Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-638-497/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
1S-638-497/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Byla Nr. 1S-638-497/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.2.12; 2.12.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo S. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria patęstas 3 mėnesiams nuo 2015-04-16 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į S. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliekant prokuroro nustatytas laikino nuosavybės teisė apribojimo sąlygas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10038-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str., 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir 216 str. 1 d. dėl neteisėto praturtėjimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Šiame ikiteisminiame tyrime S. D. įtariamas padarys nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 189¹ str. 1 d. Be to, yra pareikštas V. G. civilinis ieškinys dėl jam padarytos 739 107,25 Lt turtines žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, 2014-10-16 prokuroro nutarimu buvo laikinai, 6 mėnesiams apribota įtariamoje S. D. nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį , (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nustatytas dalinis nuosavybės .teisės apribojimas, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu, bei leidžiant naudotis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi prokuroro prašymas patenkintinas ir patęstas 3 mėnesiams nuo 2015-04-16 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į įtariamojo S. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paliekant prokuroro nustatytas laikino nuosavybės teisė apribojimo sąlygas.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis S. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 d. nutartį kaip nepagrįstą, kadangi nutartyje padarytos išvados yra visiškai nemotyvuotos, netinkamai įvertino faktinės aplinkybes bei padarytos klaidingos prielaidos. Įtariamojo manymu, prokuroras - taikydamas, o teismui tęsiant šią procesinę prievartos priemonę, turėjo įsigilinti, ar ieškovo pateiktas civilinis ieškinys yra teisėtas. Jei daryti prielaidą, kad įtariamasis iš V. G. apgaule pasisavino pinigus, tai kodėl jo pareiškimas FNNT atsirado tik po keturių metų nuo jo tariamai padarytos nusikalstamos veikos, t.y. kodėl V. G. nesikreipė ankščiau. Pasak įtariamojo, ikiteisminiame tyrime yra duomenų, kad tarp jų buvo verslo santykiai, tačiau vykdyti verslą nepasisekė, todėl išsiskyrė geruoju. Įtariamasis tyrėjui parodė, jog V. G. buvo jam skolingas pinigų, kurias gražino pavedimu per LR komercinius bankus. Skolos buvimą patvirtiną V. G. ranka pasirašyti vekseliai. Įtariamajam nesuprantama, kodėl iki šiol nėra tiriama aplinkybė ar trys V. G. vekseliai yra tikri ir nesuklastoti, jei tai kelia abejonių tyrėjams. Įtariamajam taip pat neaišku kodėl nors tyrimas vyksta nuo 2011 metų, tačiau tik dabar iškilo būtinumas taikyti jam teisės turto apribojimą.

Įtariamojo teigimu, jis sąžiningai uždribo nurodytas lėšas bei teisėtai įgijo įvardintą nekilnojamąjį turtą. Įtariamasis skunde pažymi, kad visos deklaracijos dėl asmens nuosavybėje disponuojamo turto jis kasmet pateikia VMI, todėl jam nesuprantama, kodėl tyrėjai nenagrinėja turto ir pajamų deklaracijas, tam kad įsitikinti, jog turtas buvo įgytas pagrįstai. Be to, šis įtariamas nesuderinamas su LAT suformuota teismo praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo taikymo.

Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2015-01-04 FNTT tyrėjas A. P. gavus 2014-10-06 specialisto išvadą dėl įtariamojo gautų pajamų ir patirtų išlaidų proporcingumo apklausoje įtariamasis nurodė, kad tyrėjas ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras neprofesionaliai vykdo savo pareigas. Nuo pat tyrimo pradžios, tyrėjas ir prokuroras žinojo, kad nuo 1983 metų įtariamasis vedęs, todėl siekiant objektyviai nustatyti jo pajamų ir išlaidų proporcingumą būtina buvo skirti ir jo sutuoktinės T. D. turto, pajamų bei išlaidų patikrinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Pasak įtariamojo, atlikta specialisto išvada - tai valstybinių lėšų švaistymas.

Be to, įtariamojo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į galimos nusikalstamos veikos padarytą laiką ir pareiškimo pateikimą FNTT laiką, nesvarstyta pareiškėjo V. G. asmenybė verslo santykių erdvėje.

Įtariamasis skunde taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl paminėtų faktų vyksta pernelyg ilgai, nes jis buvo pradėtas net 2011 metais ir iki šiol nėra baigtas.

Skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs įtariamojo S. D. skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą daro išvadą, jog 2015-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tokiu būdu ši Baudžiamojo proceso kodekse numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik esant bent vienam iš įstatyme numatytų pagrindų - siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-10-16 prokuroro T. O. nutarimo, yra apribotos nuosavybės teisės į S. D. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dviem pagrindais – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. BPK 109 str. nurodyta, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenimis, o BPK 111 str. nurodyta, kad civiliniu atsakovu gali būti ir už įtariamojo nusikalstama veika padarytą žalą pagal įstatymus materialiai atsakingi juridiniai asmenys – įmonės, įstaigos, organizacijos. Iš aukščiau minėtų įstatymo nuostatų, taip pat BPK 151 str. 1 d. analizės darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas tik įtariamajam, ar pagal įstatymus už įtariamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui, įtrauktam baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu, o taip pat asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. D. laikotarpyje nuo 2011-02-08 iki 2011-05-06 asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje Danske Banko Lietuvos filiale ir SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) disponavo iš Moldovos Respublikos pervestomis lėšomis iš viso sumoje 361.673,48 Lt. Laikotarpyje nuo 2011-02-08 iki 2011-05-06 S. D. turėjo nuosavybės teise turtą - automobilį bei pinigines lėšas 227.513,48 Lt sumai, viršijančias 500 MGL vertės turtą. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos taip pat matyti, kad į 2011-02-23 d. atidarytą S. D. sąskaitą Danske Banke ir į AB SEB banko S. D. sąskaitą nuo 2011-03-10 periodiškai buvo pervedami nuo 2800 iki 5000 JAV dolerių iš Moldovoje gyvenančių V. G. ir kitų asmenų. Pagrįsdamas šiuos piniginius pervedimus, S. D. banko darbuotojams pateikė 2010-03-11 d. G. V. Vasiljevič išduota vekselį dėl 75.000 Eur paskolos iš S. D. gavimo.

Tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis – Sodros duomenimis, S. D. nuo 1999-09-21 d. niekur nedirba, gauna tik ne didesnes kaip 1032 Lt mėnesines socialines išmokas, kas nuo 1999 metų 10 mėn. iki 2011 metų 06 mėn. sudarytų 134.160 Lt. Tuo tarpu laikotarpyje nuo 2011-02-08 iki 2011-05-06 jis turėjo nuosavybės teise turtą - automobilį bei pinigines lėšas 227.513,48 Lt sumai, kas sudarė pagrindas manyti, jog S. D. minėtą turtą įgijo iš neteisėtų pajamų. Be to, kaip matyti iš 2014-10-06 VMI specialisto išvados „dėl fizinio asmens S. D. ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (4.65)-86-80, S. D. nuo 1994 m. iki 1999-09-21 d. buvo UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų valdytojas. UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) pateiktose deklaracijose VMI duomenų apie S. D. iš minėtos bendrovės gautas pajamas, nėra. Be to, VMI duomenų apie S. D. metinių (pajamų) mokesčių deklaracijų pateikimą nėra. Pagal VĮ „“Regitra“ duomenis, S. D. vardu 2009-2011 m. laikotarpiu buvo įregistruoti/išregistruoti 3 automobiliai, kuriuos įgijo už 304528,00 Lt sumą bei parduoti už 85000,00 Lt sumą.

Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2013-05-21d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.2 d. dėl sukčiavimo, gavus V. G., pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 30 d. iki 2011 m. gegužės 21d. apgaulės įtakoje, žemės ūkio technikos pirkimui iš savo ir kitų jam pažįstamų asmenų bankinių sąskaitų pervedė į S. D. banko sąskaitas ir pats perdavė grynais, būdamas Lietuvoje, iš viso 162205 eurų ir 71 800 JA V dolerių. 2013-11-11 d. V. G. pripažintas šioje byloje civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 739 107,25 Lt turtinės žalos.

Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, įtariamasis S. D. skunde nurodė, kad turtas, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei T. D.., todėl siekiant objektyviai nustatyti jo pajamų ir išlaidų proporcingumą būtina buvo skirti ir jo sutuoktinės T. D. turto, pajamų bei išlaidų patikrinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 2 d. nuostatas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Kita vertus, CK 3.88 str. 3 d. nuostatos nustato: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu esančio 2014-10-15 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas tik S. D. vardu, šis turtas registre nenurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi apie išvardinto turto laikiną nuosavybės teisės apribojimą teismas neturėjo pareigos informuoti S. D. sutuoktinės bei skirti jo sutuoktinės T. D. turto, pajamų bei išlaidų patikrinimą. Be to, pažymėtina, kad 2014-02-19 d. T. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., kadangi ji dirbo minėtoje UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) direktore. Į. S. Delnikui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ str., 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir 216 str. 1 d. padarymo, tuo tarpu T. D. įteiktas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. kaip minėta, butas, esantis Fabijoniškių- g. 6-4, Vilniuje, įregistruotas tik S. D. vardu.

Įvertinęs šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka tiek su prokuroro 2014-10-16 nutarimo išvadomis, tiek su skundžiama nutartimi, kad kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos padarymo, be to, yra BK 72 ir 72³ str. numatyti pagrindai galimam turto konfiskavimui ir išplėstiniam turto konfiskavimui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą yra būtinybė laikinai apriboti įtariamojo S. D. nuosavybės teises.

Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Aukštesnės instancijos teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Byloje pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo turtui, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

Įtariamojo skundo argumentų dalis dėl civilio ieškinio užtikrinimo iš esmės daugiau susiję ne su paskirtos procesinės prievartos priemonės kvestionavimu, o šioje dalyje kaltės neigimu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu. Įtariamojo nuomone, byloje neįsigilinta, ar ieškovo V. G. pateiktas civilinis ieškinys yra teisėtas, iki šiol nėra tiriama aplinkybė ar trys V. G. vekseliai yra tikri ir nesuklastoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, aukštesnysis teismas nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir neanalizuoja byloje surinktų duomenų įrodymų vertinimo prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl S. D. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ne visi duomenys, atlikti ne visi procesiniai veiksmai, nėra šio skundo vertinimo dalykas. Be to, dėl įtariamojo S. D. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei dėl buto, į kurį yra apribotos nuosavybės teisės, įgijimo aplinkybių bei pripažinimo konfiskuotinu turtu spręs bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje turi būti surinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad turtas, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, atitinka BK 72 str. ar BK 72³ str. požymius, o tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka.

Taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Apibendrinant pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą nėra absoliuti ir jos ribojimai baudžiamojo proceso kontekste, reglamentuojami baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės tikslas - užkirsti kelią perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą ir taip išvengti galimos atsakomybės, todėl nuosavybės teisių apribojimas yra adekvati bei proporcinga priemonė įtarimų turiniui bei apimčiai, ir jos terminas pratęstas pagrįstai.

Skundžiama apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, joje nurodyti pagrindai – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Skundžiama teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

įtariamojo S. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

T. A. Cininas