Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui Ž. J., trečiajam asmeniui A. N. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, reikalavimą dėl paramos periodinėmis išmokomis ieškovė sumažino, prašė priteisti jai po 150 Eur kasmėnesinės paramos periodinėmis išmokomis iki baigs mokslą ir įgis pirmą specialybę. Ieškovė teismui paaiškino, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, gauna 19,5 Eur stipendiją, kitų pajamų neturi, darbo susirasti negali dėl užimtumo dieninėse studijose bei nepastovaus paskaitų grafiko. Ieškovę išlaiko mama, kuri turi dar du išlaikytinius. Ieškovė teigė nesvarsčiusi galimybės pasiimti paskolą pragyvenimui, nes neturėtų iš ko tos paskolos grąžinti. Su tėvu, šioje byloje atsakovu dėl pastovaus dydžio paramos mokymosi laikotarpiu susitarti gražiuoju nepavyko, todėl prašo teismo priteisti jai paramą. Pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus ieškovė teigė, kad jai pragyvenimui per mėnesį reikia daugiau kaip 400 Eur.

Ieškovės atstovė advokatė D. L.- M teismo posėdyje palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus, teismui paaiškino, kad sutinka su ieškovės pozicija dėl ieškinio atsisakymo jo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo bei mažesnio išlaikymo reikalavimo. Atstovė paaiškino, kad laiko, kad atsakovas uždirba pakankamai, nes dirba užsienyje, jo automobilis yra gana prabangus, naudojantis daug degalų, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, todėl vienintelei savo dukrai turėtų ir galėtų skirti išlaikymą, atitinkantį ne vien minimalius jos poreikius. Atstovė taip pat prašė teismo patenkinus ieškinį, priteisti valstybei iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo A. N. teismo posėdyje ieškinį palaikė, teismui paaiškino, kad viena išlaiko dukrą, kuri jau yra pilnametė, taip pat išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Kadangi dukra mokosi, jos tėvas atsakovas turėtų skirti lėšų paremti pilnametei dukrai, kol ji mokosi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) yra Ž. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k(duomenys neskelbtini) dukra. Ieškovė baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, nuo 2020-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, numatyta mokslo baigimo pabaiga- 2022-05-05. Ieškovė charakterizuojama teigiamai, pažangumo vidurkis 7,25 balo. I. S. J. gyvenamoji vieta apskaityta Šiaulių m. sav., ji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31socialinių išmokų negavo.

A. Ž. J gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), jis neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, turi automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2008 metais. Atsakovas nuo 2019-12-16 dirba (duomenys neskelbtini), gauna atlygį už darbą. Atsakovas nupirko dukrai mobilų telefoną, apmokėjo jos telefono sąskaitas (2020-03—2020-08 mėnesiais). 2019 metais atsakovas teikė ieškovei išlaikymą po 60 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus pervesdavo trečiajam asmeniui A. N., be to, tiesiogiai ieškovei į sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas, laikotarpiu nuo 2019-03-07 iki 2020-01-24 viso asmeniškai ieškovei pervedė 480.00 Eur. Atsakovas 2020-02-10 susirgo miokardo infarktu, gydėsi ir buvo nedarbingas, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

Tretysis asmuo A. N. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, butą nuomojasi, moka 130 Eur už buto nuomą, taip pat moka už komunalinius patarnavimus, rašytinės nuomos sutarties neturi. Be ieškovės, kuri yra pilnametė, A. N. išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, jos pajamas sudaro jos darbo užmokestis, išmokos vaikams, vaikų išlaikymo pinigai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis nurodo, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos K. T. 2007-06-07 nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Kasacinio teismo praktika yra suformavusi pagrindines sąlygas, kurioms esant pilnamečiui besimokančiam vaikui yra priteisiamas išlaikymas. Nurodomi pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl paramos būtinumo: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, svarbūs kriterijai yra šie: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Dėl paramos būtinumo.

Ieškovę šiuo metu visiškai išlaiko mama. Šeimos pajamas sudaro motinos darbo užmokestis, pinigai, skirti vaikų išlaikymui, valstybės mokami vaiko pinigai, viso per mėnesį susidaro apie 700 Eur pajamų. Iš šios sumos 130 Eur sudaro buto nuoma, dar apie 50 Eur kas mėnesį kainuoja komunaliniai ir kiti mokesčiai, vanduo, elektra, ryšių paslaugos. Keturių asmenų šeimai lieka 520 Eur, t.y. po 130 Eur kiekvienam (700-180=520, 520:4=130). Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad atsakovas privalo prisidėti prie ieškovės poreikių patenkinimo. Ieškovės reikalavimai nėra nerealūs ar per dideli, ieškovės mokymosi rezultatai yra teigiami, ir nors į bylą nėra pateikta kvitų, čekių ir kitų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovės išlaidas, teismas laiko, kad prašoma paramos suma yra protinga ir jos įrodinėti nereikia. Ieškovė yra į bylą pateikusi įrodymus apie tai, kad mokosi dieniniame skyriuje, gauna 19,50 Eur stipendiją, neturi kitų pajamų, nurodė, kad neturėtų lėšų paskolai grąžinti, remiantis šiais bylos duomenimis teismas laiko, kad ieškovė įrodė, kad parama jai yra būtina.

Dėl atsakovo galimybės teikti paramą.

Atsakovas dirba užsienyje, gyvenamąją vietą yra deklaravęs pas savo tėvus, turi automobilį. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčijo savo galimybės teikti paramą savo vienintelei dukrai, ginčas byloje kilo tik dėl paramos dydžio. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovas 2020 metų pradžioje persirgo miokardo infarktu, jam yra nustatytas 55 proc. darbingumas. Miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo (http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/sirdies_ir_kraujagysliu_ligos/miokardo_infarktas), nuo šios ligos nėra galutinai pasveikstama, kartą susirgus, liga gali kartotis. Akivaizdu, kad atsakovo galimybės dirbti bei uždirbti susirgus šia lyga sumažėjo. Atsakovo atstovė teismui nurodė, kad atsakovo siūloma suma ieškovei buvo 100 Eur parama per mėnesį, tačiau su tokiu paramos dydžiu ieškovė nesutiko ir kreipėsi į teismą. Teismas konstatuoja, kad atsakovas turi galimybių teikti paramą ieškovei, tačiau jo galimybės yra ribotos. Kita vertus, byloje nėra pagrindo nustatyti, kad kurio nors vieno iš tėvų pareiga išlaikyti pilnametę dukrą iki ji įgis pirmą specialybę yra didesnė, ši pareiga abiem tėvams yra vienoda. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės mama A. N. teikia ieškovei paramą, kurios dydis yra 130 Eur mėnesiui, todėl iš atsakovo Ž. J. priteistina 130 Eur parama ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- LR CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl paramos priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, t.y. 46,80 Eur.

Šalys pateikė į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei 2020-10-21 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4)TP-20-T-2856-11877 skirta 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Valstybė šioje byloje patyrė 544,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovo atstovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas šioje byloje patyrė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai, jos nevilkinant. Dėl šių aplinkybių teismas laiko esant reikalinga nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, paliekant šias išlaidas valstybei. Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas pasisako, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovė S. J. yra reikalinga paramos, negauna jokių pajamų išskyrus 19,50 Eur stipendiją. Esant tokiai situacijai teismas laiko, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės S. J. ženkliai pablogintų jos turtinę padėti, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos.

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei S. J., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 130,00 Eur (šimtas trisdešimt eurų) nuo 2020-09-01 iki ieškovė mokysis pagal profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba iki studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje iki jai sueis 24 metai, pervedant priteistą sumą į AB Swedbank sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J., a.k(duomenys neskelbtini) 46,80 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 60 ct) žyminio mokesčio (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.