- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- N-63-2694-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 25 d. surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 6.00 val., kelyje Kvėdarna-Švėkšna-Saugos, Kerbedžių k., Šilalės rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas 2,38 promilių girtumas), nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir atsitrenkė į krūmus, apgadino automobilį, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 14, 16 ir 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūnų D. G. ir P. A. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, su kuria A. Ž. pasirašytinai sutiko, eismo įvykio vietos fotonuotraukos bei kita bylos medžiaga. Teismas konstatavo, kad, įvertinus eismo įvykio vietos fotonuotraukas, nustatyta, jog vairuotojo pusėje sudaužytas automobilio priekinis stiklas ir apgadintas automobilis. Teismas nurodė, kad iš A. Ž. fotonuotraukos matyti, kad galimai stiklo šukės subraižė jo kaktą ir nosį. Iš policijos pareigūnų P. A. ir D. G. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad A. J. po eismo įvykio buvo visiškai sveikas, jis paaiškino, jog miegojo automobilyje ir jo nevairavo, kartu su A. Ž. važiavo transporto priemone. Teismas pažymėjo, kad automobilio apgadinimai, A. Ž. sužalojimo pobūdis patvirtina aplinkybę, jog jis vairavo automobilį įvykio metu. Be to, iš V. J. ir M. Š. paaiškinimų nustatyta, kad A. Ž. po eismo įvykio prašė jų „apsiimti eismo įvykį“, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu, A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti bylos faktines aplinkybes, nesiekė objektyviai ir visapusiškai surinkti įrodymus. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai neatitinka tikrovės ir nepatvirtina, kad jis vairavo automobilį. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jis paaiškino, jog įvykio metu buvo girtas ir miegojo. Teigia, kad teismas neiškvietė į teismo posėdį jo nurodytus asmenis – A. J. ir V. G., kurie turėjo patvirtinti, kad jis nevairavo automobilio. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi prielaidomis, t. y. sprendė, jog jo kakta ir nosis galimai buvo subraižyta nuo automobilio stiklo šukių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti, nes teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimų padarymo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas šių reikalavimų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismo nutarimo turinio matyti, kad A. Ž. neigė vairavęs automobilį, o teismas, pripažindamas pastarąjį kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pažeidimų padarymo, teismo posėdyje neapklausė M. Š. ir V. J., kurie iš pradžių nurodė, kad vairavo automobilį, bet vėliau pakeitė įvykio versiją, taip pat A. J., kuris nurodė, jog važiavo automobiliu (b. l. 5 – 6). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti, asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-259-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 64-67).Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo sąmoningas A. Ž. sutikimas su 2009 m. spalio 25 d. 6.00 val. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas, o administracinio sulaikymo protokole užfiksuota, jog jis išblaivėjo pažeidimo dienos 22.20 val. (b. l. 4, 7, 14 – 15).Teisėjų kolegija sutinka su A. Ž. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, konstatavo, jog apelianto kaktą ir nosį galimai subraižė automobilio stiklo šukės, nes tokios išvados nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Automobilio apgadinimų ir A. Ž. sužalojimo pobūdis savaime nereiškia, kad būtent apeliantas vairavo transporto priemonę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus ir prašymus teisme davė apeliantas.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.