- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e1-773-271/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01549-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-773-271/2020, kurioje
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. 2019 m. sausio 11 d. apie 03.34 val. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. ties S.Batoro g. 106 namu, vairuodamas automobilį "Toyota Prius", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. R., pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktų reikalavimus, t.y. važiuodamas A. Kojelavičiaus g., nuo S. Batoro g. pusės link Šiaurės g., pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, į kelio būklę, o būtent kelio vingyje į apledėjusią ir smėliu apneštą kelio dangą, atsiradus kliūčiai (stirnai), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į elektros stulpą. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio "Toyota Prius", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis S. R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-03-31).
Taip pat A. N. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019-09-23 apie 1.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu būdu atrakinęs A. M. priklausančio automobilio „BMW 330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), bagažinės mechanizmą ir tokiu būdu įsibrovęs į minėto automobilio vidų pagrobė bagažinėje buvusius daiktus: reples, kurių vertė 5 Eur, atsuktuvą, kurio vertė 5 Eur, du bakelius po 4 l talpos aušinimo skysčio, kurių kiekvieno vertė po 1,5 Eur, automobilio keltuvą, kurio vertė 15 Eur, purškiamą tepalą WD-40, kurio vertė 3 Eur, automobilio avarinį ženklą, kurio vertė 10 Eur, automobilio užvedimo laidus, kurių vertė 18 Eur, automobilio pirmosios pagalbos rinkinį, kurio vertė 5 Eur, taip pat nuo automobilio nuėmė du priekinius posūkio žibintus, kurių kiekvieno vertė po 36 Eur, automobilio galinio STOP žibinto stiklą, kurio vertė 3 Eur, du žibintų apiplovimo mechanizmus su žibintų apipurškimo sistema, kurių vieneto vertė 40 po Eur, ir su minėtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, A. M. priklausantį, bendros 219 Eur vertės turtą,
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. N. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. R., G. R., A. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.
2019-03-06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus nutarimu ikiteisminis tyrimas A. N. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajam S. R. susitaikius (BK 38 str.). Ikiteisminis tyrimas atnaujintas 2019-12-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio nutarimu.
Kaltinamasis A. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019-01-11 apie 3.30 val. jis vairavo S. R. automobilį "Toyota", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo A. Kojelavičiaus g., nuo S. Batoro g. link Šiaurės g., Vilniuje. Tuo metu S. R. sėdėjo gale, buvo tamsu, o jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Išvažiavus iš kelio vingio, staiga priekyje, maždaug už 3-4 metrų, jis pamatė stirną ir staigiai pasuko vairą bei paspaudė stabdžių pedalą. Automobilis prarado stabilumą ir dėl slidžios kelio dangos bei smėlio automobilis nuvažiavo į kairę ir atsitrenkė į elektros stulpą, o stirna nubėgo į dešinę pusę. A. N. teigimu, jis buvo prisisegęs saugos diržu ir nenukentėjo, o S. R. po įvykio skundėsi, kad jam skauda ranką, todėl jis iškvietė medikus ir pranešė apie įvykį. Atvykę medikai S. R. išsivežė į ligoninę, nes jam lūžo ranka. Po įvykio bendravo su S. R., pastarasis jam pretenzijų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad 2019-01-11 apie 3.30 val. jis važiavo automobiliu "Toyota Prius", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo tėvui G. R., o minėtą automobilį tuo metu vairavo jo draugas A. N.. S. R. teigimu, jis sėdėjo gale, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir buvo prisisegęs saugos diržu, o tuo metu jie vyko pas draugus Kojelavičiaus g., nuo S. Batoro g. pusės link Šiaurės g., Vilniuje. Važiavo apie 50-70 km/h greičiu, kai staiga pajuto, kad automobilis pristabdė, o po to jį užnešė. Pasak liudytojo, tuomet jis pamatė, kad automobilio priekyje buvo stirna, o kaip vėliau jam aiškino A. N., jis pristabdė ir bandė apvažiuoti stirną, bet sumėtė automobilio galą. Automobilis nulėkė nuo kelio į kairę pusę ir priekiu trenkėsi į stulpą. Smūgio metu S. R. susižeidė dešinę ranką, o A. N. iškvietė medicinos pagalbą ir pranešė apie eismo įvykį. Liudytojo teigimu, atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę ir ten jam buvo nustatytas dešiniojo stipinkaulio lūžis. Dėl minėto įvykio civilinio ieškinio nereikš (b.l. 27-29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad automobilis "Toyota Prius", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir šiuo automobiliu jis leidžia naudotis savo sūnui S. R.. 2019-01-11 apie 3.00 val. jam paskambino sūnus ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Nuvykęs į vietą liudytojas pamatė apgadintą minėtą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į stulpą. Jo sūnus sėdėjo gale su sulaužyta ranka, o avarijos metu automobilį vairavo S. R. draugas A. N.. Pastarasis paaiškino, kad nesuvaldė automobilio, nes į kelią išbėgo stirna. G. R. teigimu, jis A. N. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (b.l. 35-36).
Apžiūrėjusi S. R. medicininius dokumentus, specialistė (teismo medicinos ekspertė - radiologė) J. M. – Č. apžiūros protokole nurodė, kad S. R. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosrūva dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23-24).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilio padėtis po eismo įvykio, pažymint, kad eismo įvykio metu transporto priemonei Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (bl. 12-17). Analogiški transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b.l. 18).
Dėl vagystės pirmos įtariamojo apklausos metu A. N.savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vagystę iš automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis įvykdė kartu su S. R., tačiau papildomos apklausos metu savo parodymus pakeitė. A. N. teigimu, jis nežino, kodėl pirmos apklausos metu apkalbėjo S. R., tačiau iš tikro 2019-09-23 jis kartu su S. R. važinėjo automobiliu BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. M. gatvėje prie namo Nr. 1 jis paliko S. R. sėdėti automobilyje ir jam pasakė, kad eina susitikti su draugu. Apie planuojamą įvykdyti vagystę S. R. jis nieko nesakė. Atėjęs prie automobilio BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuėmė jo detales ir maždaug po 30 minučių grįžęs prie savo automobilio pavogtus daiktus sudėjo į bagažinę. Po to dar kartą grįžo prie apvogto automobilio ir pasiėmęs likusius daiktus, kurių vienu kartu nepajėgė panešti, dar kartą grįžo prie savo automobilio bei juos susidėjo į bagažinę. S. R. to nematė, nes sėdėjo automobilyje ir naudojosi telefonu. Įsėdęs į automobilį S. R. nieko nesakė, o pastarasis paprašė jį nuvežti iki jo automobilio. Pastarasis ant jo automobilio sėdynės paliko savo raktus ir piniginę. Išleidęs S. R. pastebėjo, kad jis pats neturi savo telefono. Prisiminė, kad jį paliko apvogto automobilio bagažinėje, todėl grįžo atgal. Pasiėmęs telefoną pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai ir pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikytas miškelyje. Pirmos apklausos metu pasakė, kad S. R. su juo įvykdė vagystę, nes pasimetė. Iš tikro pastarasis buvo jo automobilyje, tačiau nieko nevogė. Papildomos apklausos metu A. N. dar kartą patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad po įvykdytos vagystės S. R. nuvežė prie jo automobilio 2019-09-22 apie 23-24 val. Tuomet grįžo į įvykio vietą M. M. gatvėje, Vilniuje, nes ten buvo palikęs savo telefoną. Jam būnant prie anksčiau jo apvogto automobilio, prie jo priėjo jo pažįstamas, kurio vardas M., tačiau tikslesnių jo duomenų įtariamasis nežino. Jis M. pasakė, kad draugas jo paprašė paimti daiktus iš automobilio, todėl M. nesuprato, kad prieš tai jis apvogė šį automobilį. Jie buvo nuėję iki jo automobilio, o vėliau grįžo prie anksčiau jo apvogto automobilio ir tuomet privažiavo policijos pareigūnai. Pamatęs, kad M. pradėjo bėgti, jis taip pat nubėgo, tačiau buvo sulaikytas. Po minėto įvykio M. nebematė. Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą A. N. dar kartą patvirtino savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat jis parodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, padarytą žalą atlygino ir sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 43-45, 142-143, 147-151, 163-165).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019-09-22 apie 22.00 val. su A. N. pastarojo automobiliu važinėjo mieste, o paskui A. N. jį nuvežė iki degalinės, kur jis buvo palikęs savo mamos automobilį. Šiuo automobiliu jis grįžo prie savo namų ir ten buvo su draugu, kol apie 2.00 val. jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad nori jį apklausti. S. R. pasakė, kur yra, ir atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė, tačiau jis nesuprato - dėl ko. Negali paaiškinti, kodėl A. N. sako, kad jis vagystę vykdė kartu su juo, nes to tikrai nebuvo. Galimai taip yra dėl to, kad A. N. sudaužė jo tėvų automobilį ir turėjo grąžinti jiems 5000 Eur, tačiau to nepadarė (b.l. 128-129).
2019-11-22 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamojo S. R. atžvilgiu (b. l. 152-153).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad A. N. yra jo pažįstamas ir 2019-09-22 vakare jie buvo su draugais mieste. Apie 23.00 val. jie išsiskirstė ir tuomet jis su A. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g., nes pastarasis ten turėjo susitikti su draugu. Pasak liudytojo, jis iš automobilio išlipęs nebuvo ir jame sėdėdamas žaidė telefonu, o A. N. tuo metu buvo kažkur išėjęs. Į automobilį A. N. grįžo maždaug po 30 minučių ir buvo atidaręs bagažinę, tačiau ką tiksliai jis ten darė, negirdėjo, nes grojo muzika. Taip pat S. R. nurodė, kad galimai A. N. buvo dar kartą kažkur nuėjęs, tačiau jis to gerai nepamena. S. R. nurodė, kad tuo metu jis buvo be striukės ir todėl savo piniginę ir raktų ryšulį pasidėjo ant galinės automobilio sėdynės. Iš viso nuo savo automobilio jis turi keturis raktus, o tą vakarą dar vieną raktą turėjo kelnių kišenėje. Kai A. N. grįžo, liudytojas paprašė jį nuvežti iki jo automobilio, kuris stovėjo degalinės teritorijoje, ir ten jie išsiskyrė. S. R. nurodė, kad tuomet jis įsėdo į savo automobilį ir tik vėliau pamatė, kad A. N. automobilyje paliko piniginę ir raktus. Vėliau bendravo su draugu jo automobilyje Opel, o apie 2.00 val. jam iš A. N. numerio paskambino policijos pareigūnas, kuris paklausė, kur jis yra. S. R. teigimu, jis nurodė vietą, kurioje buvo, o atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Taip pat S. R. paaiškino, kad jam yra žinoma, jog yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, tačiau jis jokių pretenzijų A. N. neturi ir sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 157-159).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2019-09-23 apie 1.00 val. vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Matė stovinčius automobilius ir prie jų pastebėjo du vaikinus, kurie stovėjo prie automobilio BMW. Šio automobilio bagažinė buvo atidaryta, o liudytojas pažįsta minėto BMW automobilio savininką. Priėjęs arčiau suprato, kad nei vienas iš minėtų vaikinų nėra minėto automobilio savininkas, o jį pamatę vaikinai uždarė automobilio bagažinę ir nuėjo nuo automobilio. Nueidami nuo automobilio jie rankose nieko nesinešė. Šių vaikinų atpažinti negalėtų, bet pamatęs, kad automobilio BMW galinė lempa yra išimta, suprato, kad minėti vaikinai yra vagys. Nuėjęs iki laiptinės paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, o vėliau būdamas savo bute dar bendravo su policijos pareigūnais ir sakė, ką mato. Liudytojo teigimu, jis matė, kad minėti vaikinai nuėjo prie kito automobilio BMW (taip pat E46 modelio), kuris stovėjo apie 150 metrų atstumu nuo pirmojo. Minėti vaikinai atidarė bagažinę ir kažką darė, o vėliau uždarę bagažinę grįžo prie pirmojo automobilio. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir minėti vaikinai pradėjo bėgti į miškelio pusę. Tuomet liudytojas išėjo į lauką, o policijos pareigūnai atvedė iš miškelio vieną iš tų vaikinų (b.l. 101-103).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2019-09-22 apie 22.15 val. jis paskutinį kartą matė savo automobilį BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtas automobilis buvo užrakintas ir jis nebuvo apgadintas, visi jo žibintai ir kitos detalės buvo vietoje. 2019-09-23 apie 1.48 val. jam paskambinęs policijos pareigūnas pranešė, kad buvo bandyta apvogti minėtą automobilį. Apžiūrėjęs jį A. M. nustatė, kad nuo automobilio buvo nuimti du priekiniai posūkių žibintai, galinis "stop" žibintas, dvi priekinių lempų apiplovimo mechanizmo plastmasės su lempų apipurškimo sistema. Taip pat jis nepastebėjo, kad būtų patekta į automobilio vidų, o iš viso jam padaryta 182 Eur žala. Papildomų apklausų metu A. M. patikslino jam padarytos žalos dydį, taip pat nurodė, kad su policijos pareigūnais apžiūrėjęs galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens automobilį BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pamatė, kad pastarojo bagažinėje yra jam priklausantys priekiniai posūkių žibintai, priekinių lempų apiplovimo mechanizmo plastmasės su lempų apipurškimo sistema. Be šių daiktų jis pamatė ir kitus jam priklausančius daiktus, t.y. avarinį trikampį ženklą, automobilio užvedimo laidus, vaistinėlę ir kitus daiktus, kurie prieš tai buvo jo automobilio bagažinėje. Tai reiškia, kad jo automobilį apvogę asmenys buvo patekę į jo automobilio bagažinę, kuri buvo užrakinta. Papildomos apklausos metu A. M. dar kartą patikslino jam padarytos žalos dydį, o taip pat nurodė, kad A. N. jam visą padarytą žalą atlygino ir todėl jis civilinio ieškinio nereikš (b.l. 88-94).
2019-09-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra du automobiliai. Automobilis BMW 330, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulo paviršius yra šlapias. Automobilio priekinėje dalyje nėra abiejų priekinių posūkių žibintų, abiejų priekinių žibintų apdailos detalių su žibintų valymo skysčio purkštukais. Automobilio galinėje dalyje, ant bagažinės dangčio nėra dešinės pusės galinio žibinto dalies. Minėto žibinto dalis aptikta po automobiliu. Ji yra sulaužyta ir be stikliuko. Automobilio bagažinėje guli įvairios talpos, automobilio detalės, įrankiai ir kiti daiktai. Automobilis BMW 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulo paviršius yra šlapias. Automobilio salone, ant galinės sėdynės guli automobilio kėbulo apdailos detalės. Automobilio bagažinėje stovi talpa su užrašu "Antifrizas G12", talpa su užrašu "Antifrizas", guli automobilio akumuliatoriaus laidų pakuotė, vaistinėlė, avarinio stovėjimo ženklas, balionėlis "WD-40", automobilio keltuvas, du automobilio priekiniai posūkių žibintai, automobilio galinio žibinto stikliukas, automobilio dviejų priekinių žibintų apdailos detalės su žibintų valymo skysčio purkštukais ir kiti įvairus daiktai. Ant talpos su užrašu "Antifrizas G12" aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri supakuota į voką Nr.1. Visi išvardinti daiktai, kurie aptikti automobilio bagažinėje, paimti ir supakuoti į pakuotę Nr.2 (b.l. 74-84).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis 2019 m. sausio 11 d. apie 03.34 val. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. vairuodamas automobilį, pažeidė KET 127, 128 punktų, reikalavimus. KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsiradus kliūčiai – stirnai, kaltinamasis nesugebėjo saugiai sulėtinti ar sustabdyti transporto priemonės, tokiu būdu išvengdamas kliūties. Bandydamas išvengti stirnos kelio vingyje, esant apledėjusiai ir smėliu apneštai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, pastarąjį sumėtė, automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į elektros stulpą. Šias faktines aplinkybes vienodai nurodė tiek kaltinamasis A. N., tiek nukentėjusysis S. R.. Objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais) nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis S. R. patyrė dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį bei minkštųjų audinių patinimą su poodine kraujosruva dešinio riešo srityje, teismo medicinos specialisto kvalifikuotus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Atitinkamai A. N. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalis (kvalifikuota vagystė) numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.
Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystę įvykdė vienas (S. R. visą laiką sėdėjo automobilyje), prie nukentėjusiojo automobilio tikslu pavogti buvo priėjęs du kartus, pirmą kartą nuėmė detales, antru kartu iš bagažinės susirinko jame buvusius daiktus. Liudytojo A. J. nurodomą aplinkybę, kad prie apvogto automobilio buvo du vaikinai, atvykus pareigūnams, nuo automobilio, kuriame buvo rasti vogti daiktai, taip pat nubėgo du vaikinai, aiškino tuo, kad grįžus prie nukentėjusiojo automobilio pamiršto bagažinėje savo telefono, prie jo atsitiktinai priėjo ir kartu buvo pažįstamas M., kuris nieko nežinojo, kad jis įvykdė vagystę. Nors pirmos apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad vagystę iš automobilio vykdė kartu su S. R., kurio piniginė su dokumentais buvo pareigūnų rasta ant kaltinamojo tą naktį vairuoto automobilio, kuriame ir buvo rasti pavogti daiktai, sėdynės, tačiau vėliau paneigė šiuos savo parodymus, aiškindamas, kad piniginę ir automobilio raktelius S. R. paliko jo (kaltinamojo) automobilyje tą vakarą važinėdamasis po miestą kartu su juo. Dalyvavimą vagystėje kategoriškai neigė ir pats S. R., taip pat aiškindamas, kad su kaltinamuoju tą vakarą tik važinėjosi po miestą, iš automobilio išlipęs įvykio vietoje nebuvo, galiausiai buvo pastarojo pavežtas iki degalinės, kurioje stovėjo jo paties automobilis, savo piniginę ir raktus nuo namų bei mašinos tiesiog pamiršo draugo automobilyje. Šie jų abiejų parodymai ikiteisminio tyrimo metu paneigti nebuvo. S. R. įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, vienintelis tiesioginis liudytojas, įvykio vietoje matęs du vaikinus, A. J. tyrimo metu nurodė negalėsiantis atpažinti vaikinų, kadangi buvo tamsu ir jis jų neįžiūrėjo. Galiausiai ikiteisminis tyrimas S. R. atžvilgiu buvo nutrauktas nesant objektyvių duomenų, kad jis prisidėjo prie tiriamos nusikalstamos veikos. A. N. įsibrovė į automobilį įveikdamas kliūtis - pastarojo bagažinės užraktą atidarė ranka per tarpą, likusį po STOP žibinto išėmimo, jo veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant. Nors policijos pareigūnai po kaltinamojo sulaikymo rado ir paėmė pagrobtus daiktus, tačiau į įvykio vietą jie atvyko ne tuoj po vagystės, o maždaug po 16 minučių nuo liudytojo A. J. pranešimo. Pagal kaltinamojo parodymus, iš viso jis prie nukentėjusiojo automobilio buvo tris kartus. Pirmus du kartus dalimis nusinešė pagrobtus daiktus į savo automobilį, po to iš vagystės vietos išvažiavo, kadangi S. R. prašymu vežė pastarąjį prie pastarojo automobilio, palikto degalinėje. Tuomet vėl grįžo į vagystės vietą, supratęs, kad apvogto automobilio bagažinėje paliko savo telefoną, kurio pasiimti ir sugrįžo. Būtent tuo metu prie jo priėjo pažįstamas M., su kuriuo jį ir pamatė liudytojas. Šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo A. J. parodymai, kuris teigė, kad prie jo pažįstamo automobilio BMW bagažinės matė du įtartinus vaikinus, kurie jį pastebėję nuo automobilio, kuriam buvo išimta galinė lempa, pasitraukė, nuėjo prie kito to paties modelio automobilio, tačiau rankose jiedu nieko nesinešė. Iš šių aplinkybių seka, kad vagystės momentą ir kaltinamojo sulaikymą skiria pakankamai didelis (ne mažiau 20 minučių) laiko tarpas, kurio metu kaltinamasis buvo išvykęs iš įvykio vietos. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad po vagystės kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, nes buvo išvažiavęs su pagrobtu turtu iš nusikaltimo vietos, su pagrobtais daiktais buvo sulaikytas tik todėl, kad grįžo paimti pamiršto telefono, todėl, jo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Turtinę ir neturtinę žalą dėl eismo įvykio patyrę fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, civilinių ieškinių kaltinamajam nereiškė. Dėl vagystės padaryta turtinė žala yra atlyginta, dalis pagrobtų daiktų grąžinta nukentėjusiajam (b.l. 96), likusi padaryta turtinė žala taip pat atlyginta ir materialinių pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis nereiškia (b.l. 93). Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmių rūšimis ir dydžiu, tik prašė taikyti ne prokuroro siūlomą visišką bausmių sudėjimą, o jų apėmimą (b.l. 175).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. N. įvykdė vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 2, 3 dalis, 16 straipsnis). Praeityje neteistas, todėl parenkant bausmę už tyčinį nusikaltimą taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos. Baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (b.l. 169-172).
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. N. už neatsargų nusikaltimą (BK 281 str. 1 d.) skirtina prokuroro siūloma baudos bausmė, kurios dydis nesiekia už neatsargius nusikaltimus skiriamos šios bausmės rūšies vidurkio. Už nusikaltimą nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis taip pat nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas. Už abu nusikaltimus skiriamos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę baudos bausmę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos - neatsargus nusikaltimas bei apysunkis tyčinis nusikaltimas - labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms tiek nusikalstamų veikų rūšims, tiek kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).
Nors Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ši taisyklė taikoma tik nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą griežtesnėmis bausmėmis (BK 47 str.), tuo tarpu bendrinant įvairių rūšių bausmes, neišskiriant ir baudos, apėmimo būdas gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-412/2010), BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t.y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-302/2014).
Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip neatsargus nusikaltimas, eismo įvykis susijęs ne tik su paties vairuotojo KET pažeidimais, bet ir netikėta kliūtimi (į kelią išbėgusiu gyvūnu), po eismo įvykio kaltinamasis pats iškvietė tarnybas, pasirūpindamas sužeistu keleiviu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Dėl kitų procesinių klausimų
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus naikintina.
Vokas su daktiloskopine plokštele, perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėliui (b.l. 98-99), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-03-31), ir paskirti jam 45 MGL (2250 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 30 MGL (1500 Eur) baudą.
A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu:
1) mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, nustatant galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu:
1. mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2. neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-09-23 1.30 val. iki 2019-09-24 15.38 val. (b. l. 132, 135 (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. c) pp.).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Voką su daktiloskopine plokštele, perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėliui (b.l. 98-99), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.