Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-18 · Administracinė byla Nr. I-3822-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
I-3822-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02371-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Michailas Parchimovičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3822-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui A. A. (A. A.), pareiškėjo atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą A. A. (A. A.) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. (A. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 16 d. skundu, prašydamas (t., b. l. 1–11):

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės 7 daliai, 7 straipsnio 2 daliai, 46 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas grindžiamas 2 argumentais: pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) neva tikrovės neatitinkančius duomenis apie uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) biurą, kurio faktiškai Bendrovė neturi; Bendrovė nevykdo veiklos, nes abi Bendrovės darbuotojos per patikrinimą nurodė skirtingas Bendrovės veiklas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Dėl Bendrovės biuro

2.1.1. Pareiškėjas buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, o Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenurodyta, kad investuotojo įmonė turi turėti biurą. Tai reiškia, kad Sprendimo pagrindimas tuo, kad Bendrovė faktiškai neturi biuro, nors Įstatymas to nereikalauja (tai, kad adresai gali skirtis įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)), yra neteisėtas, neteisingas ir neatitinkantis tikrovės.

2.1.2. Priešingai negu nurodo atsakovas, Bendrovė biurą turi, atsakovas buvo apie tai informuotas. Bendrovė vykdė veiklą verslo plane nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), o registruota buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Verslo planas pateiktas atsakovui, o registro duomenys yra vieši. Adresų nesutapimas nebuvo kliūtis anksčiau išduoti pareiškėjui LLG, nes registracijos ir veiklos adresas neprivalo sutapti. Atlikto patikrinimo metu pareiškėjo ir kitų Bendrovės darbuotojų bei iškabų minėtais adresais nebuvo, nes tuo metu vyko Bendrovės perkraustymas, nes patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negalėjo būti naudojamos. Iš karto po patikrinimo atsakovas buvo informuotas apie susidariusią situaciją, pareiškėjas pranešė, kad naujasis faktinis Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini), bet nenurodė kad Bendrovė šiuo adresu bus įregistruota. Vykstant deryboms dėl registracijos su naujų patalpų savininkais tame pačiame pastate buvo surastos geresnės patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu Bendrovė tebevykdo veiklą, tačiau pareiškėjas Bendrovės registracijai šių patalpų adresu negavo leidimo, todėl nusprendė įregistruoti Bendrovę savo įsigytame bute adresu: (duomenys neskelbtini).

2.2. Dėl Bendrovės veiklos

2.2.1. Bendrovė užsiima rinkodara tik prabangaus turizmo sektoriuje ir tarpininkauja tarp užsienio viešbučių ir tik juridinių asmenų (pavyzdžiui, Lietuvos turizmo agentūrų), jiems siekiant gauti apgyvendinimo paslaugas geresnėmis sąlygomis, lyginant su savarankiškai suderėtomis. Atsakovui buvo pateiktos visos sutartys su viešbučių tinklais (pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“), sąskaitos už Bendrovės paslaugas ir išrašai iš banko sąskaitos, patvirtinantys reguliarius mokėjimus. Taigi, Bendrovė realiai veikia, todėl Bendrovės darbuotojų parodymai, kurie netiko atsakovui, nepaneigia minėto fakto. Atsakovas Sprendime pripažįsta, kad viena iš Bendrovės darbuotojų, L. A., dirbanti buhaltere, nurodė, kad Bendrovė teikia rinkodaros paslaugas, organizuoja seminarus ir konferencijas: būtent tuo, kaip buvo nurodyta prieš tai, Bendrovė ir užsiima, t. y. reklamuoja užsienio viešbučių paslaugas įvairiomis priemonėmis, siekdama pritraukti klientų. Atsakovas neįsigilino į Bendrovės veiklą ir nesupranta, kuo ji užsiima.

Atsiliepimas

2.2.2. Atsakovas nurodo, kad Bendrovės buhalterė atsisakė nurodyti klientus, tačiau pareiškėjas kaip Bendrovės direktorius yra patvirtinęs konfidencialios informacijos sąrašą, į kurį įtraukti Bendrovės klientai, su kuriuo ji buvo pasirašytinai supažindinta. Atsakovas galėjo susisiekti su pareiškėju ir jo paprašyti duoti buhalterei nurodymą atskleisti atsakovui informaciją apie klientus. Dėl buhalterės teiginių dėl biuro pažymėtina, kad patikrinimo metu vyko perkraustymas, po patikrinimo buvo surastas naujas biuras, be to, Įstatymas nereikalauja turėti biuro.

2.2.3. Atsakovo pastebėjimas, kad buhalterė nurodė, jog atlyginimai mokami grynaisiais pinigais, nesusiję su byla, nes atlyginimų mokėjimas grynais pinigais nėra draudžiamas.

2.2.4. Dėl kitos Bendrovės darbuotojos teisininkės E. J. teiginių, kad Bendrovės veikla yra patalpų nuoma, manytina, kad atsakovas ir darbuotoja nesuprato vienas kito, nes Bendrovė nesivertė ir nesiverčia patalpų nuoma, nuomojamas yra tik biuras. Kiti šios darbuotojos paaiškinimai vertintini analogiškai kaip atitinkami buhalterės parodymai, todėl jie negali būti naudojami prieš pareiškėją kaip įrodymas, kad jis neva teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės biurą, ar Bendrovė yra fiktyvi.

2.2.5. Pasak atsakovo, pagal interneto duomenis Bendrovės teisininkė ir buhalterė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau pareiškėjo žiniomis jos ten nedirba, be to, jų darbas UAB „(duomenys neskelbtini), kuri teikia verslininkams konsultacines paslaugas, negali būti naudojamas prieš pareiškėją, nes Įstatymas neįpareigoja tikrinti, ar potencialūs darbuotojai dirbo šioje įmonėje, o jeigu dirbo, negali būti priimami į darbą.

3. Dėl netinkamų Departamento pareigų atlikimo, priimant Sprendimą

Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas, Sprendime vertindamas su pareiškėju / Bendrove susijusias aplinkybes, nurodo, kad jos ne įrodo Bendrovės aktyvumą, bet kelia abejonių ar įtarimą dėl veiklos realumo. Pažymėtina, kad atsakovas dėl papildomų paaiškinimų pateikimo pareiškėjo į apklausą nekvietė. Atsakovas Sprendime visur vartoja terminą „abejonės“, t. y. vengia griežtai ir kategoriškai konstatuoti tam tikras aplinkybes, tai rodo, kad atsakovas nėra tikras dėl savo daromų išvadų. Pažymėtina, kad atsakovo įtarimai yra nepagrįsti, o tarp konstatuojamų faktų ir daromų išvadų nėra priežastinio ryšio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje akcentuoja gero administravimo principą, kurį pažeidus, atsakovo sprendimai yra naikinami, svarbą (administracinės bylos Nr. eA-3461-822/2018, Nr. eA-3282-822/2017), gero administravimo principas įtvirtintas ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsakovo surinktų duomenų visuma nepatvirtina pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio plėtoti verslą Lietuvoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti (įtarti), kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir fiktyviai vykdo veiklą.

4. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

4.1. Departamentas, Sprendimą formaliai grįsdamas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, akcentuoja žodžių junginį „neatitinka tikrovės“. Pareiškėjo nuomone, nei pareiškėjas, nei Bendrovė dėl realios atitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui neturėjo būti tikrinami, nes Įstatymo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (dabartinė redakcija) prieštarauja Konstitucijai ir nėra taikytinas.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas remiasi VAĮ 3 straipsnio 3 ir 4 punktais, nurodo, kad tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas negali būti pagrindas LLG panaikinti, jeigu buvo pateikta neteisinga informacija, kuri yra nereikšminga.

4.3. Pareiškėjas verslą Lietuvoje pradėjo 2014 m. liepos mėn., kai UTPĮ 45 straipsnis neįtvirtino tokių reikalavimų, kokie įtvirtinti dabartinėje redakcijoje. UTPĮ pakeitimais ne kartą keistos LLG išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti teisėti veikla / vadovauti įmonei Lietuvoje, taip pat nustatyta, kad vienodai sąlygos taikomos tiek pirmą kartą besikreipiantiems dėl LLG išdavimo, tiek užsieniečiams, kurie UTPĮ pakeitimų metu jau turėjo LLG ankstesnės UTPĮ redakcijos pagrindu ar kreipiasi dėl LLG pakeitimo.

4.4. Pareiškėjo nuomone, tokie UTPĮ pakeitimai yra nesuderinami su konstituciniu teisinės valstybės principu, iš jo išplaukiančiais teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principais, pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 26 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. sausio 31 d., 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu). Patikrinimas dėl Bendrovės atitikimo galiojančiai UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijai ir Sprendimas reiškia, kad pareiškėjui taikomas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nors tai ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) preambulės 7 daliai.

4.5. Šiuo atveju pažeidžiamas teisinis principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Atsakovo atliktas patikrinimas, remiantis nauju reguliavimu (UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto galiojanti redakcija), ir jo pagrindu priimtas Sprendimas faktiškai reiškia retrospektyvų įstatymo galiojimą ir taikymą, o tai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai. Savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimu.

4.6. Pareiškėjas remiasi Konstitucijos 46s straipsniu, 48 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad šiuo metu galiojanti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija reikalauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems LLG, steigti įmonę, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl LLG išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesio darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – ir BDU) dydžius, tačiau toks reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams. Toks reguliavimas tam tikrais atvejais skatina verslininkus, turinčius LLG, priimti faktiškai nereikalingus darbuotojus ir (ar) mokėti jiems per didelius atlyginimus, taigi, tokių verslininkų įmonės negali veikti tomis pačiomis sąlygomis, kaip jų „vietiniai“ konkurentai, kas lemia tai, jog tokie verslininkai dažnai arba apskritai negali pradėti savo verslo Lietuvoje, arba ji uždaro, arba perkelia svetur. Tai kenkia sąžiningai konkurencijai ir mažina prekių bei paslaugų pasiūlą, dėl ko pralaimi galutiniai vartotojai. Taigi, UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti LLG išdavimo reikalavimai, dėl atitikimo kuriems buvo atliktas patikrinimas ir priimtas Sprendimas, nesudaro teisėto pagrindo panaikinti pareiškėjo turėtą LLG, nes šiuo atveju taikytinos UTPĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai, o todėl negali būti taikomos.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą Sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 18–22).

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje Bendrovėje Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG ir dokumentus dėl LLG pakeitimo UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. spalio 13 d. išdavė pareiškėjui (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – iki 2019 m. spalio 13 d.Esant įtarimų, kad Bendrovė įsteigta kitu, negu deklaruota, tikslu, atliktas patikrinimas. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl LLG ir vėliau teikdamas papildomus dokumentus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nustačius, kad vienu adresu Bendrovės biuro nėra, iš karto buvo pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė veiklą vykdo kitoje vietoje, nustačius, kad toje vietoje veikla negali būti vykdoma, vėl buvo surastas kitas adresas, todėl manytina, kad faktiškai Bendrovė biuro neturi. Tai patvirtino ir patikrinimo metu apklaustos darbuotojos. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2018 m. liepos 3 d. priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjui panaikintas LLG. Nors pareiškėjas nurodo, kad planavo informuoti Departamentą apie adreso pasikeitimą, tačiau Departamentas apie adreso pasikeitimą informuotas tik po atlikto Bendrovės patikrinimo. Atsakovas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų dėl Bendrovės adreso ir veiklos vykdymo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A-2507-662/2017, Nr. A-2005-662/2016, Nr. A-4759-756/2017, Nr. A-3932-1062/2018).Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti LLG kitai Bendrovės dalyvei M. S., sprendime suabejota dėl Bendrovės veiklos vykdymo vietos, todėl Departamentas 2018 m. birželio 13 d. gavo papildomą dokumentą, kuriame pareiškėjas informuoja, jog vėl keičiasi Bendrovės biuro adresas, dabar nurodoma, kad Bendrovės biuras įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu pateikta nuomos sutartis, sudaryta 2018 m. gegužės 11 d. su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau– ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Dar 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjas teikė paaiškinimą Departamentui, kuriame nurodyta, kad Bendrovės biuro adresas yra (duomenys neskelbtini), apie už kelių dienų planuojamą keisti biuro vietą nebuvo užsiminta, todėl manytina, kad minėtas dokumentas buvo pateiktas tik siekiant suklaidinti dokumentus nagrinėjantį Departamentą.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktą medžiagą apie Bendrovės adresą konstatuotina, kad nustačius, jog vienu adresu Bendrovės biuro nėra, iš karto buvo pateikti dokumentai, kurie nurodė, kad Bendrovė veiklą vykdo kitoje vietoje, nustačius, kad toje vietoje veikla negali būti vykdoma, vėl buvo surastas kitas adresas, todėl nustatyta, kad faktiškai Bendrovė biuro neturi. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Bendrovės adreso keitimas yra normali praktika, o apie situaciją su biuro adresu Departamentas buvo reguliariai informuojamas, bet tokie teiginiai – tik gynybinė pareiškėjo pozicija, o Departamentą apie Bendrovės adreso pasikeitimą informuodavo arba siekdama suklaidinti Departamentą, arba iš karto po atlikto Bendrovės patikrinimo.

Sprendime nenurodyta, kad Bendrovė veiklos nevykdo, todėl pareiškėjo paaiškinimai dėl Bendrovės vykdomos veiklos nesusiję su šia byla. Tęsiant patikrinimą, apklaustos Bendrovės darbuotojos. Darbuotoja E. J. paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu, jos pareigos yra teisininkė; kokias paslaugas teikia Bendrovė, ji nežino, ar turi biurą, taip pati nežino; jos žiniomis Bendrovė užsiima patalpų nuoma, klientų nurodyti negali, paaiškino, kad jos darbo funkcijos yra įgaliojimų sudarymas ir Bendrovės registracijos adreso keitimas, dokumentų paėmimas, detaliau paaiškinti negalėjo; paaiškino, kad jai mokamas minimalus mėnesio atlyginimas (toliau – ir MMA) grynaisiais kur nors mieste; nurodė, kad Bendrovės vadovas yra pareiškėjas, tačiau kokios yra jo darbo funkcijos, nežino. E. J. nuo 2018 m. birželio 15 d. Bendrovėje nedirba. Apklausus kitą Bendrovės darbuotoją L. A., ji nurodė, kad jos pareigos Bendrovėje yra buhalterė, Bendrovė teikia rinkodaros paslaugas, t. y. organizuoja seminarus ir konferencijas, apie klientus nieko pasakyti negalėjo, nurodė, kad Bendrovė biuro neturi, tačiau kalbant apie atlyginimų mokėjimą pasakė, kad atlyginimai mokami Bendrovės biure grynaisiais pinigais. Internete galima rasti informacijos, kad E. J. ir L. A. dirba (duomenys neskelbtini): E. J. dirba teisininke, kuri specializuojasi įmonių steigime Lietuvos ir užsienio piliečiams, o L. A. dirba buhaltere, kurios specializacija – užsienio akcininkų kontroliuojamos įmonės.Taigi, tai, kad faktiškai Bendrovė biuro neturi, patvirtino ir patikrinimo metu apklaustos darbuotojos, kurios pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, jos taip pat nurodė, kad Bendrovė biuro neturi, vėliau nurodė, kad turi, bet adreso nenurodė. Abejonių kelia ir faktinis Bendrovės veiklos vykdymas, nes abi darbuotojos nurodė skirtingas Bendrovės veiklos sritis, tačiau nieko konkretaus apie tai pasakyti negalėjo, nors abi buvo įdarbintos svarbiose pareigose, kurios leidžia turėti pakankamą kiekį informacijos apie Bendrovės vykdomą veiklą. Pareiškėjo teiginiai, kad buhalterė negalėjo atskleisti Bendrovės klientų, o Bendrovės teisininkė nesuprato jai pateiktų klausimų, vertintini kaip gynybinė pareiškėjo pozicija.Pareiškėjo manymu, nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturėjo būti tikrinami dėl atitikimo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, nes ši nuostata apskritai prieštarauja Konstitucijai ir netaikytina.

Pirma, Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o dėl to, kad siekdamas gauti LLG, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atliktą Bendrovės patikrinimą, galiojančia UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, draudžia Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Antra, pareiškėjo skunde nurodyti su diskriminacija susiję argumentai ne kartą buvo kelti ir kitų užsieniečių skunduose, tačiau šiuo aspektu LVAT yra konstatavęs, kad šia UTPĮ nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti LLG išdavimo sistema (administracinė byla Nr. eA-4880-662/2017). Remiantis LVAT praktika, teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ (LVAT administracinė byla Nr. A858-2720/2014), tai pat, kad vien formalus UTPĮ įtvirtintų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimui (LVAT administracinės bylos Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017 ir kt.). Dėl šių priežasčių Departamentas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principus.

Sprendimas priimtas, išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus Migracijos valdybos surinktą medžiagą bei darbuotojų apklausos rezultatus, todėl Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimas priimtas, nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pagrindo abejoti išsamiais ir objektyviais duomenimis Departamentas neturėjo. Be to, Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktiką, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.Patikrinimų atlikimo tikslas – surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Remiantis bylos medžiaga, Sprendimas priimtas, patikrinus Bendrovę nurodytu adresu ir apklausus darbuotojas. Kiekvienu atveju užsieniečio byla nagrinėjama individualiai, įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami veiksmai, būtini ir pakankami sprendimui priimti. Ginčijamas sprendimas priimtas, tiek įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus. Departamentas neprivalėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, tą patvirtina LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A-3121-166/2016, Nr. A-3992-858/2016, Nr. eA-3082-1062/2018 ir kt.),r Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Remiantis minėta LVAT praktika, tai, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu atliktas pareiškėjo įmonės patikrinimas, apklaustos Bendrovės darbuotojos, įvertinti pareiškėjo Departamentui teikti duomenys, konstatuotina, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas Sprendime, taigi, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas prašo liudytojomis iškviesti E. J. ir L. A., kurios, be kita ko, galėtų patvirtinti, kad Bendrovė nėra fiktyvi, tačiau Sprendime nespręstas Bendrovės fiktyvumo klausimas, Bendrovės darbuotojų apklausas užfiksavo kompetentingi pareigūnai ir pasirašytinai su jomis supažindino apklaustas darbuotojas, todėl pagrindo pateiktais duomenimis abejoti nebuvo, be to, prašomos apklausti liudytojos yra / buvo Bendrovės darbuotojos, taigi, negalėtų patvirtinti objektyvių aplinkybių.

III

Pareiškėjas pateikė teismui 2018 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimus, kuriuose pateikia iš esmės tokius argumentus dėl skunde minėto atlikto patikrinimo prieštaros Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai (toliau – ir EŽTK) (t. 2, b. l. 74–77).

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus UTPĮ pakeitimams, be kita ko, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, atsirado prievolė asmenims, gaunantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurie yra įmonės akcininkai, įsteigti ne mažiau kaip 3 darbo vietas ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, vėliau šis reikalavimas buvo keičiamas. Seimas priėmė UTPĮ pataisas, kurios ne tik pablogino užsieniečių, pretenduojančių gauti LLG, teisinę padėtį, bet ir pritaikė jas tiems, kurie turi tokį leidimą. Vertinant šį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad jis prieštarauja EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai: priimtos pataisos neatitinka teisinio apibrėžtumo principo, kuris suformuluotas Europos teismų sprendimuose, šio principo garantija, įtvirtinta EŽTK 7 straipsnyje, kuri turi būti aiškinama ir taikoma pagal jos paskirties tikslą; teisės normos turi būti suformuluotos pakankamai aiškiai ir leisti asmeniui numanyti, kokias pasekmes gali turėti vieni ar kiti jo veiksmai, asmuo turi žinoti iš atitinkamos įstatymo normos formuluotės ir, jeigu reikia, atsižvelgti į tai, kaip tokią normą interpretuoja teismai, kokia atsakomybė nustatyta už jo veiksmus / neveikimą, kokios bus jo veiksmų ir (arba) neveikimo pasekmės (EŽTT bylos S. W. prieš Jungtinę Karalystę (sprendimas 1995 m. lapkričio 22 d.), C. R. prieš Jungtinę Karalystę (sprendimas 1995 m. lapkričio 22 d.), Streletz, Kessler ir Krenz prieš Vokietiją, Kafkaris prieš Kiprą, Cantoni prieš Prancūziją, Koeme ir kiti prieš Belgiją, Achour prieš Prancūziją, Brian Attley prieš Jungtinę Karalystę). Bet koks asmens neteisingas supratimas dėl jo dalyvavimo vienuose ar kituose teisiniuose santykiuose pasekmių gali tapti teisinio apibrėžtumo principo tiesioginio / netiesioginio pažeidimo priežastimi (EŽTT byla G. N. prieš Gruziją). Bet koks dviprasmiškumas prieštarauja teisėtvarkos sąvokai ir žmogus patenka į pakankamai keblią padėtį: neaišku, ką vykdyti ir prie ko taikstytis.Nurodytais UTPĮ pakeitimais, kurie sugriežtino reikalavimus LLG gauti, pažeistos asmenų teisės, kurie gavo LLG, vadovaujantis senąja UTPĮ redakcija, galiojusia iki 2014 m. lapkričio 1 d., nes pažeistas EŽTK reikalavimas dėl įstatymų kokybės, nuspėjamumo ir prieinamumo. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, dėl atitikties kuriam Departamentas atliko Bendrovės patikrinimą ir priėmė Sprendimą, prieštarauja EŽTK (taip pat ir 7 straipsniui).

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. A. (A. A.) ir pareiškėjo atstovas advokatas M. Parchimovičius iš esmės rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Krūminytė (2017 m. spalio 3 d. įgaliojimas Nr. 3K-94 (t.1 , b. l. 186)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje kalbėjusi liudytoja L. A. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), buvo bendrovės biuras, vėliau tam tikrą laiką (apie savaitę) ji dirbo namie nuotoliniu būdu, o dabar biuras yra įkurtas (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja tebedirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjui pirmą kartą (duomenys neskelbtini) išduotas 2014 m. spalio 13 d., keistas 3 kartus, paskutinį kartą – 2017 m. spalio 13 d. (asmens duomenys (t. 2, b. l. 66–67)).Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), 2017 m. rugpjūčio 14 d. asmeniškai pateikė Departamentui prašymą pakeisti LLG 2 metams (toliau – ir Prašymas), kuriame pasirašytinai patvirtino žinąs, kad asmuo, užpildęs Prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako pagal įstatymuose nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 23–32) bei papildomus dokumentus, be kita ko:2014 m. liepos 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas iš E. G. už 50 000 Lt įsigijo 500 vardinių Bendrovės akcijų (akcijos nominali vertė – 100 Lt), t. y. 100 procentų (toliau – ir proc.) Bendrovės akcijų (t. 1, b. l. 50–51).2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcininkų sąrašą, pagal Bendrovė turi 3 akcininkus, tarp jų ir pareiškėją, turinčius po 500 akcijų (t. 1, b. l. 57, 58).2017 m. rugpjūčio 9 d. Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) išrašą, pagal kurio duomenis Bendrovės įstatinis kapitalas – 43 440 Eur, veiklos tikslai ir rūšys: panaudojant turimus fondus, materialinius ir intelektualinius išteklius, užsiimti bet kokia veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių; Bedrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52–56).Bendrovės 2017 m. sausio 1 d. verslo planą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: Bendrovė teikia rinkodaros ir pardavimų paslaugas, padeda organizuoti renginius, konsultuoja ir padeda tarptautinėms įmonėms prabangaus turizmo srityje; Bendrovės juridinis adresas, biuro adresas ir adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini); Bendrovėje dirba 7 etatiniai darbuotojai (t. 1, b. l. 62–68).Pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. darbo sutartį su pakeitimais, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti Bendrovės direktoriumi, taikant 8 valandas (toliau – ir val.) dienos darbo valandas (40 val. darbo savaitę), nuo 2017 m. birželio 1 d. mokant 1 352 Eur atlyginimą (t. 1, b. l. ), taip pat 3 darbuotojų darbo sutartis (t. 1, b. l. 173–178).Sutartis dėl paslaugų teikimo kitiems ūkio subjektams („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 73–83, 96–16), 2017 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl 30 m² patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), subnuomos iki 2019 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 84–85), 2014 m. rugpjūčio 13 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo Bendrovei (t. 1, b. l. 89–92).Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. rugsėjo 22 d. nusprendė pakeisti pareiškėjui LLG 2 metams (t. 2, b. l. 10), pareiškėjui 2017 m. spalio išduotas LLG LT7420094, galiojęs iki 2019 m. spalio 13 d. (atsiliepimas (t. 2, b. l. 18–22); LLG kopija (t. 2, b. l. 19)).Pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė Departamentui duomenų pranešimą (t. 2, b. l. 29–30), kad Bendrovė po biuro patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 22 d. faktiškai juridiniam adresui naudoja 20 m² patalpas (duomenys neskelbtini), dėl kurių nuomos 2018 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 31–32), kad derina šalių pozicijas gauti leidimą juridiniam adresui (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 21 d. pateikė Departamentui pranešimą, kad Bendrovė turi papildomą faktinį adresą – (duomenys neskelbtini), pridėjo 2018 m. gegužės 11 d. sutartį dėl 12 m² patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 13; sutartis (t.2, b. l. 14–17)). 2018 m. birželio 10 d. pateikė raštą, jog Bendrovės juridinis adresas nuo 2018 m. birželio 6 d. pakeistas į (duomenys neskelbtini), o fizinis adresas nuo 2018 m. gegužės 14 d. yra (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 21), pridėjo, be kita ko, JAR 2018 m. birželio 6 d. išrašą, pagal kurį Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–28).Migracijos valdyba, atlikusi Bendrovės veiklos patikrinimą, patikrinimo rezultatus, užfiksuotus Migracijos valdybos pareigūno 2018 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-18856 (t. 2, b. l. 47–48), 2018 m. gegužės 4 d. rašte persiuntė Departamentui kartu su papildomais dokumentais (t. 2, b. l. 46). Tarnybinio pranešimo esmė nurodyta Sprendime.Departamento Kontrolės skyriaus vadovė, vadovaudamasi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (akcentuodama tai, kad duomenys, pateikti norint gauti LLG, neatitinka tikrovės), 2018 m. liepos 3 d. sprendime Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui išduotą LLG LT7420094 (galiojimas – iki 2019 m. spalio 13 d.) (t. 1, b. l. 12 kita pusė–13; t. 2, b. l. 68–70), pareiškėjui Sprendimas išsiųstas Prašyme nurodytu elektroniniu paštu 2018 m. liepos 6 d. (t. 2, b. l. 71). Sprendime, be kita ko, nurodyta:

6.1. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Departamentui pateikė, be kita ko, prašymą pakeisti LLG ir dokumentus, patvirtinančius UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą LLG išdavimo pagrindą, Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktų ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG 2 m., pareiškėjui 2017 m. spalio 13 d. išduotas LLG LT7420094.

6.2. Esant įtarimų, kad Bendrovė įsteigta kitu, negu deklaruota, tikslu, atliktas patikrinimas, jo metu nuvykta Bendrovės verslo plane nurodytu ir buvusiu registracijos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tuometiniu Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ant minėtų pastatų nebuvo Bendrovės iškabų / kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, antruoju adresu durų niekas neatidarė (šiuo adresu pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą). Nagrinėjant kito Bendrovės akcininko prašymą išduoti LLG, buvo pateiktas pareiškėjo pasirašytas paaiškinimas, kad Bendrovės biuras nuo 2018 m. balandžio 28 d. įsikūręs adresu: (duomenys neskelbtini), šis pranešimas gautas iš karto po to, kai buvo atliktas patikrinimas adresu: (duomenys neskelbtini), pranešime nurodoma, kad šiuo adresu bus registruojamas juridinis Bendrovės adresas, tačiau nuo 2018 m. birželio 6 d. iki Sprendimo priėmimo dienos Bendrovės registracijos adresas yra: duomenys neskelbtini). Teikiant paaiškinimą, buvo pateikta patalpų subnuomos sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) išnuomojo Bendrovei patalpas esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, šiuo adresu savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), užsiimanti įmonių kūrimu, pardavimu, tarpininkavimu užsieniečiams, gaunant LLG.

6.3. Tęsiant patikrinimą, apklaustos Bendrovės darbuotojos. Darbuotoja E. J. paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu, jos pareigos – teisininkė, kokias paslaugas teikia Bendrovė, ar turi biurą, nežino, jos žiniomis, Bendrovė užsiima patalpų nuoma, klientų nurodyti negali, jos darbo funkcijos – įgaliojimų sudarymas, Bendrovės registracijos adreso keitimas, dokumentų paėmimas, detaliau paaiškinti negalėjo, taip pat nurodė, kad jai mokama MMA grynaisiais kur nors mieste, nurodė, kad Bendrovės vadovas yra pareiškėjas jo darbo funkcijų nežino. E. J. nuo 2018 m. birželio 15 d. nebedirba. Apklausta Bendrovės darbuotoja L. A. nurodė, kad jos pareigos – buhalterė, Bendrovė teikia rinkodaros paslaugas (organizuoja seminarus ir konferencijas), apie klientus nieko pasakyti negalėjo, nurodė, kad Bendrovė biuro neturi, tačiau nurodė, kad atlyginimai mokami Bendrovės biure grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad internete yra informacijos, jog E. J. ir A. L. dirba (duomenys neskelbtini) (E. J. – teisininke, A. L. – buhalterė).

6.4. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 23 d. nusprendė atsisakyti išduoti LLG kitai Bendrovės dalyvei, sprendime taip pat suabejota dėl Bendrovės veiklos vykdymo vietos, todėl 2018 m. birželio 13 d. Departamentas gavo papildomą dokumentą, kuriame pareiškėjas informavo, kad vėl keičiasi Bendrovės biuro adresas į (duomenys neskelbtini), kartu pateikta nuomos sutartis, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 11 d.; be to, dar 2018 m. gegužės 8 d pareiškėjas teikė paaiškinimą Departamentui, kuriame nurodyta, jog Bendrovės biuro adresas yra (duomenys neskelbtini), apie tai, kad vėl už kelių dienų planuojama keisti Bendrovės biuro vietą neužsiminta. Konstatuotina, kad minėtas dokumentas pateiktas tik siekiant suklaidinti Departamentą.

6.5. Konstatuotina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl LLG ir vėliau teikdamas papildomus dokumentus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: atlikus patikrinimus ir nustačius, kad vienu adresu Bendrovės biuro nėra, iš karto pateikti dokumentai, kurie nurodė, kad Bendrovė veiklą vykdo kitoje vietoje, nustačius, kad toje vietoje veikla negali būti vykdoma, vėl surastas kitas adresas, todėl manytina, kad faktiškai Bendrovė biuro neturi, tai patvirtina patikrinimo metu apklaustos darbuotojos, kurios pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos, jos taip pat nurodė, kad Bendrovė biuro neturi, vėliau nurodė, kad turi, bet adreso nenurodė. Abejonių kelia ir faktinis Bendrovės veiklos vykdymas, nes abi darbuotojos nurodė skirtingas Bendrovės veiklos sritis, tačiau nieko konkretaus apie tai pasakyti negalėjo, nors abi buvo įdarbintos svarbioms pareigoms, kurios leidžia turėti pakankamą kiekį informacijos apie Bendrovės vykdomą veiklą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą). Teismas pasisakys dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, dėstomų skunde.

2. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės 7 daliai, 7 straipsnio 2 daliai, 46 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai. Teismas netenkina šio prašymo. Pirma, Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o dėl to, kad siekdamas gauti LLG, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi, šioje byloje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata netaikytina. Vadinasi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui kreipiantis į Konstitucinį Teismą, pastarasis prašymo nepriimtų, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi locus standi (lot. kreipimosi teisė) šioje byloje. Antra, pareiškėjo skunde nurodyti su diskriminacija susiję argumentai ne kartą buvo kelti ir kitų užsieniečių skunduose, tačiau šiuo aspektu LVAT yra konstatavęs, kad šia UTPĮ nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti LLG išdavimo sistema (administracinė byla Nr. eA-4880-662/2017). Todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Sprendimo neteisėtumas grindžiamas iš esmės tuo, jog pareiškėjas teikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie savo biurą. Tokią skundžiamo sprendimo išvadą atsakovas padarė gavęs duomenis iš Migracijos valdybos (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą). Minėtais duomenimis nustatyta, kad nei verslo plane nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.4 punktą), nei (duomenys neskelbtini), bendrovės biuro nėra, o apklaustos darbuotojos (E. J. bei L. A.) taip pat nenurodė biuro adreso. Teismas nesutinka su tokius vertinimu.

Teismas pabrėžia, kad verslo planas yra labai svarbus dokumentas, todėl jo nesilaikymas, ypač pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ imperatyvias nuostatas (pvz., 6 mėnesių veiklos pagal verslo planą nevykdymas), yra grubus pažeidimas, kurį nustatęs Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti išduotą leidimą užsieniečiui. Visgi, šiuo atveju imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, teismo vertinimu, nebuvo pažeistos. Migracijos departamentas traktavo, esą, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu yra pagrindai, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje). Teismas, įvertinęs Migracijos valdybos 2018 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo turinį (2 t., b. l. 47-48), kuriame nurodyta, kad E. J. nežino, ar bendrovė turi biurą, o L. A. nurodė, kad „šiuo metu įmonė biuro neturi“, bei liudytojos L. A. parodymus, pateiktus teismo posėdyje, daro išvadą, kad pareiškėja biuro neturėjo trumpą laikotarpį (apie savaitę). Dokumentai įrodo, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. sudarė preliminarią sutartį dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96-97) pardavimo, kurias pardavė pagal 2018 m. balandžio 24 d. sutartį (2 t. b. l. 99-112), o perleido pagal 2018 m. gegužės 10 d. priėmimo-perdavimo aktą (2 t., b. l. 116-121). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė Departamentui duomenų pranešimą (t. 2, b. l. 29–30), kad Bendrovė po biuro patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 22 d. faktiškai juridiniam adresui naudoja 20 m² patalpas (duomenys neskelbtini), dėl kurių nuomos 2018 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 31–32), kad derina šalių pozicijas gauti leidimą juridiniam adresui (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 21 d. pateikė Departamentui pranešimą, kad Bendrovė turi papildomą faktinį adresą – (duomenys neskelbtini), pridėjo 2018 m. gegužės 11 d. sutartį dėl 12 m² patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 13; sutartis (t.2, b. l. 14–17)). 2018 m. birželio 10 d. pateikė raštą, jog Bendrovės juridinis adresas nuo 2018 m. birželio 6 d. pakeistas į (duomenys neskelbtini), o fizinis adresas nuo 2018 m. gegužės 14 d. yra (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 21), pridėjo, be kita ko, JAR 2018 m. birželio 6 d. išrašą, pagal kurį Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–28).

Taigi, teismas daro išvadą, kad Migracijos valdyba surinko nepakankamai duomenų apie pareiškėjo įmonės biurą. Atsakovas, nors ir surinko daugiau duomenų, padarė neadekvatų sprendimą, panaikindamas LLG, nes pareiškėjas, teismo vertinimu, glaudžiai bendradarbiavo ir teikė visus duomenis Migracijos departamentui. Ypač pabrėžtina, kad rašytiniai duomenys ir liudytojos L. A. parodymai neįrodo, jog bendrovė nuo 2017 m. spalio 13 d., kai buvo išduotas LLG pareiškėjui, iki 2018 m. liepos 3 d., kai jis buvo panaikintas, ilgiau negu savaitę per minėtą daugiau negu pusės metų laikotarpį dėl objektyvių priežasčių (biuro keitimo) neturėjo biuro. Vadinasi, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes iš skundžiamo sprendimo negalima daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas teikė neatitinkančius tikrovės duomenis: priešingai – skundžiamo sprendimo abejotini argumentai ir netinkamas duomenų vertinimas sudaro prielaidas abejoti skundžiamo sprendimo argumentų ir duomenų objektyvumu. Todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., panaikinimo“ naikintinas.

4. Pareiškėjas prašo atlyginti patirtas išlaidas, tačiau jų detaliai nepagrindžia, nes PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. MPAA/2018/07 (2 t., b. l.84) nepasirašyta. Todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjas, norėdamas prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu aiškiai detalizuodamas patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-825(00869) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., panaikinimo“.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėIveta PelienėErnestas Spruogis