- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2-3735-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34478-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Atsakovas
- S. L.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, trečiajam asmeniui J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus I. D. atžvilgiu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų I. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu motinos valdžios tinkamai neįgyvendina. Civilinėje byloje Nr. e2-4555-981/2019 buvo nustatyta, kad atsakovė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau siekiant suteikti atsakovei galimybę pasitaisyti, tinkintis, kad atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą, norės pati savarankiškai auginti vaiką, teismas sprendė, kad yra pagrindas apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu laikinai. 2019-06-04 sprendimu laikinai apribota motinos valdžia, nustatyta nuolatinė vaiko globa, nuolatine globėja paskirta trečiasis asmuo J. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją, iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ teikė socialinių paslaugų teikimą šeimai, siekiant keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką. 2021-10-07 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirus vaiko tėvui, šeimos situacija labai suprastėjo, kadangi būtent jis išlaikė šeimą. 2021-08-13 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė pareiškė, kad nebenori susigrąžinti vaiko, tam neturi sąlygų, yra pablogėjusi jos sveikata. 2021-10-07 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendusi, kad vaiko susigrąžinti nesieks, nes jai nustatyta kepenų cirozė, pateikė raštišką sutikimą dėl motinos valdžios apribojimo. Vaiko globa vyksta sklandžiai, globėja nurodė, kad atsakovė bendrauja su vaiku. Vaikas sakė, kad jam patinka gyventi su senele, į klausimus apie motiną neatsakė. Trijų metų laikotarpis, praėjęs nuo laikino motinos valdžios apribojimo, buvo pakankamas atsakovei įvykdyti jai iškeltus įpareigojimus, pasirengti susigrąžinti, auginti, išlaikyti vaiką, juo rūpintis. Tačiau atsakovė nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas. Ji nesinaudojo jai siūlytomis socialinėmis paslaugomis, bendradarbiavo vangiai. Atsakovės abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su sūnumi, visiškas nusišalinimas nuo motinos pareigų savo vaikui įgyvendinimo rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, nėra suinteresuota motinos valdžios išsaugojimu. Atsakovė vartoja alkoholį, yra teista už vagystes, daug kartų bausta administracine tvarka, niekur nedirba, toliau vykdo nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, išvadų, dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių, kas yra nesuderinama su vaiko auginimu. Padėtis atsakovės šeimoje nepasikeitė – ji vaiko neaugina, netenkina vaiko poreikių, neteikia išlaikymo ir nėra duomenų, jog atsakovės elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo J. D. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai joms įteikti asmeniškai, registruotu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad atsakovė nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, yra neaktyvi, nuo 2019 m., kai buvo laikinai apribota motinos valdžia jokių pokyčių neįvyko. Ji tik retkarčiais susitinka su vaiku, išlaikymo jam neteikia, iki šiol nedirba. Nėra jokių vilčių, kad ji pasikeis. Atsakovei diagnozuota kepenų cirozė dėl alkoholio vartojimo, ji nesigydo priklausomybės, nesudaro sūnui sąlygų su ja gyventi.
5. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta įteikiant šaukimą registruotu paštu (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad siūlė atsakovei pagalbą, tačiau ši atsisakė, nesiruošia keistis, ją tenkina toks gyvenimas. Jokio pagerėjimo nebuvo. Mirus vaiko tėvui ji visai nebesistengia. Trečiasis asmuo su vaiku kartais aplanko atsakovę, tačiau tai ne visuomet pavyksta dėl jos neblaivumo. Ji turi priklausomybę, tačiau sakė, kad dėl jos nesigydys. Išlaikymo vaikui neteikia, priešingai, prašo pinigų. Supranta, kad vaikui geriau pas globėją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis I. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės ir D. D. sūnus (el. b. l. 12). 2019-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4555-981/2019 atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta trečiasis asmuo J. D., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas (el. b. l. 15-21). Nustatyta, kad atsakovė stengėsi rūpintis vaiku, skyrė jam dėmesį bei finansinį išlaikymą pagal galimybes, tačiau neužtikrino saugios aplinkos vaikui ir tinkamų gyvenimo sąlygų, negebėjo pasirūpinti jo poreikiais, sveikata, ugdymu, nebuvo motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, nebuvo pakankamai motyvuota sudaryti galimybes vaikui grįžti į šeimą, su socialiniais darbuotojais bendradarbiavo iš dalies, nebuvo visiškai atsisakiusi alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo.
9. Į bylą pateiktas SOS vaikų kaimai Lietuva 2021-10-07 informacinis pranešimas (el. b. l. 42-43), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus vaiko tėvui, šeimos situacija dar labiau suprastėjo, kadangi jis išlaikė šeimą. Atsakovė vykdė pagalbos plane nurodytus įpareigojimus, tačiau jos sveikatos problemos ūmėja, priklausomybės padarinių pašalinti nepavyko. Ji lankosi pas gydytoją, priklausomybių ligų centre, dirba atsitiktinius darbus, domisi vaiko ugdymu ir laisvalaikiu, jį lanko, bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke. Atsakovė nuo 2014 m. nebuvo teista (e. b. l. 72-87), nuo 2019 m. nebausta administracine tvarka (el. b. l. 58-71). Tačiau atsakovė neturi darbo, nedirba nuo 2020 m. (el. b. l. 88-89). 2021-08-13 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė informavo, kad siekio susigrąžinti vaiką nebeturi, neturi tam tinkamų sąlygų, jos sveikata yra labai bloga. Siekiant įsitikinti ar atsakovės apsisprendimas tvirtas, buvo organizuojamas dar vienas atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsakovė patvirtino, kad planų susigrąžinti vaiką neturi. 2021-10-18 ji pasirašė sutikimą dėl motinos valdžios apribojimo (el. b. l. 14).
10. Remiantis 2022-04-05 pagalbos planu, atvejo vadybos procesas užbaigtas, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu, kuomet pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, šeima nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Atsakovė atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo.
11. Nors iš atvejo vadybos planų (el. b. l. 44-56) nustatyta, kad atsakovė gydosi, bendrauja su vaiku, kiek gali juo rūpinasi, prisideda prie išlaikymo, domisi jo ugdymu, sutaria su globėja, bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke, vykdė įpareigojimus, tačiau susigrąžinti vaiko į šeimą ji neplanuoja, tokio tikslo neturi ir nesiekia. 2022-04-04 pagalbos plane nurodoma, kad socialinės atvejo vadybininkės teigimu, atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos netinkamos gyventi vaikui. Plane pažymėta, kad atsakovė dalyvauja metadono programoje.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad situacija atsakovės šeimoje išlieka be pakankamų teigiamų pokyčių. Jos gyvenamosios vietos sąlygos nėra tinkamos vaikui gyventi, atvejo vadybos posėdžiuose fiksuota, kad ji pati nurodo nesugebėsianti rūpintis vaiku ir nesieks jo susigrąžinti, jam gerai pas močiutę. Tai, kad atsakovė nėra suinteresuota susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą rodo ir aplinkybė, jog ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nenurodė nedalyvavimo priežasčių. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip abejingumas esamai situacijai. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo pakankamai laiko, tačiau esminių pokyčių neįvyko – atsakovė neužtikrina vaikui galimybės grįžti į šeimą, negali savarankiškai pasirūpinti vaiku, jai priimtina situacija, kuomet vaiku rūpinasi globėja.
13. CK 183 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo, turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad esant sudarytoms galimybėms pakeisti savo gyvenimo būdą ir pradėti vykdyti visas motinos pareigas, atsakovė nesiėmė atitinkamų veiksmų, todėl nebėra pagrindo manyti, kad situacija atsakovės šeimoje gali pasikeisti. Nustačius, kad atsakovė nedėjo pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą ir nesant galimybės daryti išvadą, kad padėtis gali pasikeisti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti atsakovės motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu būdą iš laikino į neterminuotą.
14. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
15. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
16. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinas.
17. Byloje susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4555-981/2019 nustatytą laikino motinos valdžios apribojimo būdą, neterminuotai apribojant atsakovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų devyniasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.