Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-2160-920/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
e2YT-2160-920/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20244-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
E. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2160-920/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20244-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.vasario 28 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. priėmė I. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinio V. D. teta I. M., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko pareiškėjos sutuoktiniui V. D.. Pareiškėjos sutuoktinis ketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tuo tikslu net kreipėsi į archyvą dėl dokumentų surinkimo, tačiau paaiškėjus, jog visas I. M. priklausęs turtas buvo neregistruotinas, o banko sąskaitoje turėtos lėšos buvo bevertės (5 rubliai) dėl ko nebuvo jokio poreikio palikimo priėmimą įforminti teisiškai, pareiškėjos sutuoktinis nesikreipė į notarą, o visą I. M. priklausiusį turtą V. D. priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nors visuose dokumentuose nurodoma, jog I. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau realiai (duomenys neskelbtini) buvęs namas buvo nugriautas dar apie 1982 m., ir nuo šio laikotarpio I. M. apsigyveno V. D. ir pareiškėjai priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir jame kartu su pareiškėja ir jos sutuoktiniu išgyveno iki pat savo mirties. Todėl visas I. M. priklausęs turtas liko V. D. priklausiusiame bute. Po I. M. mirties liko ir iki šiol yra išlikę I. M. baldai, senovinė indauja ir staliukas (kuriuos I. M. atsivežė atsikraustydama į butą), taip pat jos laikrodis, kelios maldaknygės, fotonuotraukos ir atvirukai; įvairūs I. M. priklausę dokumentai (du santuokos liudijimai, gimimo liudijimas, piliečio pažymėjimas, taupomoji knygelė); visi asmeniniai daiktai (rūbai, papuošalai, kryžiukai ir t. t.), knygos, dokumentai, tačiau visą šį turtą kaip neturintį vertės pareiškėjos sutuoktinis priėmęs kaip savo, išmetė ar sunaikino ir šiuo metu nėra išlikę. I. M. buvo padavusi pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Nuosavybės teisės, rūpinantis V. D., buvo atkurtos I. M. vardu po jos mirties. Nežiūrint į tai, jog nuosavybės teisės į atkurtą žemę buvo įregistruotos I. M. vardu, mokesčius už žemę mokėjo V. D., taip pat ja naudojosi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. D.. Pareiškėja priėmė savo sutuoktinio V. D. palikimą. Pareiškėjai yra išduoti keli paveldėjimo liudijimai po jos sutuoktinio mirties. Tačiau iki šiol liko nesutvarkytas klausimas dėl I. M. palikimo (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos po jos mirties), todėl pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (e. b. l. 1-4).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo (e. b. l. 60-63).

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (LR CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu I. M., gim. (duomenys neskelbtini) visą turtą paliko V. D., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Kauno apygardos archyvo pažyma patvirtina, kad duomenų apie šio testamento pakeitimą, panaikinimą ar naujo sudarymą nerasta (e. b. l. 30). Mirties liudijimas patvirtina, kad I. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 31). (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu I. M. (jos paveldėtojams) buvo atkurta nuosavybės teisė į 6 ha. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28-29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis I. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13).

5. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1996 m. sausio 19 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

6. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Kaip nustatyta bylos duomenimis I. M. testamentu turtą paliko V. D.. Po jos mirties V. D. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, paveldėjimo byla neužvesta. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų aplinkybių nustatė, kad I. M. iki mirties gyveno su V. D. ir E. D.. Po tetos I. M. mirties V. D. faktiškai pradėjo valdyti jos likusius daiktus, taip pat tvarkė dokumentus, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius (e. b. l. 15-17, 34-39). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad V. D. po I. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. D. po tetos I. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys