- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- ATP-800-487/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00195-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2016-02-18 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2016-02-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-51753209-16 V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 28 Eur bauda dėl to, kad jis, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, ar transporto priemonė tvarkinga, važiuojant keliu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, dėl ko 2015 m. rugsėjo 12 d., 11.00 val., Ukmergės r., Dukstynos k. atsikabinusi variklio apsaugos detalė apgadino iš paskos važiuojantį automobilį BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 15 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino V. S. skundo dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2016-02-18 nutarimo panaikinimo ir nutarimą dėl V. S. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. paliko nepakeistą.
V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos 2016 m. vasario 18 d. nutarimą jam skirti 28 Eur baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. 10-S-251953 jis buvo informuotas, jog tyrimas dėl 2015 m. rugsėjo 12 d. tariamai apgadinto automobilio BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) baigtas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ir tik praėjus kuriam laikui, neatlikus absoliučiai jokios jo automobilio apžiūros ir nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms ir neišaiškėjus naujų aplinkybių, įrodančių jo kaltę, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas nusprendė, kad pažeistas KET 15 p. reikalavimas ir 2016 m. vasario 18 d., apeliantui atvykus į policijos skyrių, jam buvo paskirta 28 Eur bauda.
Apelianto teigimu, byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad byloje pateikta kažkokio automobilio detalės nuolauža, kuri nežinia kada ir nežinia iš kur paimta, priklauso jo vairuotam automobiliui BMW X5. Nuo 2015 m. rugsėjo 12 d., kada užfiksuotas įvykis, iki 2016 m. birželio 22 d., t.y. iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos nebuvo atlikta jokia, netgi paviršutiniška jo automobilio BMW X5 apžiūra. Kad pateikta detalės nuolauža priklauso jo automobiliui, nepatvirtino netgi bylos liudytojai - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnai – M. R. ir M. Z., kurie betarpiškai 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo atvykę į vietą apklausti V. S. ir kartu važiavusių jo šeimos narių.
Apeliantas nurodė, kad teismas suklydo, konstatuodamas, kad iš prijungtų prie bylos duomenų matyti, jog variklio apsaugos detalė tinka V. S. vairuotam automobiliui BMW X5 3.0D. Pažymėjo, kad jo automobilio modelis yra 3.0 sd, o tai jau kita modifikacija. Aplinkybę, kad jo automobilis turi 3.0 sd modifikaciją, įrodo koncerno BMW dilerio UAB „Krasta Auto“ sisteminė informacija. Kelių policijos poskyrio pareigūnai dar iki administracinės nuobaudos paskyrimo turėjo objektyviai įsitikinti ir nustatyti, ar jo vairuojamame automobilyje yra visos apatinės dalies apsaugos, tačiau tai nebuvo padaryta net ir iki skundžiamos nutarties paskelbimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokių įrodymų nebuvimą, todėl nebuvo konstatuotos esminės aplinkybės ir skundžiama teismo nutartis pagrįsta vien prielaidomis.
Apeliantas pažymėjo, kad apylinkės teismas, grįsdamas savo sprendimą V. S. skundo netenkinti, rėmėsi pateiktomis fotonuotraukomis. Tačiau aplinkybės, kad būtų fotografuojama jo automobilio apatinė dalis, nepatvirtino policijos pareigūnai M. R. ir M. Z.. To nematė ir pats apeliantas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos telefono aparate esančios kažkokios fotonuotraukos, tačiau į apelianto klausimą, ar galima pateikti objektyvius įrodymus, kad fotonuotraukų vaizdas yra jo automobilio, nebuvo atsakyta.
Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad „Consularis“, MB priklausantis automobilis BMW X5, kurį apeliantas vairavo 2015 m. rugsėjo 12 d., buvo pirktas 2015 m. kovo 23 d. iš Vokietijos kompanijos Cardoctor Stolberg. Po pirkimo-pardavimo sandorio Vokietijoje šiam automobiliui buvo atlikta DEKRA Automobil Gmbh techninė patikra, galiojanti iki 2017 m. balandžio mėn. Techninės patikros Vokietijoje metu nustatyta, kad automobilis neturi jokių sisteminių ar techninių pažeidimų/trūkumų – yra tinkamas ir paruoštas eksploatavimui. 2015 m. balandžio 11 d. jau Lietuvoje automobiliui BMW X5 buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir tinkama eksploatacijai. Visi tai įrodantys dokumentai buvo pateikti. Kad automobilio apatinė dalis visiškai nepažeista ir jokių dalių netrūksta, automobilis techniškai tvarkingas, apeliantas galutinai įsitikino, grįžęs namo ir apžiūrėjęs automobilį garaže.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiojo A. R. paaiškinimais bei liudytojų K. R., policijos pareigūnų M. R. ir M. Z. parodymais, fotonuotraukomis, detalės nuolaužomis bei kita byloje surinkta medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Skundą dėl organo administracinio teisės pažeidimo byloje priimto procesinio sprendimo nagrinėjantis apylinkės teismas turi pareigą patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ATPK 257 str. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 str. yra nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. 1 d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Įvertinus apelianto skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl vertintina, kad teismo išvada palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2016-02-18 nutarimą nepakankamai motyvuota ir pagrįsta visuma reikšmingų aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktinius duomenis, o, kilus prieštaravimų dėl atskirų faktinių duomenų, turėjo imtis priemonių kilusius prieštaravimus pašalinti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 str. 1 d. nuostatą, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliantas ginčija tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje padarytą išvadą, kad nukentėjusiojo A. R. automobilis BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas V. S. vairuoto automobilio BMW X5 3.0D v.n. (duomenys neskelbtini) detalės nuolauža. Jis nurodo, kad automobilis BMW X5 3.0D (jo modifikacija pagal automobilio dokumentus yra kitokia) nebuvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, automobilis policijos pareigūnų nebuvo nufotografuotas, taigi, nebuvo objektyviai nustatyta, ar automobiliui BMW X5 iškart po minėto įvykio galėjo trūkti kokios nors detalės (variklio apsaugos). Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nukentėjusiojo A. R. teismui pateiktą detalę – variklio apsaugos nuolaužą pripažino esant jo vairuoto automobilio BMW X5 detale, vien remdamasis ant detalės esančiu BMW ženkliuku ir iškaltais skaičiais (duomenys neskelbtini).
Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, apylinkės teismas neišsiaiškino ir nesiėmė priemonių objektyviai nustatyti, ar nukentėjusiojo pateikta detalė išties yra nuo automobilio BMW X5 v.n. (duomenys neskelbtini). Nepaneigtos apelianto nurodytos aplinkybės tiek apie jo vairuoto automobilio techninę būklę įvykio dienai, patvirtintą atitinkamais dokumentais, tiek jo paties iškart po įvykio garaže atliktą automobilio apžiūrą, įsitikinus, kad jokių detalių automobiliui netrūksta ir automobilis nepažeistas.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės vadovavosi vien tik nukentėjusiojo A. R. ir jo šeimos narių parodymais bei nukentėjusiojo pateikta detalės nuolauža, nemotyvuotai atmesdamas V. S. paaiškinimus ir visus jo prieštaravimus vertino jo nenaudai kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. V. S. skundą nagrinėjęs teismas turėjo galimybę jo keliamas abejones pašalinti, t.y. imtis visų priemonių ir išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo A. R. automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo apgadintas V. S. vairuoto automobilio BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukritusia detalės nuolauža, t.y. įpareigoti policijos pareigūnus apžiūrėti automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant reikalui, pasitelkti į pagalbą ekspertus, imtis priemonių nustatyti, ar nukentėjusiojo pateikta automobilio detalė su BMW ženkliuku ir iškaltais skaičiais (duomenys neskelbtini) priklauso būtent V. S. vairuotam automobiliui BMW X5 3.0D v.n. (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada, kad nukentėjusiojo teismui pateikta detalė yra nukritusi nuo V. S. vairuoto automobilio, remiantis vien nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams, negali būti pripažįstama pakankamai motyvuota ir pagrįsta.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, skundžiamą nutartį priėmė, motyvuodamas aplinkybėmis, dėl kurių buvo keliamos abejonės, šių abejonių nepašalinęs, nors turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių minėtas abejones pašalinti. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.