Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. kovo 10 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2022 m. vasario 17 d. d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 28 802,45 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus du eurus 45 ct), tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai elektroniniu paštu, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų, atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą byloje negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (b. l. 135–138), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu.

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina VMI prie FM pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikta informacija, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką valstybei nuo 2022 m. vasario 17 d. sudaro 28 802,45 Eur, ši UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 17 d. pagal šios įmonės pateiktas pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir mokesčio už aplinkos deklaracijas (b. l. 1–7). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę be pirmiau minėto VMI prie FM pateikto pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat patvirtina ir prie jo pridėti rašytinai įrodymai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, kad V. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu įregistruotas nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (b. l. 8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 9–30); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą – įplaukas nuo 2020 m. vasario 17 d. (b. l. 31–32); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimus, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atlikus įvairius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, 2022 m. vasario 9 d. buvo parengtas sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 802,45 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybei pripažinti beviltiška (b. l. 33–34); iš L. B. AS Lietuvos skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2022 m. sausio 4 d. matyti, kad per šį laikotarpį valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai lėšų nepervedė, šios sąskaitos likutis 2022 m. sausio 4 d. – 0,00 Eur (b. l. 36–38); L. B. AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 iki 2022 m. sausio 4 d. patvirtina, kad per šį laikotarpį valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų savanoriškai nepervedė, 2020 m. kovo 5 d. į valstybės biudžetą 147,17 Eur suma buvo išieškota priverstinai, tai yra piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) nurodymu, tačiau minėtu laikotarpiu iš šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo atlikti piniginiai pervedimai kitiems kreditoriams, tai yra 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 24 atlikti du pinigų pervedimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 81,65 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. kovo 30 d. atlikti keturi pinigų pervedimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 3700,00 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. atlikti du pinigų pervedimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 3 000,00 Eur (b. l. 39–83); iš Šiaulių banko, AB sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 iki d. 2022 m. sausio 12 d. matyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą PLAIS nurodymu buvo išieškoti 42,25 Eur, 2022 m. sausio 12 d. šios sąskaitos likutis – 0,00 Eur, o iš sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių operacijų matyti, kad valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2022 m. sausio 12 d. Bendrovė pervedė 1 865,50 Eur, PLAIS nurodymais į valstybės biudžetą priverstinai išieškoti 2 663,24 Eur, o laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 28 d. iš šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atlikti aštuoni pinigų pervedimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 11 119,65 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 18 d. – aštuoni pinigų pervedimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 7896,80 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – keturiolika pinigų pervedimo operacijų kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 13 200,00 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. – šešios pinigų pervedimo operacijos kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 5 310,84 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. – keturios pinigų pervedimo operacijos kreditoriams (duomenys neskelbtini), bendra pervedimų suma – 3 100,00 Eur (b. l. 85–121); iš „Paysera LT“, UAB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2022 m. sausio 24 d. piniginių lėšų judėjimas šioje sąskaitoje nevyko, sąskaitos likutis 2022 m. sausio 24 d. – 0,05 Eur, valstybės biudžetui per minėtą laikotarpį Bendrovė lėšų nepervedė (b. l. 122); iš „Paysera LT“, UAB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2022 m. sausio 24 d. piniginių lėšų judėjimas šioje sąskaitoje taip pat iš esmės nevyko, 2020 m. vasario 18 d. likutis šioje sąskaitoje – 3,55 Eur, per šį laikotarpį į šią sąskaitą piniginių lėšų negauta, išleista – 1,80 Eur, sąskaitos likutis 2022 m. sausio 24 d. – 1,75 Eur, valstybės biudžetui per minėtą laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 iki 2022 m. sausio 24 d. Bendrovė lėšų nepervedė (b. l. 123); Swedbank“, AB 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. S/423 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta, nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., tai yra sąskaitos uždarymo dienos, operacijų sąskaitoje nebuvo (b. l. 84); VMI prie FM viršininko 2021 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-127 išrašas (b. l. 124–126), kita rašytinė bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. T., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. kovo 10 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, 2022 m. vasario 17 d. d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 28 802,45 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus du eurus 45 ct), tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti V. T. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400,00 iki 3 000,00 Eur.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas V. T. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į V. T. asmenybę, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti V. T. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. T. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-153-720/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.