Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-31 · Byla Nr. 1N-56/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-31
Bylos Nr.
1N-56/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
A. Š., S. D., V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1N-56/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.3; 2.12.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 31 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2008 m. spalio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį dėl neatsargaus sunkaus V. D. sužalojimo, o nukentėjusiųjų A. Š. ir S. D. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perduota Skuodo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, nustatant dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal kaltinamąjį aktą R. P. kaltinamas tuo, kad 2007 m. spalio 26-27 d. (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti) (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuriame pats gyvena, virtuvėje, dešine ranka spausdamas V. D. kaklą ir tempdamas kūną apie 1,5 m iki lovos, sulaužė nukentėjusiojo gerklų kremzles, pažeidė poliežuvinį kaulą, padarė kraujosruvas gerklų dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, taip sunkiai nukentėjusįjį sužalojo, jo sveikatą sunkiai sutrikdė dėl neatsargumo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

R. P. kaltinamas ir dėl nesunkaus M. S. sužalojimo, tačiau dėl šios veikos skundžiamoje nutartyje nepasisakyta.

Bylą nagrinėjant Skuodo rajono apylinkės teisme, nukentėjusieji S. D. ir A. Š. pateikė prašymą ( t. 2, b. l. 105-107) R. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o būtent:

2007 m. spalio 26-27 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuriame gyveno, virtuvėje, R. P. tyčia, neteisėtai ir be jokios priežasties sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir ne mažiau kaip 1 kartą į krūtinę nukentėjusiajam V. D. bei jį smaugė. Tokiais neteisėtais veiksmais sudavęs smūgius V. D., R. P. sukėlė nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje ir galvos smegenų kairiosios pakaušinės srities sumušimą, kraujosruvas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kairio žando gleivinėje ir liežuvio viršūnėje, gerklų kremzlių lūžimą, poliežuvinio kaulo pažeidimą ir kraujosruvas gerklų srities dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose bei kairės pusės II šonkaulio lūžį. R. P. tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje neteisėtai, be jokios priežasties atlikdamas fizinio smurto veiksmus prieš V. D., sukėlė jau prieš tai sužalotam nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, dėl to buvo suspausti galvos smegenys, o tai sukėlė sunkius sveikatos sutrikdymus, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo V. D. mirtimi, nes jis mirė būtent nuo šių sunkių kūno sužalojimų. Šiais savo veiksmais R. P. tyčia nužudė V. D.

Vadovaudamasis BPK 228 straipsniu, Skuodo rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, esant nukentėjusiųjų prašymui veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui (t. 2, b. l. 159).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, rengdamas bylą nagrinėti teisme, 2008 m. spalio 3 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Teisėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Skuodo rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje valstybinis kaltintojas pritarė nukentėjusiųjų prašymui pakeisti kaltinimą R. P. į sunkesnį, tačiau kaltinamajame akte nusikalstamą veiką prieš V. D. aprašė kitaip: nurodė iš esmės kitokią nusikalstamų veiksmų apimtį, kaltės formą ir rūšį, tyčios turinį, nusikaltimo padarymo būdą, motyvą, tikslą, padarinius, nusikaltimo sunkumą. Šių esminių kaltinamojo akto surašymo pažeidimų teisme ištaisyti negalima, kaltinamojo akto turinys trukdo nagrinėti bylą teisme išsamiai ir nešališkai, priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Esminiai kaltinamojo akto turinio pažeidimai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą. Gavęs kaltinamąjį aktą dėl visiškai kitokios nusikalstamos veikos, kaltinamasis negali tinkamai pasiruošti gynybai teisiamajame posėdyje. Be to, ne prokurorų, o tik nukentėjusiųjų iniciatyva renkant papildomus įrodymus, negalima visiškai atmesti nukentėjusiųjų nuomonės dėl prokurorų šališkumo. Nukentėjusiųjų iniciatyvos dominavimas, verčiant teismą vykdyti nukentėjusiųjų ar jų atstovo net ir teisėtus prašymus, gali sukelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Nukentėjusieji ir jų atstovas išsakė nuomonę, kad jų prašymas nagrinėti bylą pagal pakeistą kaltinimą nėra galutinis, yra pagrindo R. P. pareikšti kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalį. Jiems realizavus savo sumanymą, tektų bylą perduoti nagrinėti teisėjų kolegijai, o tai bylos nagrinėjimą gali labai užtęsti.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras skundu prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant R. P. padarius nusikaltimus, numatytus BK 137 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiųjų prašymu kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes dėl V. D. sužalojimo pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinant R. P. padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, taip pat tenkinti prokuroro prašymą dėl bylų sujungimo ir tyrimo atnaujinimo.

Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, jog tai trukdo nagrinėti bylą. To teismo nutartyje nėra. Nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai, nes kaltinamojo akto turinys patvirtina, jog jame aprašyta R. P. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos. Veikos aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika kvalifikuota, t. y. BK 137 straipsnio 1 dalies, dispoziciją. Pateiktas kaltinimas R. P. yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Nagrinėjant bylą teisme, išanalizavus ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, nenuoseklius kaltinamojo R. P. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, proceso dalyvių parodymus ir kitą byloje surinktą medžiagą, galima būtų daryti išvadas, ar R. P. nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismo išvada, kad R. P. nusikalstama veika aprašyta netinkamai, nepradėjus nagrinėti bylos teisme ir neatlikus įrodymų tyrimo yra nepagrįsta bei skubota. Teismas nutartyje teigdamas, jog kaltinamojo R. P. veika aprašyta „kitaip“, nenurodė, su kuo veikos aprašymą teismas lygina ir su kuo šis aprašymas, teismo nuomone, turėtų sutapti. Iš nutarties turinio galima daryti prielaidą, kad kaltinamajame akte aprašyta veika turėtų sutapti su nukentėjusiųjų pateiktu veikos aprašymu. Tokia teismo BPK normų interpretacija yra nepagrįsta bei prieštarauja BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių turiniui. Iš nukentėjusiųjų pateikto prašymo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį matyti, jog jis yra išsamus, aiškus ir suprantamas, kaltinamajam bei jo gynėjai netrukdo tinkamai pasiruošti gynybai.

Teismas nepagrįstai siaurai aiškino ir netinkamai taikė BPK 255, 256 straipsnius. Anot teismo, nagrinėjimo teisme ribas nustato tik kaltinamasis aktas, o kaltinamojo akto skirtumas nuo kitų proceso dalyvių prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis jį daro neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Tačiau tam prieštarauja BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, suteikiančios teismui teisę nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, apie tokią galimybę kaltinamajam iš anksto pranešus, o prokurorui, nukentėjusiesiems – teisę prašyti teismo atitinkamai nukrypti nuo kaltinamojo akto, apie tai vėlgi pranešus kaltinamajam.

Nukentėjusieji A. Š. ir S. D. šią savo teisę tinkamai realizavo, nepažeidę kaltinamojo teisės į gynybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja baudžiamojo proceso normų taikymo praktiką, pagal kurią teismas, kuriam byla teisminga, teisiamajame posėdyje turi ją nagrinėti pagal visus pateiktus kaltinimus.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu prokuroras prašė išreikalauti iš Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-74-646/2007, joje atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylas sujungti. Teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skyriaus prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjas nutartyje teisingai nurodo, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis aktas neatitinka šio įstatymo nuostatų tada, kai, be kita ko: jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.); neišdėstyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; nenurodyti BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, jo dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą.

Prokuroras skunde teisingai atkreipia dėmesį, kad konstatavus, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, kad tai trukdo nagrinėti bylą. To teisėjas skundžiamoje nutartyje neišdėstė.

Teisėjas kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimų motyvuoja tuo, jog prokuroras, kaltinamajame akte suformulavęs kaltinimą R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, Skuodo rajono apylinkės teisme paprašė bylą perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, nukentėjusiesiems kaltinant R. P. sunkesniu nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 156-158). Iš to sektų, kad nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BK 129 straipsnio 1 dalies dispozicijos.

Prokuroras teisus, skunde kritikuodamas tokį nutarties motyvą, nes susipažinus su byloje esančiu kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 50-55) matyti, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame aprašyta R. P. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga, atitinka BK 137 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Skuodo rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą, prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo į sunkesnį, jis tik vadovaudamasis BPK 228 straipsnio 3 dalies nuostatomis išdėstė vienintelį pagrįstą procesinį sprendimą, nukentėjusiesiems prašant pakeisti kaltinimą ir nagrinėti bylą dėl V. D. tyčinio nužudymo (BPK 256 straipsnis). Nukentėjusiųjų pateiktame prašyme suformuluotas kaltinimas R. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra išsamus, aiškus ir suprantamas. Taigi prokuroro pasiūlymas perduoti bylą pagal teismingumą, esant nukentėjusiųjų tinkamai išreikštam prašymui pakeisti kaltinimą į sunkesnį, negali būti siejamas su kaltinamojo akto surašymo kokybe.

Beje, BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia ir prokurorui teisme prašyti kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tačiau tam būtina pradėti nagrinėti bylą, o šioje byloje teisėjas skundžiama nutartimi užkirto kelią prokurorui realizuoti tokią teisę.

BPK 256 straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju apie pakeitimus pranešama kaltinamajam.

Nagrinėjamoje situacijoje taip ir buvo padaryta. 2008 m. birželio 2 d. teismo posėdyje nukentėjusiųjų prašymo kopija įteikta kaltinamajam R. P. (t. 2, b. l. 112-113). Bylos nagrinėjimą tęsiant beveik po trijų mėnesių, 2008 m. rugpjūčio 25 d., kaltinamasis patvirtino, kad su nukentėjusiųjų pareikštu kaltinimu susipažino (t. 2, b. l. 157).

Dėl to žemesniojo teismo teisėjas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pakeitus kaltinimą kaltinamasis negali tinkamai pasirengti gynybai.

Beje, BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatos numato kaltinamajam ir jo gynėjui teisę teismo prašyti pertraukos gynybai pasirengti.

Skundžiamoje nutartyje įvardyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jie trukdytų teismui iš esmės išnagrinėti bylą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai galima tikėtis, jog kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad naujas nusikalstamos veikos aprašymas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai įmanoma padaryti, remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu ir nukentėjusiųjų prašyme pateiktu kaltinimu.

BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu tiek pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tiek ir pagal pakeistą kaltinimą. Taigi teismas, kuriam byla teisminga, teisiamajame posėdyje turi ją nagrinėti pagal visus pateiktus kaltinimus. Prokuroras skunde teisingai nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (byla Nr. 2K-7-1/2008).

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad byloje esantis kaltinamasis aktas netrukdo nagrinėti bylos, dėl to skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikinama.

Nutarties motyvai dėl galimo prokurorų šališkumo ar net galimų abejonių teismo nešališkumu nesietini su kaltinamojo akto neatitikimu BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl kurio byla perduota prokurorui.

Antra vertus, klausimas dėl šališkumo gali būti sprendžiamas, pasinaudojant nušalinimo procesiniu institutu, kuris turi garantuoti, jog nagrinėjant bylą sprendimo priėmimui negalės daryti įtakos suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai.

Nutartyje išdėstyta prielaida, kad nukentėjusieji gali dar kartą prašyti sugriežtinti kaltinimą R. P., jo veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 d., ir dėl to gali labai užsitęsti bylos nagrinėjimas, kadangi bylą tektų perduoti nagrinėti teisėjų kolegijai, tėra spėlionė, negalinti turėti esminės reikšmės vykdant teisingumą.

Prokuroro skunde pateiktas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-646/2007 ir bylas sujungti nenagrinėtinas, nes jis nesiejamas su kaltinamojo akto surašymui keliamais reikalavimais, dėl kurių revizuojama žemesniojo teismo nutartis, ir galės būti sprendžiamas bylą nagrinėsiančiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2008 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui parengti ją nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė