Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. A. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo D. A. atmestas ir D. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2003-05-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams už A. K. išžaginimą. Pritaikius 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį 4 str. 2 d. 1 p., D. A. sumažinta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 1/5. Nuteistasis D. A. nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2003-05-27 nuosprendžiu, 2003-06-16 pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui.

Telšių rajono apylinkės teisme 2016-01-25 gautas Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos - psichologijos 2015 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 16 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Stacionarinės teismo ekspertizės aktu pateiktos išvados, kad D. A. nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, organinis asmenybės sutrikimas. D. A. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, negali teisingai suprasti baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymų. D. A. reikalingas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini) PL).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal BK 98 str. 1 d. priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę, ar panaikinta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus – asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir D. A. asmens sveikatos istorijos matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-22 nutartimi D. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeitus į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą, D. A. lankėsi UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016-11-21 iki 2016-12-28 buvo gydytas Psichikos dienos stacionare (2, 5 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-11 teikime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. A. nuolat lankosi ir gydosi pas psichiatrą. Jo savijauta nėra ir negali būti gera, nes išlieka nuolatinė baimė, kad jis gali būti pasiųstas eilinei ekspertizei ar išsiųstas į įkalinimo įstaigą, D. A. supranta, kad ši situacija gali tęstis iki gyvenimo pabaigos. 2017-01-11 D. A. buvo apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinės komisijos, kuri, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes dėl D. A. sveikatos būklės ir į tai, kad dėl D. A. padaryto nusikaltimo bausmė negali tęstis visą gyvenimą, rekomenduoja D. A. nutraukti priverstinį gydymą (2 b. l.). Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) Psichikos dienos stacionaro epikrizės iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. A. 2016-11-21 UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro siuntimu atvyko į Psichikos dienos stacionarą dėl pablogėjusios psichikos būklės, ambulatorinio gydymo neefektyvumo. Psichikos dienos stacionare D. A. greitai adaptavosi, buvo pakankamai geros nuotaikos, juokaudavo, tačiau teigė, kad nuotaika nėra gera, kad jis dirbtinai būna linksmas. Gydymo metu pranyko įtampa, pacientas noriai lankė užimtumus, pokalbių metu teigdavo, kad jaučiasi gerai, nusiskundimų neturi. D. A. pradėjo nepaisyti taisyklių, provokuodavo kitus pacientus ir personalą komentarais, pasijuokdavo iš kitų, nederamai juokaudavo. Po pastabų kelioms dienoms D. A. elgesys pasitaisydavo, tačiau vėliau jis ir vėl nepaisydavo taisyklių. Užimtumuose būdavo formaliai, dirbdavo paviršutiniškai. Dėl minėtų taisyklių nepaisymo, nuotaikai išliekant pakankamai gerai, nesant suicidinių minčių, D. A. buvo išrašytas, tačiau rekomenduota tęsti gydymą nurodytais vaistais (5 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas gydytojas S. N. paaiškino, kad D. A. sveiktos būklė nėra pilnai pagerėjusi, jis nėra pasveikęs, yra depresinė simptomatika, daugėja somatinių ligų, jam diagnozuotas vėžys, jis vartoja vaistus, gydymo nevengia, lankosi pas psichiatrą (37 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad D. A. psichikos būsena yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili, ir tai leidžia spręsti tik apie tam tikrą D. A. sveikatos būklės gerėjimą šiuo metu, tačiau nereiškia visiško pasveikimo. Vien psichinės būklės gerėjimas nėra asmens socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis.

BPK 405 str. 3 d. 3 p. nurodyta, kad teismas gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Remiantis anksčiau nurodytais duomenimis apie D. A. sveikatos būklę, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichikos būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog D. A. nebereikia stebėti ir gydyti, kad jis gali būti perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai (BK 98 str. 7 d.) ir tai nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 str. ir atsižvelgęs į minėtą UAB (duomenys neskelbtini) Gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus rašte nurodytas aplinkybes, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad D. A. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

D. A. skunde dėstomi argumentai, kad ekspertinėse įstaigose ir psichiatrinėse ligoninėse jo išbūtas laikas yra ilgesnis nei jam Telšių rajono apylinkės teismo 2003-05-27 nuosprendžiu pakirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kad jis pripažįsta savo ligą ir noriai gydosi, tačiau užsitęsęs teismo procesas ir galutinio sprendimo nebuvimas sukelia ligą ir daro neigiamą įtaką gydymui, kad per taikyto priverstinio gydymo laikotarpį atsirado priklausomybė nuo vaistų, todėl nuolat reikia didinti jų dozę, nepaneigia teismo išvadų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. A. atžvilgiu būtinumo ir negali būti pagrindas naikinti pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad yra būtinybė D. A. toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, D. A. skundo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminų suėjimo, bausmės vykdymo nenagrinėjami.

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė UAB (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo D. A. panaikinimo ir D. A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Telšių rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją D. A. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti D. A. skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2017-04-05 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.