Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. U. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1288-445/2017 pagal pareiškėjų A. U. ir J. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalys atsisakė išlaikymo kiekvienas iš buvusio sutuoktinio priteisimo.Sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikė šį turtą:

pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, plane pažymėtas lAlm, kurio bendras plotas 80.95 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2830 Eur;pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, kurio pažymėjimas plane 2Ilm, užstatytas plotas 33.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 272 Eur;pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, kurio pažymėjimas plane 3I1ž, užstatytas plotas - 50.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 293 Eur, pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, kurio pažymėjimas plane 41 lž, vidutinė rinkos vertė 147 Eur,pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, kurios pažymėjimas plane 5I1Ž, užstatytas plotas - 11.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 85 Eur,kiti inžinieriniai statiniai – kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane V-tualetas, K-šulinys, vidutinė rinkos vertė 21 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas - 2004-12-22 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 476;transporto priemonė automobilis RENAULT TWINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-12-05 pirmosios registracijos datos, vertė 200 Eur.Santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: A. U. asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo liko 2292/8095 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, plane pažymėtas lAlm, kurio bendras plotas 80.95 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2830 Eur, dalies vertė 801,28 Eur; šalių susitarimu nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, po santuokos nutraukimo A. U. nuosavybės teise ir asmeniniam naudojimui liko šios patalpos name: veranda, pažymėta indeksu 1-1, 5.20 kv. m bendrojo ploto, kambarys, pažymėtas indeksu 1-7, 17.72 kv. m bendro ploto, iš viso 22.92 kv. m. bendrojo ploto; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, pažymėjimas plane 4I1ž, užstatytas plotas 27 kv. m., vidutinė rinkos vertė 147 Eur; pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, pažymėjimas plane 5I1ž, užstatytas plotas - 11.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 85 Eur, esantys (duomenys neskelbtini); transporto priemonė automobilis Renault Twingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-12-05 pirmosios registracijos datos, vertė 200 Eur; iš viso turto už 1233,28 Eur. J. U. asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo liko 5803/8095 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, plane pažymėtas lAlm, kurio bendras plotas 80.95 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2830 Eur, dalies vertė 2028,72 Eur, šalių susitarimu nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, po santuokos nutraukimo J. U. nuosavybės teise ir asmeniniam naudojimui liko šios patalpos name: virtuvė, pažymėta indeksu 1-3,8.89 kv. m bendrojo ploto, sandėlis pažymėta indeksu 1-4, -4.62 kv. m bendro ploto, koridorius, pažymėta indeksu 1-5, 3.69 kv. m bendro ploto, kambarys pažymėtas plane indeksu 1-2, 29.44 kv. m. bendro ploto, valgomasis kambarys, pažymėtas plane indeksu 1-6, 11,39 kv. m bendro ploto, iš viso 58,03 kv. m bendro ploto; pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, pažymėjimas plane 211 m, užstatytas plotas 33.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 272 Eur; pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties, pažymėjimas plane 31lž, užstatytas plotas - 50.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 293 Eur; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane V-tualetas, K-šulinys, vidutinė rinkos vertė 21 Eur, esantys (duomenys neskelbtini); iš viso turto už 2614,72 Eur. Šalys dėl turto pasidalijimo dydžio ir dalių, tenkančių po santuokos nutraukimo, neprašė nustatyti ir priteisti piniginę kompensaciją mažiau turto tenkančiai šaliai.Šalys kitą turtą padalino šalių susitarimu iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo.Šalys susitarė, kad nuomos teise šalių naudojami žemės sklypai ir jų turtinės teisės po santuokos nutraukimo paliekamos kiekvienai iš šalių, nekeičiant šių sutarčių sąlygų:žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vydenių kv., paskirtis – kita (individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti), bendras plotas - 0.2300 ha, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir su tuo susijusios turtinės teisės naudojantis šiuo sklypu pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas liko J. U..žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vydenių k.v., žemės ūkio paskirties, bendras plotas - 0.5500 ha ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vydenių k.v., žemės ūkio paskirties, bendras plotas - 0.6500 ha, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir su tuo susijusios turtinės teisės po santuokos nutraukimo pagal sudarytų nuomos sutarčių sąlygas liko A. U..Po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių pavardės liko A. U., J. U..

Konstatavo, kad pareiškėjai neprašė skirti termino susitaikymui, bylą pageidavo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl termino susitaikymui neskyrė. Pareiškėjai daugiau kaip vienerius metus neveda bendro ūkio, todėl teismas laikė, kad santuoka iširo ir ją nutraukė. Šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko įstatymų reikalavimus, neprieštaravo viešajai tvarkai, nepažeidė pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl ją patvirtino. Pareiškėjai kreditorinių įsipareigojimų neturėjo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai patvirtino sutartį, kuria padalintas vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Tvirtindamas pateiktą sutartį teismas nebuvo aktyvus, nesigilino į turto kilmę, priklausomybę ir sprendė, kad sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ginčo turtą sodybą (duomenys neskelbtini) apie 1968 m. pastatė su mirusiu sutuoktiniu V. A.. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis RENAULT TWINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso dalintino turto vertė 704 Eur. Namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vydenių k.v., paskirtis – kita (individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjos sodyba, nuomoja iš valstybės, todėl jis negali būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Taip pat nesutinka su valstybinės žemės nuomos sutarties modifikavimu. Teismas negali keisti ir modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutarties. Po santuokos nutraukimo A. U. paliktinas automobilis RENAULT TWINGO, pareiškėjai – sodyba (duomenys neskelbtini), įpareigojant sumokėti A. U. kompensaciją pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-375/2014).

Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negali keisti ir modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutarties, nėra susieti su skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartimi. Pareiškėjai 2017 m. lapkričio 2 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, sutarė, kad nuomos teise šalių naudojami žemės sklypai ir jų turtinės teisės po santuokos nutraukimo paliekamos sutartyje nurodyta tvarka kiekvienai iš šalių. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria sustabdė bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodė, kad teismas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, negali keisti ir modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutarties. Pareiškėjai pateikė 2017 m. lapkričio 28 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarė, kad nuomos teise šalių naudojami žemės sklypai ir jų turtinės teisės po santuokos nutraukimo paliekamos sutartyje nurodyta tvarka kiekvienai iš šalių, nekeičiant šių sutarčių sąlygų. Pastarąjį šalių susitarimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino.

Kita vertus, apeliantė nurodo, jog pagal pareiškėjų susitarimą po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise turėjo likti visas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nes šią sodybą apie 1968 m. pastatė su buvusiu (mirusiu) sutuoktiniu V. A., o gyvendama santuokoje su A. U., kuris čia atsikėlė 1977 m., bendromis lėšomis ir darbu sodyboje pasistatė sandėlį, tvartą ir viralinę.

Būtent tokį susitarimą patvirtina pirminė 2017 m. lapkričio 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių b.l. 4-5, pagal kurią pareiškėjai turėjo atitekti gyvenamasis namas su dviem priklausiniais ir inžineriniais statiniais, pareiškėjui – tik gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai). Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, konstatavęs, jog pareiškėjų nurodomi statiniai buvo statyti kaip viena namų valda, kyla klausimas dėl jų dalumo, be to, teismas negali keisti ir modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl bylą sustabdė kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. 2017 m. lapkričio 28 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, gyvenamąjį namą pareiškėjai susitarė pasidalinti atitinkamomis idealinėmis dalimis.

Sutiktina su apeliante, kad, pareiškėjams pateikus duomenis apie santuokos sudarymo datą (1977 m. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinių amžių (pareiškėjas šešiolika metų jaunesnis už sutuoktinę, kuriai pareiškimo pateikimo metu buvo 75 metai), 2004 m. balandžio 8 d. Nekilnojamojo turto registre apeliantės vardu nuosavybės teise įregistruotus pastatus, kurių pagrindinis statinys (gyvenamasis namas) yra pradėtas ir baigtas statyti 1968 metais, priestatas, rūsys ir veranda – 1969 m., daržinė ir WC – 1970 m., šulinys iškastas 1970 m., ir tik sandėlis, garažas, tvartas ir viralinė pastatyti 1988 metais, buvo protingas pagrindas suabejoti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės nepažeidžia vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų – tuo metu, kai namas buvo pastatytas, pareiškėjas teturėjo 10 metų amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių abejonių patikrinimui rašytinis bylos procesas buvo netinkamas.

Vadovaujantis CPK 381 straipsnio 4 dalimi, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena (CK 442 straipsnio 10 punktas). CPK 443 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nutarties 9-11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, nors pareiškėjai ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokia proceso forma nebuvo pakankama patikrinti, ar modifikuota sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Nurodomas teisinis reglamentavimas įtvirtina prejudicinę teismo sprendimo galią, todėl prieš tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas privalo įsitikinti, kad pareiškėjams yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose. Tai reiškia, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog nekilnojamasis turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atitinkamai tokį turtą padalinus ir teismui tokią sutartį patvirtinus, ateityje jie neteks teisės reikšti ieškinį dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Tokio patvirtinimo pareiškėjų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra (b. l. 39, 43) ir tai pagrindžia apeliantės skundo argumentą, jog dėl amžiaus ir pakeistos sutarties turinio nesuvokimo teismui ji pateikė savo turtiniams interesams prieštaraujančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pagal CPK 540 straipsnio 1 dalį, bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, prieš priimdamas sprendimą pareiškėjams neišaiškino sprendime nurodomų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl sprendimas, kuriuo teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 str. reglamentuotus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir padalindamas turtą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė nutarties 12-15 punktuose nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas panaikintinas. Remiantis nutarties 7 punkte nurodytais argumentais, šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.