- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 1-1388-633/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54729-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kaltinamasis
- A. Š.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai I. K., gynėjai advokatei A. R. M., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis 2 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis pagal verslo liudijimą statybos rangos darbus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2018-12-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos) – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis A. Š. 2018-11-15 apie 16.30 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) priebutyje prie lauko durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl jo girtavimo, tyčia sudavė kumščiu į veidą šeimos nariui – sugyventinei I. K., sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamasis A. Š. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, nors ji kol kas jam neatleidusi, tačiau jis sieksiąs toliau atnaujinti su ja bendrą šeimos gyvenimą. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną pas kaimyną vartojo alkoholį, buvo jau girtas, parėjęs į namus, rado užrakintas šeimos namų duris, kelis kartus į jas beldė, namuose buvusi sugyventinė jas atidarė, pyko ant jo dėl girtavimo ir nenorėjo įsileisti vidun, jam atrodo, kad jam ar tai sudavė, ar tai siekė suduoti, tiksliau dėl girtumo neprisimenantis, nuo to jam nė kiek neskaudėję, tačiau jį tai įžeidė, jis supyko ir kumščiu smogė nukentėjusiai į veidą, galėjo pataikyti virš antakio, sugyventinė nugriuvo. Nukentėjusią sumušė iš esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebūtų pasielgęs, sugyventinė verkė, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol jos veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs.
3. Nukentėjusioji I. K. patvirtino, jog įvykio dieną kaltinamasis, jos sugyventinis ir bendrų vaikų tėvas, girtavo pas kaimyną, kadangi girtas jis būna sunkiai prognozuojamo elgesio, yra ne kartą smurtavęs prieš ją ir dukrą, jo bijojo, todėl girto į namus nutarė nesileisti, užsirakino lauko duris. Kaltinamasis parėjęs į namus, radęs duris užrakintas, į jas beldė, ji jam pasakė, jog girto neįsileis, kaltinamojo prašymu perdavė jam cigaretes, tačiau kai tik atidarė duris, kaltinamasis jai kumščiu smogė į veidą, pataikė virš kairiojo antakio, ji nuo smūgio nugriuvusi. Nuo kaltinamojo smūgio jai virš antakio ištino, jai stipriai skaudėjo dar kelias dienas, nuvykti pas teismo medicinos specialistą neturėjusi pinigų. Iki nusikaltimo įvykio jos veidas buvo sveikas – sumušimą padarė kaltinamasis. Kai ji iškvietė telefonu policiją, kaltinamasis pasišalino. Ji prieš kaltinamąjį jokio smurto tikrai nevartojo, tik barėsi dėl girtavimo. Ji patvirtinanti, jog po įvykio kaltinamasis ją atsiprašęs, tačiau jam neatleidusi ir bent jau kol kas atnaujinti bendrą gyvenimą neketinanti, nes bijanti naujo smurto. Analogiškus parodymus apie esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusi teikė ir betarpiškai po nusikaltimo įvykio priimant iš jos protokolą-pareiškimą apie nusikalstamą veiką bei iškart po to apklausiama liudytoju, pradėjus ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-7, 20-21).
4. 2018-11-15 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios faktinės šeimos namai yra (duomenys neskelbtini), namų valdoje stovi medinis vieno aukšto gyvenamas namas, įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, lauko durys medinės, sveikos, rakinamos raktu, iš priebučio patenkama į koridorių, toliau yra virtuvės patalpa, iš jos yra įėjimai į du namo kambarius, patalpos apstatytos baldais, aplinka iš esmės tvarkinga (b. l. 8-11).
5. 2018-11-15 policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios I. K. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu girtas sugyventinis (kaltinamasis) jai sudavęs kumščiu į veidą (virš kairiojo antakio), dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, labai susijaudinusi, jai virš kairiojo antakio veide matėsi šviežias sumušimas ir patinimas (b. l. 12-15).
6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018-11-15 d., 16.32 val. laiku paskambinusi telefonu nukentėjusi I. K. pranešė, jog girtas kaltinamasis jai kumščiu sudavė į galvą, namuose yra 5 mažamečiai vaikai (b. l. 31-35).
7. 2018-11-15, 17.02 val. laiku atlikta patikra alkotesteriu fiksuota, kad nukentėjusioji I. K. yra visiškai blaivi - 0,00 prom. (b. l. 43-46). 2018-11-15, 17.50 val. laiku atlikta patikra alkotesteriu kaltinamajam A. Š. nustatytas vidutinis 2,04 prom. girtumas (b. l. 46-48).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
8. Kaltinamojo A. Š. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius. Tačiau teismas vertina kaip neatitinkantį tikrovės (faktinių bylos aplinkybių) kaltinamojo teiginį apie tikėtiną nukentėjusios fizinį smurtą ar kėsinimąsi smurtauti jo atžvilgiu betarpiškai prieš jo smurtą, kaip jį tam tikra dalimi išprovokavusį, kadangi to nepatvirtina jokie kiti faktiniai bylos duomenys, tuo aplamai nėra užtikrintas net ir pats kaltinamasis, o nukentėjusios parodymai, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtinti kt. aukščiau vardintais įrodymais, šį kaltinamojo pareiškimą įtikinamai paneigia.
9. Nukentėjusios I. K. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, suduodamas jai kumščiu į veidą sukėlė fizinį skausmą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis kumščiu į veidą, sukėlęs nukentėjusiai didelį ir kurį laiką (keletą parų) trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, apsiverkusi, virš kairiojo antakio buvo sumušta ir patinę), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios jungtinė veikla, vedant bendrą ūkį, auginant bendrus vaikus, maždaug 20 metų besitęsiantis jų bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu gyvena jau maždaug 20 metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, yra susilaukę ir augina bendrus vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi minimali tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas), c) konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sutuoktinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.
12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina dar iš esmės patenkinama : kaltinamasis nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo sąlyginai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį – šios bylos nukentėjusiąją I. K., nors 2018-04-06 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis teistumo kaltinamajam nesukėlė, dėl ko baudžiamojo įstatymo požiūriu jis turi laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (BK 97 str. 3, 6 d. d.), tačiau nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė jo probacijos laikotarpiu, tepraėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo jos pradžios, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė pozityvių pokyčių kaltinamojo elgesiui nepadarė, negana to, tai yra jau trečioji analogiško pobūdžio tyčinė smurtinė nusikalstama veika prieš faktinės šeimos narius per paskutiniųjų 8 mėnesių laikotarpį ir antroji prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 52-54, 56-57, 94-98), jau kuris laikas piktnaudžiauja alkoholiu, tinkamai nevykdo tėvo valdžios nepilnamečiams vaikams, kita vertus, kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 51), visiškai darbingas, dirba pagal verslo liudijimą statybos rangos darbus bei pavieniai pas aplinkinius žmones, pragyvena iš savo darbo, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki kardomosios priemonės paskyrimo gyveno faktinėje šeimoje, motyvuotas gyventi ši darbo, turi darbo rinkoje paklausę darbinę profesiją, po nusikalstamos veikos įvykdymo savo inciatyva ėmėsi priemonių priklausomybei nuo alkoholio įveikti – kreipėsi specialistų pagalbos į Kauno priklausomybių centrą, artimiausiu metu planuoja tiek stacionarų, tiek ambulatorinį gydymąsi, yra stipriai motyvuotas įveikti šią priklausomybę bei toliau gyventi šeimoje.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusios atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (punktas 13) (BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 str. 1 d. 2 p.). Pripažinti tokia atsakomybę lengvinančia ir aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos galėjo turėti kaip galimas rizikingas ir (ar) provokuojantis paties nuo kaltinamojo nukentėjusio asmens elgesys (8 punkte atmestas kaltinamojo pareiškimas), nenustatyta faktinio pagrindo (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio ir jau artimesnio sunkiam girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
15. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai, tačiau kartu konstatavus labiau neigiamą kaltinamojo asmenybę (punktai 13-14), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu neviršijančią įstatymo sankcijos vidurkio, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 13 ir 14), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.
16. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, trečiąjį kartą, nors ir nesunkiai, tačiau tyčia ir artimoje aplinkoje fiziniu smurtu per 8 mėnesių laiką bei probacijos po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką vykdymo metu nusikaltusiam kaltinamajam, paskirtina jau su trumpalaikiu, tačiau realiu laisvės jam atėmimu susijusi bausmės rūšis, šiuo atveju areštas, kadangi švelnesnių rūšių bausmių paskyrimu nepavyks įgyvendinti bausmės paskirties bei pasiekti jos skyrimu siekiamų tikslų – nei iš 2018-04-06 teismo nuosprendžio, nei iš nustatytos jam sąlyginės probacijos bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis išvadų nepadarė ir toliau tyčia nusikalstamai smurtauja artimoje aplinkoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11-14), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 45 paros (BK 49 str. 3 d., 61 str. 3 d.). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nenustatyta faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 30 parų arešto.
17. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamo jam arešto bausmės (BK 66 str. 2 d.). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam A. Š. byloje paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę A. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 30 (trisdešimties) parų arešto.
Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamos arešto bausmės.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.