Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir jai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-05 nutartimi R. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas patenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijos teikimą ir pratęsė R. R. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. R. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymą, todėl tenkinti jos skundą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių panaikinimo, kaip ir dėl taikomos jos rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti panaikinta ar pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad R. R. serga paranoidine šizofrenija, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje stebima nuo 2012-01-04. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. R., pagrįstai rėmėsi šios ligoninės 2016-08-19 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. 416, kurioje nurodoma, kad stebimu laikotarpiu R. R. psichikos būsena buvo be žymesnės dinamikos, ji yra įtari, formali, sveikata nesiskundžia, realių planų ateičiai neturi, nebendraujanti, daug laiko praleidžia lovoje, atsiribojusi, jos socialinė adaptacija ryškiai sutrikusi, yra vieniša, jokių socialinių ryšių nėra. Įvertinusi tai komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Šie duomenys rodo, jog R. R. sveikatos būklė nors ir yra stabili, tačiau negerėja. Priešingai nei nurodo R. R., išvadoje nurodoma, kad ji nekritiška savo ligai ir nusikalstamai veikai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog pacientės psichinė būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę ar apskritai ją naikinti. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nei kad ją padarė specializuotos ligoninės komisijos gydytojai ir pirmos instancijos teismas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad paskyrus R. R. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jos gydymo nebūtų kam užtikrinti bei įvertinus jos sveikatos būklę nebūtų kam ją tinkamai prižiūrėti.

R. R. paaiškinimas, kad ji yra kritiška savo psichikos būklei ir padarytai uždraustai veikai, o gydymu galėtų pasirūpinti pati padedant kaimynams, kadangi yra buvusi gydytoja, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia poreikio R. R. toliau stebėti, kaip tai rekomenduoja daryti specialistai. Kita vertus, jos pozicija apie jos psichinę būklę šiuo atveju negali būti laikoma objektyvia, kadangi ji prieštarauja specialistų padarytai išvadai ir nepaneigia pacientei nustatytos sveikatos būklės įvertinimo.

Atsižvelgus į aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir keisti R. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

R. R. skundą atmesti ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.