Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-7383-484/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-28
Bylos Nr.: I-7383-484/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00189-2014-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: S. G., V. G., D. B.
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-7383-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-00189-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.14.3.2; 3.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai S. G., kartu atstovaujančiai pareiškėjas V. G. ir D. B., atsakovo atstovei B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G., V. G. ir D. B. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos S. G., V. G. ir D. B. (toliau - ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2013-12-09 įsakymą Nr. DTPS-822; 2) įpareigoti Administraciją perduoti pareiškėjoms žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės ūkio paskirties pakeitimą į kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją ir išduoti sąlygas žemės sklypo detaliojo plano rengimui. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad 2013-11-22 pateikė atsakovui prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, tačiau Administracijos direktorė 2013-12-09 įsakymu atsisakė sudaryti tokią sutartį. Mano, kad ginčijamas Administracijos direktorės įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Pažymėjo, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės sklypui nustatytas kelio servitutas. Per pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą esantis kelias tarnauja visų šalia esančių, taip pat besiribojančių žemės sklypų (namų valdų, ūkininko sodybų) savininkų poreikiams patekti į namų valdas ar ūkininko sodybas patenkinti. Visuose besiribojančiuose žemės sklypuose arba jau yra nustatyta žemės naudojimo paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų arba jau yra pastatytos ūkininkų sodybos.

Pareiškėjos rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Nurodė, kad Vyriausybė 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtino Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose. Iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono bendrojo plano nuostatų matyti, jog M1 zonoje, į kurią patenka pareiškėjų žemės sklypas, leidžiama gyvenamųjų teritorijų plėtra. Todėl mano, kad jų prašymas negali būti laikomas prieštaraujančiu Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 40–42) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-23 sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Bendrajame plane nėra teritorijų, kuriose būtų grafiškai nurodyti kitos paskirties žemių plotai ir nurodyti skirtingi tų teritorijų būdai bei pobūdžiai. Pagal Bendrąjį planą (parengtas masteliu Ml:50000) suformuota savivaldybės teritorijos erdvinio vystymo koncepcija, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai, numatytos kaimo plėtros tendencijos, bet Bendrojo plano uždavinys nebuvo nustatyti sklypų pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis ir suplanuoti gyvenvietes. Bendrasis planas buvo tik pagrindas, teikiantis gaires ir sąlygas tolesniam rajono savivaldybės teritorijos detalizavimui (Bendrojo plano 11.1.1 p.), o sekantis planavimo lygis – specialiųjų planų parengimas (Bendrojo plano 11.2.1 p.). Bendrojo plano 2.4.1. lentelėje „Teritorijų naudojimo reglamentai“ nurodoma, jog M1 zonoje, į kurią patenka pareiškėjų sklypas, kitos paskirties žemė plečiama 1–5 % kaimo teritorijos. Atskirų sklypų detalieji planai rengiami pagal 11 skyriaus nuostatas. Bendrojo plano 11.3.2 p. numato, kad zonose (M, M1, H, Z, ZK) kaimo gyvenamųjų vietovių detalieji planai (M 1:5000, M 1:2000) rengiami, kai atsiranda poreikis vystyti gyvenvietę. Bendrajame plane rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (M1:10000, M1:5000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius. Su pareiškėjų sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas pateikė tokią schemą, todėl su juo buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis.

Taip pat nurodė, kad 2009 m. pradėtas rengti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) detalizuoja Bendrojo plano sprendinius. 2013 m. liepos mėn. jis buvo papildomai viešai apsvarstytas. Administracijos direktorius įvertino tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) yra jau baigiamajame, t. y. viešo svarstymo, etape, todėl jo sprendiniai po viešo svarstymo jau negali būti keičiami, bei tai, kad pareiškėjų sklypas pagal Specialųjį planą patenka į teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra, nustatė, kad pareiškėjų prašyme nurodyti tikslai prieštarauja specialiųjų planų sprendiniams. Todėl mano, kad skundžiamu įsakymu pagrįstai nusprendė nesudaryti sutarties ir neperduoti pareiškėjoms planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų.

Taip pat pažymėjo, kad nuo 2014-01-01 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas neteko galios, todėl ir dėl šių pakeitimų pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negalėtų būti joms perduotos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. G., atstovaujanti ir pareiškėjas V. G. ir D. B., patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad specialusis planas įsakymo priėmimo metu buvo tik svarstymo stadijoje, todėl remtis juo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Iš bylos dokumentų matyti, kad planavimo sąlygose buvo išbraukta pareiga parengti ir tvirtinti kaimo koncepcinę schemą. Tokios schemos nebuvo reikalaujama ir iš gretimų sklypų savininkų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Be argumentų, nurodytų atsiliepime, nurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo vadovaujamasi specialiojo plano projektu, o ne jo sprendiniais. Taip pat paaiškino, kad iki specialiojo plano tvirtinimo rengti detaliuosius planus buvo galima, pateikus kaimo koncepcinę schemą. Mano, kad atsisakymas sudaryti teritorinio planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra motyvuotas, įsakyme nurodytas tokio atsisakymo teisinis pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Administracijos direktorės 2013-12-09 įsakymą bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjoms būtų perduotos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos ir išduotos planavimo sąlygos detaliojo plano rengimui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad S. G., V. G. ir D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (toliau – ir žemės sklypas; t. 1, b. l. 6-7).

Pareiškėjos 2013-11-19 kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo (t.2, b. l. 66). Minėtame prašyme planavimo tikslu nurodė žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų. Administracijos direktorė 2013-12-09 įsakymu Nr. DTPS-822 pareiškėjų prašymą atsisakė tenkinti (t. 1, b. l. 5). Pareiškėjos nesutinka su šiuo įsakymu, nurodo, kad žemės sklypo detalusis planas neprieštarauja Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams, kadangi pagal jį gyvenamųjų vietovių plėtra zonoje, kurioje yra žemės sklypas, yra galima. Pareiškėjos taip pat atkreipė dėmesį, kad gretimo žemės sklypo savininkui buvo leista pakeisti žemės sklypo naudojimo tikslinę paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo pateikė 2013-11-19, remiantis 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407, įsigaliojusio nuo 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalimi, šiam ginčui spręsti taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) redakcijos, galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d., nuostatos bei Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 (redakcija, galiojanti nuo 2010-11-21).

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (TPĮ 20 straipsnio 1, 2 dalis). Detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti (TPĮ 22 str. 1 d. 3 p.). Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose (TPĮ 22 str. 6 d.). Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (TPĮ 24 str. 4 d.). Pagal Aprašo 3 punktą savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o, nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma (žr. LVAT 2007-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-253/2007). Savivaldybės administracija atsisakyti perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas privataus žemės sklypo valdytojui ar naudotojui ir sudaryti sutartį gali tik tuo pagrindu, jeigu būtų nustatyta, kad yra prieštaravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms.

Pažymėtina, kad Administracijos sprendimai privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje keliamus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, motyvai. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas Nr. A556-15/2010).

Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, kad sprendimas nesudaryti su pareiškėjomis detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties priimtas vadovaujantis, be kita ko, TPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3 ir 13 punktų nuostatomis. Taip pat įsakyme pažymėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano M funkcinio prioriteto zonoje prioritetas teikiamas miško ūkio vystymui ir kitos paskirties žemė gali būti vystoma renovuojamose kaimų gyvenvietėse, kurios gali būti išplėstos bemiškėse žemėse iki 5 proc. kaimo teritorijos ir nenumatoma planuoti naujų gyvenamųjų namų kvartalų, o rengiamame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano projekte nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra.

TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Jau minėtame TPĮ 20 straipsnyje yra apibrėžtas subjektų, galinčių būti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriais, ratas. TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jeigu bendrieji planai neparengti, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus saugomos teritorijos administracijos pritarimą, jeigu planuojama teritorija patenka į valstybės saugomos teritorijos ribas. Kaip minėta, Aprašo 3 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarautų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

Kaip jau minėta, TPĮ 24 straipsnio 4 dalis numato, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju atsisakydamas sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo atsakovas įsakyme nenurodė, jog prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams. Kaip matyti iš atsiliepime išdėstytų paaiškinimų, Administracija atsisakymą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjoms ir sudaryti su jomis sutartį grindžia tuo, kad prašyme dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, detalizuojančio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-23 sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendinius (t. 1 b. l. 47-200; t. 2, b. l. 1-46), projekte, kuris įsakymo priėmimo metu buvo baigiamajame viešojo svarstymo etape, nurodytiems sprendiniams. Anot atsakovo, pagal juos pareiškėjų sklypas patenka į teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra (t. 1, b. l. 41). Taigi, atsakovas iš esmės rėmėsi dokumentu, kuris įsakymo priėmimo metu dar negaliojo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į M1 zoną, gyvenvietės vystymo tipas G3 (t. 1, b. l. 150). Bendrojo plano 2.4 punkte nustatyta, kad M1 zonoje esanti kitos paskirties žemė plečiama renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Jos gali būti išplėstos bemiškėse žemėse 1-5 proc. kaimo teritorijos. Numatyti kitos paskirties (užstatomų sklypų) žemės naudojimo būdai: rekreaciniams sklypams; gyvenamiesiems sklypams (mažaaukščių gyvenamųjų namų); sandėliavimo objektų sklypams ir kt. Taip pat nustatyta, kad atskirų sklypų detalieji planai rengiami pagal 11 skyriaus nuostatas. Pagal Bendrojo plano 11 skyriaus 11.3.2 punktą, zonoje M1 kaimo gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus (M1:5000, M 1:2000) galima rengti, kada atsiranda poreikis gyvenvietę vystyti. Rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą, kaip tai numato Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 p.

Apibendrinus nurodytas Bendrojo plano nuostatas, darytina išvada, kad tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas M1 zonoje, į kurią patenka pareiškėjų žemės sklypas, yra su apribojimais: kitos paskirties žemė plečiama bemiškėse žemėse 1-5 proc. kaimo teritorijos, pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą. Nagrinėjamu atveju įsakyme nėra nurodyta jokių argumentų ir nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjų situacija nurodytų reikalavimų neatitiko. Ginčijamame įsakyme nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo, nepateiktas tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai nepagrindė savo atsisakymo leisti rengti nurodyto žemės sklypo detalųjį planą, nes nenurodė ir nepagrindė detaliojo planavimo tikslų prieštaravimo teisės aktams, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Administracijos direktorės 2013-12-09 įsakymą Nr. DTPS-822, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir Administraciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo ir sutarties sudarymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01; toliau - ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numatė, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismui iš dalies patenkinus pareiškėjų skundą, pareiškėjos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja S. G. už skundo padavimą 2014-01-07 sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 36). Remiantis tuo, kad yra tenkinama ½ dalis pareiškėjų skundo reikalavimų, yra teisinis pagrindas S. G. priteisti 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje duomenų apie kitas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjų S. G., V. G. ir D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013-12-09 įsakymą Nr. DTPS-822 „Dėl sutarties nesudarymo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų neperdavimo D. B., S. G., V. G.“.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų S. G., V. G. ir D. B. 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjos S. G. naudai iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 14 (keturiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė