Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. Š. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir nukentėjusiajai iš A. M. priteista 180 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. M. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

6. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę A. M., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikalstama veika padarytą žalą (nukentėjusiajai padaryta 180 eurų dydžio turtinė žala neatlyginta), kaltininko asmenybę (dvidešimt vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 72–126), ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 127–132), nedirbantis (1 t., b. l. 133), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 134), nevedęs, teigia turintis 10 m. amžiaus dukrą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pirmosios instancijos teismas A. M. skyrė maksimalios trukmės arešto bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka (1 t., b. l. 179–183), taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiriant šią nusikalstamą veiką A. M. nebuvo sulaikytas, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį A. M. buvo sulaikytas 2020 m. birželio 18 d. (1 t., b. l. 72–95, 96–116). Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu panaikinus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, susidarė tokia situacija, kad paskutiniai keturi nuosprendžiai nėra tarpusavyje subendrinti. Siekiant nesunkinti nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), šiuo ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės tarpusavyje nebendrintinos, šis klausimas paliktinas spręsti nuosprendžio vykdymo procese. Atitinkamai tai reiškia, kad subendrinus visus nuteistojo A. M. atžvilgiu priimtus nuosprendžius, bus atsižvelgta į tai, kad jis nuo 2020 m. birželio 18 d. atlieka ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmę, todėl šioje byloje šis klausimas nespręstinas.

9. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020, 26 punktas).

11. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog A. M. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Eur sumą. Įvertinus nuteistojo turtinę padėtį (nėra jo vardu registruoto turto (1 t., b. l. 29–30, 31, 33), niekur nedirba (1 t., b. l. 133), šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę), teisėjų kolegija nusprendžia iš nuteistojo nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 4 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-16.