Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2143-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
2S-2143-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14277-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „LCL“, uždarajai akcinei bendrovei „Izokvantos prekyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2143-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14277-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „LCL“, uždarajai akcinei bendrovei „Izokvantos prekyba“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nėra UAB „LCL“ vadovas nuo 2009 m. gegužės 5 d. Pareiškėjas neturi darbo sutarties, kuria būtų patvirtintas darbo santykių nutraukimo faktas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, jog bendrovės akcininkas įstatyme nustatyta tvarka ir laikydamasis nustatytos procedūros nepriėmė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodyto sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų. Aplinkybė, jog kitas teisinių santykių subjektas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas savo įstatymines pareigas, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, gali būti konstatuota teismo sprendimu tik ginčo teisenos tvarka jam pareiškus ieškinį jo teises pažeidžiančiam asmeniui ir reikalaujant pripažinti teisių pažeidimą ir konstatuoti tokio pažeidimo pasekmes. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka yra konstatuojami faktai, kurių egzistavimas lemia asmens teisių ir/ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar panaikinimą, bet nesprendžiami tarp civilinių teisių subjektų kylantys ginčai bei nešalinami vieno asmens kitam asmeniui neteisėtais veiksmais padaryti pažeidimai.Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis kreipėsi į UAB „LCL“ akcininką ir reikalavo pašalinti jo teisių pažeidimą, bandė gauti akcininko sprendimą, gavo informaciją, kad toks sprendimas buvo priimtas, tačiau nėra išlikęs ir jo gauti nėra galimybės. Būtent esant tokioms sąlygoms (sprendimas buvo priimtas, bet nėra tai patvirtinančių įrodymų ir pareiškėjas išbandė visas galimybes tokius įrodymus gauti) galėtų būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų, nes pareiškėjas neįrodinėja išbandęs visas priemones tokį sprendimą gauti, kreipimąsi į teismą sieja ne su sprendimo praradimu ar neišlikimu, bet su jo teisių nepriimant sprendimo pažeidimu.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Gali būti, kad bendrovės akcininkas įstatyme nustatyta tvarka ir laikydamasis nustatytos procedūros priėmė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau šio sprendimo dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nepateikė Juridinių asmenų registrui įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo turimais duomenimis visi su tuo susiję dokumentai yra konfiskuoti, yra atliktas įmonės dokumentų poėmis ir šiuo metu randasi Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-177/2016, kurioje pareiškėjas buvo kviečiamas liudytoju. Pareiškimu reiškiamas vienintelis reikalavimas - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nėra UAB „LCL” vadovas nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir šį faktą pareiškėjas įrodinėja 2009 m. gegužės 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie G. B. valstybinį socialinį draudimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 5 d. Pareiškėjui nėra žinoma pirmosios instancijos teismo nepagrįstai konstatuota aplinkybė, kad bendrovės akcininkas Įstatyme nustatyta tvarka ir laikydamasis nustatytos procedūros nepriėmė Akcinių bendrovių Įstatymo 37 straipsnyje nurodyto sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų. Pareiškėjas šios aplinkybės neįrodinėja ir neketina įrodinėti, nes neturi jokių su tuo susijusių ar tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat pareiškėjas nereiškia reikalavimo ir nepageidauja, jog šis pažeidimas būtų konstatuotas teismo sprendimu. Pareiškėjui pakanka įrodyti teismui faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas nėra UAB „LCL” vadovas nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir pareiškėjas neprivalo įrodinėti ar bendrovės akcininkas įstatyme nustatyta tvarka ir laikydamasis nustatytos procedūros priėmė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų ar šio sprendimo nepriėmė. Nepriklausomai nuo šio sprendimo priėmimo/nepriėmimo pareiškėjas negali būti laikomas UAB „LCL” vadovu ir pareiškėjo teisės ir pareigos, susijusios su šios bendrovės veikla, yra pasibaigusios bet kuriuo atveju. UAB „LCL” šiuo metu nevykdo jokios veiklos, šioje bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas ir nėra jokių galimybių susisiekti su šios bendrovės atstovais. Šias aplinkybes patvirtina visiems prieinama viešai skelbiama informacija (rekvizitai.lt, registrucentras.lt). Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį atsisakydamas vykdyti pareigą išnagrinėti teisėtai pareikštą pareiškėjo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną CPK XXVI skyriuje „Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“ nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nėra UAB „LCL“ vadovas nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir šį faktą pareiškėjas įrodinėja 2009 m. gegužės 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie G. B. valstybinį socialinį draudimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 5 d. Pareiškėjo teigimu, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenys, kad pareiškėjas G. B. šiuo metu yra UAB „LCL“ vadovas, neatitinka tikrovės ir tai pažeidžia pareiškėjo teises. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „LCL“ vadovas nuo 2007-09-19 yra pareiškėjas G. B.. Šis juridinių asmenų registras patvirtina faktą, kad pareiškėjas yra bendrovės vadovas nuo 2007-09-19. Taigi, nagrinėjamuoju atveju negali būti nustatytas kitas juridinis faktas, jog pareiškėjas UAB „LCL“ nėra vadovas nuo 2009 m. gegužės 5 d., nes juridinius faktus dėl juridinio asmens organų pasikeitimo Juridinių asmenų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. Nr. 1407 nutarimu, nustatyta tvarka pateikus juridinio asmens organo sprendimą registruoja VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registras.Pareiškėjas pareiškime yra nurodęs, jog VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas UAB „LCL“ vienintelio akcininko UAB „Izokvantos prekyba“ 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimas, tačiau duomenys Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruoti nustačius, jog UAB „Izokvantos prekyba“ 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju dar ir nėra privalomos sąlygos, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisinga, todėl paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis