. Šis daiktas (jo dalys) buvo sukurtos visų pareiškėjų statybos ūkio būdu ir jis (jo dalys) buvo perduotos jiems valdymui, tačiau jie pagal to meto teisės aktų nuostatas šio daikto (jo dalių) valdymo viešame registre neįregistravo, tai yra netapo nei jo (jo dalių) savininkais, nei valdytojais. Pareiškėjai kaip valdytojai savo teises į visą daiktą įregistravo tik 2016-02-17 (26-27 b. l.). Nė vienas iš paminėtų fizinių asmenų nėra ne tik įregistravę viešame registre atskirai valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjų nurodytas pastato dalis. Atskirai pažymėtina, kad nuo viso daikto sukūrimo momento pasikeitė ir kai kurie jo (jo dalių) valdytojai, kurie prašymuose nurodė, kad atsisako bet kokių daiktinių teisių į jiems priklausančio daikto dalį (61-62, 65-68, 75-79 b. l.).

Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas. Kaip jau teismas yra nurodęs pareiškėjai statybos ūkio būdu sukūrė daiktą, kurį po to valdė bendru sutarimu, tačiau nuosavybės teisių į šio objekto dalis jie įstatymo nustatyta tvarka neįteisino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas, šis turtas ne tik savo laiku buvo perduotas minėtiems fiziniams asmenims valdymui, bet ir pripažintas tinkamu naudojimui (56-57 b. l.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad šio turto valdytojais yra visi pareiškėjai.

Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad priklauso minėtam asmeniui, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

Suinteresuotų asmenų atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisių į nurodytą pastatą ar jo dalis. Duomenų, kad pareiškėjams pradėjus valdyti minėtą daiktą (jo dalis), šis (šios) buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis daiktas – pastatas (garažai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl laikytina, jog nėra sąlygų draudžiančių pareiškėjams įgyti minėtą daiktą (jo dalis) asmeninei nuosavybei pagal įgyjamąją senatį.

Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo.

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Sutinkamai su CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, kaip ir atsitiko ginčo atveju (62 b. l.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjai jau nuo 2000 metų tapo minėto nekilnojamojo daikto dalių, o vėliau ir viso daikto valdytojais bei juo (jo dalimis) naudojasi iki šiol. Duomenų, kad šio daikto (jo dalių) valdymas būtų nutrūkęs ar jis būtų perduotas kitų asmenų valdymui, arba būtų panaikintos pareiškėjų teisės jį valdyti, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės ar valdymo teisę viešame registre į nurodytą nekilnojamąjį daiktą, todėl pripažįstama, kad pareiškėjai faktinių teisinių santykių pagrindu nuo 2000 m. tapo šio daikto (jo dalių), o vėliau ir jo viso turėtojais, o tuo pačiu tapo ir teisėtais jo valdytojais. Pareiškėjai iki kreipimosi į teismą išliko vieninteliais žinomais pastato (jo dalių) valdytojais.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėjai tiek sukurdami daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už juos teisių į daiktą, ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jiems tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, vykdė pastato priežiūra ir eksploatacija, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas (29-46 b. l.).

Dėl daikto atviro valdymo.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 1990-10-16 pareiškėjai ne tik gyveno toje pačioje vietovėje, kur yra ir ginčo pastatas, bet ir būsimo pastato statybai jiems buvo suteiktas ir 0,20 ha žemės sklypas (18 b. l.). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjai viešai, nesislapstydami nuo 1990-10-29 ne tik įgijo teisę į nekilnojamojo daikto sukūrimą, bet ir nuo to laiko palaipsniui pradėjo ją įgyvendinti. Iš pareiškėjų pareiškimo nustatyta, kad jiems nekilo jokių klausimų susijusių su nekilnojamojo daikto tolesniu valdymu ir po 2000 metų, kada jis buvo sukurtas. Pareiškėjo atstovas A. M. ir adv. D. Motiejūnė nurodė kaip įrodymą, jog pareiškėjai visą tą laiką vykdė pastato priežiūrą ir eksploataciją, kas patvirtina, jog pareiškėjai yra fiziškai užvaldę šį daiktą, jiems nėra jokių kliūčių patekti į pastato (garažų) vidų ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėjai nesislapstydami valdo šį daiktą kaip savo, turi galimybę fiziškai veikti nekilnojamąjį daiktą, tai yra pareiškėjai atvirai valdo šį turtą.

Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios.

Sutinkamai su CK 4.71 straipsnio 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Visi suinteresuoti asmenys neginčijo, kad pareiškėjai jau nuo 2000 metų valdo ginčo daiktą (jo dalis), todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2000 metų, kuomet šis turtas buvo pradėtas eksploatuoti ir juo naudojosi visi fiziniai asmenys.

Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjų valdymas prasidėjo 2000 metais.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į pastato - garažo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atskiras dalis garažus pagal jiems suteiktus unikalius numerius, nes šiuos garažus įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.47 str. 11 p.; 4.68 - 4.71 straipsniais bei LR CPK XXXIV skyriaus III skirsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamosios senaties faktą šį turtą:

1. A. M. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. R. J. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. G. K. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. V. L. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. L. P. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. R. Š. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. R. V. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. A. G. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9. A. K. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. K. T. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. S. B. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. S. J. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. V. Z. P. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Z. J. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. T. T. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

16. R. N. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17. P. V. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18. G. Š. - į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. V. K. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

20. V. P. – į garažą, adresu V. g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.