- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- A-63-415-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-606-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Ž., L. Ž.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybei, Prienų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybei ir Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (I tomas, b. l. 2–8) ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 70–73) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-153 ir priteisti 6 720 Lt bei 2 000 Lt turtinę žalą.
Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu raštu Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius įteisino Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto J. B. padarytą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpildomąją kontrolinę geodezinę nuotrauką ir topo nuotrauką, kuriomis remdamiesi Jiezno seniūnijos seniūnas A. B. su vyr. specialistu J. P. iškapojo pareiškėjų žemės sklype keletą medžių ir krūmų bei trijose vietose tujų krūmus taip, kad dabar geltonuoja. Tvirtino, jog tokiu būdu buvo pažeistos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės (toliau – ir Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės) bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 7 punkto, 11 straipsnio 3 dalies 4 dalies, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 28 straipsnio ir 29 straipsnio nuostatos. Prašomas panaikinti aktas yra neteisėtas, nes juo buvo pažeistos pareiškėjų teisės, jiems priklausančio žemės sklypo ribos.
Atsiliepimas
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (I tomas, b. l. 123–124, 150–153) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovas nurodė, jog remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjų žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, geodeziniai matavimai nėra atlikti, todėl tikslios išvados, kurioje vietoje yra pareiškėjams priklausančio žemės sklypo riba, daryti neįmanoma. Todėl pareiškėjai negali tvirtinti, jog buvo apgenėti jų žemės sklype augantys želdiniai. Jiezno seniūnijos seniūnas L. Ž. bei kitų Taikos gatvės gyventojų prašymu, remdamasis L. Ž. parodytu žemės sklypo planu bei atsižvelgdamas į tai, kad tujų gyvatvorė užstoja išvažiavimą į pagrindinę Vilniaus gatvę, organizavo minėtų tujų apgenėjimo darbus. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepimu į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (II tomas, b. l. 30–31) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad byloje keliami reikalavimai nėra susiję su Aplinkos ministerijos teisėmis ir interesais. Pareiškėjai į Aplinkos ministeriją kreipėsi 2010 m. liepos 15 d., prašydami nustatyti, jų nuomone, neteisėtai nugenėtų tujų būklę jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministerija Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Alytaus RAAD) pagal kompetenciją pavedė įvertinti, ar atliekant želdinių genėjimo darbus nebuvo pažeisti Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai ir ar nebuvo padaryta žala aplinkai. Alytaus RAAD Prienų agentūra 2010 m. liepos 12 d. rašte Nr. ARPR-4-172 nurodė, kad specialistui atlikus išgenėtų tujų gyvatvorės apžiūrą, žalos aplinkai nenustatyta, Alytaus RAAD 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. ARV2-1188 taip pat nurodo, kad tiesioginė žala aplinkai nepadaryta, nes tujos yra gyvybingos, nežuvę. Pareiškėjų prašymas taip pat buvo persiųstas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri atlieka valstybinių bei savivaldybėse atliekamų geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiūrą ir žemės sklypų kadastro duomenų patikrą. Pažymėjo, kad abiejų institucijų atsakymus Aplinkos ministerija 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (18-2)-D8-7233 ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (18-2)-D8-8188 persiuntė pareiškėjams.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu (II tomas, b. l. 114–117) pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl pareiškėjų prašomos iš atsakovo Prienų rajono savivaldybės priteisti 6 720 Lt ir 2 000 Lt turtinės žalos, padarytos nugenėjus jų žemės sklype augančias tujas, nurodė, kad pareiškėjai siekia jų nurodytos turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad remiantis nurodytu straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas, nustačius neteisėtus pareiškėjų nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Remiantis bylos duomenimis nustatė, jog Jiezno seniūnijos seniūnas A. B. apgenėjo Taikos g., Jiezne, Prienų r. sav. augančias tujas. Želdynų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą. Įvertinęs aptartas įstatymo nuostatas ir atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Jiezno seniūnijos seniūnas A. B. turėjo teisę ir pareigą apgenėti saugiam eismui trukdančius želdinius Taikos g., Jiezne. Teismas pažymėjo, kad ir atsakovas neginčija aplinkybės, jog tikslios pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos nėra nustatytos. Be to, nurodytą aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad neatlikus kadastrinių matavimų tiksliai nustatyti, kieno žemėje – Žigų ar valstybinėje – auga apgenėtos tujos, nėra galimybės. Tačiau teismo vertinimu, Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas bet kuriuo atveju įpareigoja želdynų ir želdinių valdytojus ir savininkus želdynus ir želdinius tinkamai tvarkyti. Pabrėžė, kad pareiškėjų teiginius, kad tujos buvo stipriai iškirstos (nukapotos) ir dabar geltonuoja, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (Alytaus RAAD Prienų agentūros 2010 m. liepos 12 d. raštas Nr. ARPR-4-172, 2010 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus RAAD raštas Nr. ARV2-1188 ir Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 666), kuriuose nurodoma, jog specialistams atlikus išgenėtų tujų gyvatvorės apžiūrą, žalos aplinkai nenustatyta, nes apgenėtos tujos yra gyvybingos, nežuvę (I tomas, b. l. 74, II tomas, b. l. 12, 71). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti nei neteisėti atsakovo veiksmai, nei pareiškėjams padaryta žala, todėl pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepagrįstu.
Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-153, nurodė, kad jis laikytinas individualiu administraciniu aktu, turinčiu atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo. Įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas padarė išvadą, jog jis atitinka nurodytas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų ginčijamo akto panaikinimo motyvų. Atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės reglamentuoja žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. O atsakydama į pareiškėjų pareiškimą, Prienų rajono savivaldybės administracija šių taisyklių nuostatų nepažeidė, nes jos yra skirtos žemės sklypo ribų ženklinimą atliekančiam asmeniui, kai tuo tarpu 2010 m. gegužės 10 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (12.1)-R2-Ž-153 yra informacinio pobūdžio, jame joks žemės sklypo ribų ženklinimas nenustatomas ir nevertinamas, todėl minėtos taisyklės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 190–203) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundo reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus procesines teisės normas bei netinkamai ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus.
2. Pareiškėja niekada nepripažino, kad vakarinės tujos jiems nepriklauso, t.y. neįeina į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Pažymi, kad dėl specialisto geodezininko J. B. kaltės 2009 m. vasario mėn. klaidingai nurodžius žemės sklypo ribas, 10 kw požeminės kabelinės linijos buvo nutrasuotos per pareiškėjų žemės sklypą prie Vilniaus gatvės kelio pakraščio jo fragmentuose: po alyvų želdinių su pavieniais augančiais aukštaūgiais medžiais bei nuo verandos iki sankryžos su Taikos gatve. Tuo tarpu teismas nurodytoms aplinkybėms paaiškinti į teismo posėdį specialisto geodezininko J. B. nepakvietė. Taip pat duoti parodymus apie tai, kas jam pavedė iškapoti 42 tujų krūmus ir paaiškinti kitas susijusias aplinkybes, nebuvo pakviestas ir vyr. specialistas J. P.
3. Teismas pažeidė procesines normas, pakeitęs atsakovo Jiezno seniūnijos seniūno procesinę padėtį į liudytojo, todėl dėl vakarinių tujų sužalojimo, pažeidžiant želdinių gyvybines funkcijas, žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas neteisingai.
4. Atsakovo atstovė neteisingai informavo teismą, kad nėra dokumento, kuris patvirtintų, kad pareiškėjų žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, kadangi juos atliko specialistas J. B. Teismas nevertino pareiškėjos teismui pateiktų 2008 m. vasario 21 d. Vyriausiosios architektės patvirtintų geodezinių matavimų, kurie buvo atlikti prieš maždaug 11 metų. Teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojos V. P. parodymus, kuri teigė, kad tujos priklauso pareiškėjai bei kad avarijų dėl tujų želdinių juostos nebuvo. Teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad tujos buvo pasodintos prieš maždaug 19 metų ne prie sankryžos tarp Vilniaus ir Taikos gatvių Jiezne, o 15 metrų žemyn nuo sankryžos Taikos gatvėje, todėl negalėjo trukdyti saugiam eismui, išvažiuojant iš Taikos gatvės (šalutinis kelias) į Vilniaus gatvę (pagrindinis kelias). Teismas priėmė neteisėtą sprendimą, jį grįsdamas tuo, kad pareiškėja neva parodžiusi seniūnui planą, pagal kurį tujos pažymėtos už pareiškėjų sklypo ribų. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai palaikė atsakovo pusę ir išimtinai rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens Jiezno seniūnijos seniūno A. B. parodymais. Tuo tarpu, atsakovas taip pat nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad ginčytini želdiniai nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
5. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje ginčijo ne teisės klausimus, t.y. ar gali Jiezno seniūnas organizuoti genėjimo darbus, bet tai, kokiu būdu nurodyti darbai buvo atliekami, suniokojant pareiškėjų želdinių juostą, skirtą apsisaugoti nuo aplinkos taršos. Pažymi, kad darbus atliekant ant žemės sklypo kampo (duomenys neskelbtini), visi medžiai ir krūmai buvo išpjauti iki pat žemės. Darbininkai sustojo tik prie tujų želdinių juostos ir tik tada pareikalavo iš pareiškėjos žemės sklypo plano, darbus tęsė tik po savaitės. Gavęs planą, seniūnas iš pareiškėjos nepareikalavo kito plano, kuriame būtų VĮ Registrų centro išrašas, įrodantis, kad sklypas pažymėtas VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastrų žemėlapyje. Mano, kad savo neteisėtais veiksmais seniūnas pažeidė Želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintos Tvarkos 13.1, 13.3, 13.4 punktus. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų, kuriais remiantis dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems patvirtinimo“ 2.1.2 punktu, seniūnas privalėjo gauti leidimą iš savivaldybės, nes daugiau nei 19 metų auganti vakarinių tujų krūmų juosta yra ekologiškai ir dendrologiškai vertinga.
6. Seniūnas savo veiksmais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VIII skyriaus „Apsauga nuo aplinkos taršos, apželdinimas“ 4.1 ir 4.2 punktų reikalavimus, kadangi per daug praretinus ir pažeidus tujų gyvybines funkcijas, jos nebegali sulaikyti aplinkos taršos. Tokiu būdu taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 40, 41 ir 42 punktai, kadangi buvo atliktas neleistinas genėjimo būdas, kai nupjaunamos storos šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius (stagarus).
Atsiliepimas
Atsakovas Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (III tomas, b. l. 19–21) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir priimtas, tinkamai ir pilnai išnagrinėjus visas aplinkybes.
2. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti nei neteisėti Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, nei pareiškėjams padaryta žala, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjų nurodytą turtinę žalą. Želdiniai (tujos), augančios prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio namo, buvo apgenėtos pagal pareiškėjos L. Ž. bei kitų Taikos gatvės gyventojų žodinius prašymus. Jiezno seniūnijos seniūnas, remdamasis pareiškėjos L. Ž. parodytu žemės sklypo planu bei atsižvelgdamas į tai, kad tujų gyvatvorė užstoja išvažiavimą į pagrindinę Vilniaus gatvę, organizavo minėtų tujų apgenėjimo darbus. Šiais veiksmais Jiezno seniūnijos seniūnas vykdė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą savivaldybės funkciją organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Remiantis tuo metu galiojusiomis Želdinių, augančių ne miško žemėje, pasaugos, priežiūros ir tvarkymo Prienų rajono savivaldybėje taisyklėmis, patvirtintomis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T3-172, tujų genėjimui leidimas nebuvo reikalingas, kadangi tai nėra saugotini želdiniai.
3. Sutinka su teismo išvada, kad ginčijamas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 10 d. raštas Nr. (12.1)-R2- Ž-153 „Dėl prašymo“ yra informatyvaus pobūdžio dokumentas, todėl nesukėlė pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir nepažeidė jų teisių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III tomas, b. l. 14–15) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo prašymą grindžia analogiškais atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl 2010 m. gegužės 10 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (12.1)-R2-Ž-153 panaikinimo bei turtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.).
Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (šiuo atveju – savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai patirtą turtinę žalą kildina iš Prienų rajono savivaldybės Jiezno seniūnijos administracijos organizuoto ir vykdyto tujų, esančių Taikos g., Jiezne, Prienų r. sav., apgenėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos pareiškėjų atžvilgiu padarymo fakto buvimo ar nebuvimo, pagrįstai pabrėžė, jog byloje nėra galimybės nustatyti, kieno žemėje – pareiškėjų ar valstybinėje – auga pareiškėjų nurodytos apgenėtos tujos. Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (I tomas, b. l. 23) nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, patvirtina aplinkybę, kad tikslios šio žemės sklypo ribos nėra nustatytos.
Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 3B-(12.5)-Ž-694-1051, norint tiksliai įvertinti, ar pareiškėjų valdomo ir naudojamo žemės sklypo plotas bei ribos atitinka nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas, ir ar jų nurodoma tujų gyvatvorė patenka į jų valdomo žemės sklypo ribas, reikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytos tikslios pareiškėjų žemės sklypo ribos ir todėl nėra galimybės vienareikšmiškai įvertinti, ar apgenėtos tujos patenka į šį žemės sklypą, byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai dėl paminėto tujų apgenėjimo patyrė turtinę žalą. Kaip jau minėta, tam, kad atsirastų savivaldybės atsakomybė, būtina nustatyti trijų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytą žalą ir ryšį tarp šių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant pagrindo konstatuoti pareiškėjams padarytos žalos faktą, darytina išvada, kad ir savivaldybės civilinė atsakomybė negali kilti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi, jų nuomone, netinkamu įrodymu, t. y. pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išpildomąja nuotrauka. Pažymėtina, jog teismas sprendimo motyvų šiuo įrodymu negrindė, todėl toks pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjams padarytos žalos faktas šioje byloje nenustatytas ir todėl pareiškėjai neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą, dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su Jiezno seniūnijos seniūno A. B. veiksmais, genėjant paminėtas tujas, plačiau nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų skunde nurodytos su tujų genėjimu susijusios faktinės aplinkybės, t. y. seniūno siekis specialiai pakenkti pareiškėjams, yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Jiezno seniūnijos seniūnas neturėjo teisės genėti tujų, kadangi tujos priskirtinos saugotiniems želdiniams ir jų genėjimui turėjo būti gautas savivaldybės leidimas. Atsižvelgiant į byloje esančias Alytaus RAAD Prienų agentūros (II tomas, b. l. 45) bei Alytaus RAAD (II tomas, b. l. 12) pažymas, šios tujos nėra priskiriamos saugotinoms rūšims, todėl Prienų rajono savivaldybės Jiezno seniūnijos administracija turėjo teisę organizuoti ir vykdyti tujų genėjimą be raštiško leidimo.
Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė panaikinti 2010 m. gegužės 10 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (12.1)-R2-Ž-153. Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėjai nenurodo jokių pagrįstų ginčijamo akto panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, išdėstytais sprendžiant paminėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl papildomai jų nekartoja. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nepagrįstai skundžiamo akto neteisėtumą grindžia tuo, kad nebuvo įvertinta, jog tujos yra saugotinos. Kaip jau minėta, pareiškėjų argumentas dėl tujų pripažinimo saugotinomis yra paneigtas byloje esančiomis Alytaus RAAD Prienų agentūros bei Alytaus RAAD pažymomis.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas, kadangi į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė jų nurodytų specialistų – J. B., B. K. (D.) ir J. P. Atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas buvo išspręstas 2011 m. kovo 24 d. ir 2011 m. gegužės 2 d. vykusių pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (II tomas, b. l. 23–27, 107–113). Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjų prašomi kviesti asmenys iš esmės naujų aplinkybių byloje nepaliudytų, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir neturintis įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų nurodomas teismo šališkumas, nagrinėjant bylą, grindžiamas iš esmės vien subjektyvaus pobūdžio argumentais, objektyvių teisėjų šališkumo įrodymų byloje nenustatyta.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovu šioje byloje nelaikė Jiezno seniūnijos seniūno. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo pirmosios instancijos teisme dalyku buvo reikalavimas atlyginti dėl Jiezno seniūnijos seniūno veiksmų tariamai patirtą turtinę žalą bei panaikinti skundžiamą Prienų rajono savivaldybės administracijos raštą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į skundžiamą raštą surašiusią instituciją bei į tai, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės, darytina išvada, jog į bylą atsakovais pagrįstai buvo įtrauktos Prienų rajono savivaldybės administracija ir Prienų rajono savivaldybė, o ne Jiezno seniūnijos seniūnas. Tuo remiantis, nurodytas pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjai 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriuo kelia reikalavimus, nenurodytus apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip apeliacinio skundo papildymas, kuriuo reiškiamas naujas reikalavimas. Pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų 2011 m. lapkričio 4 d. apeliacinio skundo papildymas nenagrinėtinas, ir todėl dėl jame išdėstytų motyvų nepasisako. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2935/2011).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais pagrindo nėra. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.